- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-24
- Bylos Nr.
- 2S-653-345/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-16359-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis (pran.), Danutė Kutrienė, Romualda Janovičienė
- Skolininkas
- R. P.
- Kategorijos
- 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo antstolės Virginijos Meškauskienės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. nutarties, kuria atmestas antstolės prašymas dėl vykdymo išlaidų priteisimo, skolininkas – R. P., suinteresuotas asmuo – antstolė Virginija Meškauskienė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Antstolė Virginija Meškauskienė su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš skolininko R. P. 679,39 Lt vykdymo išlaidų. Nurodė, kad išlaidos susidarė perėmus vykdyti antstoliui Gintarui Matkevičiui vykdymui pateiktą priverstiniam išieškojimui Vilniaus m. VPK VP EPT 2005-11-30 nutarimą dėl 1000 Lt skolos išieškojimo iš skolininko ir 2006-03-19 nutarimą dėl 150 Lt skolos išieškojimo iš skolininko Vilniaus m. VPK VP EPT naudai. Skola išieškota dalimis. Skolininkui buvo paskaičiuotos vykdymo išlaidos, tačiau skolininkas jų nesumokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 5 d. nutartimi antstolės Virginijos Meškauskienės prašymas dėl vykdymo išlaidų priteisimo atmestas. Atsižvelgęs į tai, kad antstolei nepavykus baudos išieškoti per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo, teismas konstatavo, jog vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turėjo būti nutrauktas dėl senaties termino pasibaigimo, todėl prašymas dėl vykdymo išlaidų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu antstolė Virginija Meškauskienė prašo nutartį panaikinti ir priteisti 679,39 Lt vykdymo išlaidų. Nurodo, kad nepaisant nusistovėjusios teismų praktikos, administracinės nuobaudos vykdomos neatsižvelgiant į dvejų metų terminą nuo baudos paskyrimo, kadangi tokią praktiką padėjo suformuoti Lietuvos Antstolių rūmų ir Nacionalinės teismų administracijos bendradarbiavimas. Sprendžiant ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą- vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančiųjų nuobaudų ar kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.). Nutarimai dėl baudų skyrimo pateikti nepraleidus 3 mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo termino. Padengus visas skolas išieškotojui CPK 611 str. ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka skolininkui apskaičiuotos vykdymo išlaidos ir įteiktas siūlymas jas sumokėti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir naikinti jos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
Byloje nustatyta, kad 2007-08-28 antstolė V.Meškauskienė perėmė vykdymui antstoliui G.Matkevičiui pateiktą priverstiniam išieškojimui 2005-11-30 Vilniaus m. VPK VP EPT nutarimą Nr. E186059/2005 dėl 1000 Lt skolos išieškojimo ir 2006-03-19 Vilniaus m. VPK VP EPT nutarimą Nr. E200718/2006 dėl 150 Lt skolos išieškojimo iš R. P. Vilniaus m. VPK VP EPT naudai (vyk.b. Nr. 15/07/08950 l. 39, vyk.b. Nr. 3-1514/2006 l. 3). VSDFV Pasvalio skyrius 2009-02-13 ir 2010-02-12 antstolei Virginijai Meškauskienei grąžino įvykdytus 2006-03-19 ir 2005-11-30 nutarimus (vyk.b. Nr. 15/07/08950 l. 59,63).
LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312 straipsnyje (1992 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. I-2589 redakcija) nustatyta, kad nutarimą skirti baudą vykdo tam įgaliotas organas (pareigūnas) šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Šis straipsnis buvo pakeistas 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-1365, nurodant, kad nutarimą skirti baudą vykdo antstolis šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal Civilinio proceso kodekso VI dalyje įtvirtintas taisykles. Tuo tarpu Civilinio proceso kodekse nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų; tokių terminų nenustatyta ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, pasisakydamas dėl administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties terminų, yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant Administracinių teisės pažeidimo kodekso 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312-316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).
Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, vykdomieji dokumentai buvo pateikti antstoliui Gintarui Matkevičiui vykdyti 2006-01-27 ir 2006-05-26 ir, trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą ar kitų valdžios institucijų nebuvo praleistas. Antstolis Gintaras Matkevičius, priėmęs vykdymui nurodytus vykdomuosius dokumentus, užklausė VSDFV apie tai ar skolininko R. P. gaunamas pajamas ir išskaitymus iš jų, taip pat VĮ Regitra apie skolininko turimus automobilius, kredito įstaigas apie skolininko turimas pinigines lėšas, Gyventojų registro tarnybą, tačiau VSDFV Pasvalio skyriaus duomenimis tik 2008-12-10 buvo pradėtas skolos išieškojimas iš skolininko gaunamos pensijos (vyk b. Nr. 15/07/08950 l.61-63). Antstolė Virginija Meškauskienė 2010-02-23 siūlymu skolininkui Renatui Paugiui pasiūlė per 5 dienas sumokėti 679,39 Lt vykdymo išlaidų, kuris 2010-10-27 įteiktas skolininkui (vyk. b. Nr. 15/07/08950 l. 66,67). Duomenų apie tai, kokiu būdu antstolei Virginijai Meškauskienei buvo perduotas vykdomųjų bylų vykdymas, byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad nuo 2006 m. antstoliui buvo objektyvių kliūčių, trukdžiusių nutarimus įvykdyti, byloje nenustatyta, duomenų apie tai, kad skolininkas būtų kokiais nors būdais vengęs juos įvykdyti ar trukdęs antstoliui juos vykdyti, todėl darytina išvada, kad antstolė Virginija Meškauskienė, perėmusi vykdyti minėtas vykdomąsias bylas, neturėjo teisės jose atlikti jokių vykdymo veiksmų, nes buvo pasibaigęs 2 metų terminas, per kurį galėjo vykdyti nutarimus. Tokiu būdu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nepavykus išieškoti baudų pagal 2005-11-30 Vilniaus m. VPK VP EPT nutarimą Nr. E186059/2005 dėl 1000 Lt skolos išieškojimo ir 2006-03-19 Vilniaus m. VPK VP EPT nutarimą Nr. E200718/2006 dėl 150 Lt skolos išieškojimo iš R. P. Vilniaus m. VPK VP EPT naudai per dvejus metus nuo šių nutarimų dėl baudų paskurimo administracinių teisės pažeidimo bylose priėmimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo bylose turėjo būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo.
Antstolė nepagrįstai nurodo, kad nepaisant nusistovėjusios teismų praktikos, administracinės nuobaudos vykdomos neatsižvelgiant į dvejų metų terminą nuo baudos paskyrimo, kadangi tokią praktiką padėjo suformuoti Lietuvos Antstolių rūmų ir Nacionalinės teismų administracijos bendradarbiavimas. CPK 4 straipsnis numato, kad teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime, nagrinėdamas CPK 4 straipsnio atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai - būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t.y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių ir aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurtų precedentų - sprendimų analogiškose bylose. Tuo tarpu antstolės Virginijos Meškauskienės prie atskirojo skundo pridedami Lietuvos Antstolių rūmų 2010-04-07 raštas dėl siūlymų administracinių nutarimų vykdymo praktikai tobulinti įgyvendinimo ir Nacionalinės teismų administracijos 2010-03-01 raštas dėl informacijos pateikimo yra tik rekomendacinio ir informacinio pobūdžio, neformuojantys teismų praktikos ir nesukuriantys teismui pareigos jomis vadovautis.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, antstolė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.