Kauno apygardos teismo nutartis

2014-08-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1367-290/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-19
Bylos Nr.
1S-1367-290/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Nuteistasis
P. K.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1367-290/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, išnagrinėjo nuteistojo P. K. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. LK-211 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad P. K., nuteistas 2009-09-25 Lietuvos apeliacinio teismo pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį, 189 straipsnio 2 dalies 6 dalį - laisvės atėmimu 6 metams.

Bausmės pradžia - 2010-06-22, bausmės pabaiga - 2016-06-04. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai (t.y. 2014-06-16) 1 metai 11 mėnesių 18 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2014-06-16 nutarimu Nr. LK-211 nutarė taikyti nuteistajam P. K., lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014-07-14 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl P. K. paleidimo iš pataisos įstaigos, nustatęs, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jau šiuo metu neužtikrintų jam skirtos bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Šalies argumentai

Nuteistasis skundžia šią Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-07-14 nutartį ir prašo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, paremta deklaratyviais duomenimis, nusistačius prieš nuteistąjį, apsunkinant jo teisinę padėtį. Teismas įvertino ne visus paleidimo iš pataisos įstaigos lemiančius veiksnius. Joje nepagrįstai teigiama, kad nuteistasis pagal pateiktas rekomendacijas įvykdė tik dalį individualios reabilitacijos plane nurodytų priemonių.

Žemesnės instancijos teismas

Be to skunde paaiškina, kad amnestijos aktas jam buvo taikomas tuomet, kai jis buvo teisiamas už kelis BK epizodus, jis nesuteikė jam galimybės išvengti baudžiamosios atsakomybės ar būti išleistam iš pataisos įstaigos lygtinio paleidimo būdu.

Skundo autorius pažymi, jog 2013 m. rugsėjo mėnesį skirta drausminė nuobauda yra apskųsta administraciniam teismui. Skunde nurodoma, kad bausmes vykdanti pataisos įstaiga, ir pareigūnai kurie turi tiesioginius ryšius su nuteistuoju, stebi jo elgesį, gyvenimo būdą, bendravimą su aplinkiniais, kas yra neprieinama valstybės tarnautojams, prokuratūros darbuotojams ir teisėjams, todėl Komisijos nutarime nustatytos aplinkybės, kurias jis cituoja savo skunde rodo, kad yra užtikrinti jam skirtos bausmės realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimo tikslai. Kadangi po paskutinio svarstymo jis du kartus buvo paskatintas, bus įdarbintas, įgijo profesijas, įdarbintas nebuvo dėl darbo vietų trūkumo. Nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi, tai rodo, kad nuteistasis pasitaisęs. Komisija atsižvelgusi į šias aplinkybes nutarė taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisijos nustatyti faktai yra gauti per ilgą laiko tarpą, intensyviu kasdieniniu nuteistojo stebėjimu, auklėjimu ir pokyčių vertinimu. Nei prokuroras, nei teisėjas nebuvo liudininkais šių priemonių vykdymo metu, todėl negalima remtis jų vidiniu įsitikinimu ar kitais deklaratyviais teiginiais.

Europos žmogaus teisių konvencijos septintajame protokole 4 straipsnyje nurodyta teisė nebūti du kartus nubaustam už tą patį nusikaltimą. Prokurorės nurodomos aplinkybės, kad jis praeityje yra teistas kelis kartus ir remiantis tuo sunkinti jo padėtį yra nepriimtina, nežmoniška, nes nuteistasis praeityje paskirtas bausmes atliko ir jos nėra susijusios su BVK 157 str. Teisingumo principas ir bausmės tikslai buvo pasiekti, kai nuteistajam buvo nuosprendžiu paskirta bausmė, kurios didžioji dalis atlikta.

Šalies argumentai

Nuteistasis skunde nurodė, jog turi šeimą, pastovią gyvenamąją vietą, gerai apmokamą darbą, kad yra pagyvenusių žmonių kategorijai priklausantis žmogus, kad iš pagrindų pakeitė elgesį ir mastymą, daugiau nenusikals, bet sąžiningai dirbs, gyvens, gerbs visuomenę ir įstatymus, žinodamas atsakomybę bus priverstas laikytis jam skirtų apribojimų. Nuteistasis prižada pateisinti teismo pasitikėjimą pavyzdingu darbu ir elgesiu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. K. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl teismas svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, P. K. yra atlikęs įstatyme nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną taikant lygtinį paleidimą, ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apylinkės teismas, spręsdamas P. K. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, padaryto nusikaltimo pobūdį, veikos pavojingumą, likusią neatliktos bausmės dalį, ankstesnius teistumus, bei visas kitas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras, 2014-07-09 atsiliepimu pateiktu apylinkės teismui, nepritaręs Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad prokuroro pozicija svarstant lygtinio paleidimo klausimus yra patariamoji, nes sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo priima teismas, todėl nuteistojo argumentai dėl šios aplinkybės yra atmestini kaip nepagrįsti.

Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad P. K. anksčiau teistas penkis kartus, šiuo metu bausmę atlieka už tyčinių organizuotoje grupėje padarytų sunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą. Anksčiau jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, vėl nusikalto. Bausmės atlikimo metu nuteistasis taip pat nesielgė nepriekaištingai – 4 kartus buvo baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą dėl psichinio ir fizinio smurto vartojimo prieš kitus nuteistuosius, nors nuobaudos negaliojančios, šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis viso bausmės atlikimo metu nesistengė elgtis nepriekaištingai. Nors nuteistajam atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 36 balai – tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, tačiau Psichologinės tarnybos išvadoje pažymėta, jog P. K. geba manipuliuoti situacija, egocentriškas, numato savo elgesio pasekmes tačiau vengia atsakomybės, stengiasi savo kaltę minimalizuoti, savo netinkamų veiksmų nepripažįsta, siekdamas kitų paklusimo yra taikęs smurtinio elgesio strategijas, dažniausiai tai būdavo psichologinio pobūdžio smurtas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka drausmės grupėje dėl bandymo kitus nuteistuosius priversti vykdyti jo valią. Taip pat nurodoma, kad problemų sprendimui nuteistasis naudoja psichologinę agresiją, laikosi nusikalstamos subkultūros pažiūrų.

Negalima sutikti su nuteistojo skunde dėstomais argumentais, kad teisingumo principas buvo įgyvendintas ir visuomenės interesai užtikrinti nuosprendžiu jam paskyrus bausmę, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą jie neturi reikšmės. Akcentuojama, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d. Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Kadangi bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti.

Nagrinėjamu atveju, nuteistojo pasiryžimas keisti savo gyvenimo būdą ir ateityje laikytis įstatymų dar nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodomos aplinkybės, kad nuteistasis turi šeimą, gyvenamąją vietą, priklauso pagyvenusių žmonių kategorijai, taip pat nenusveria šiuo atveju esminėmis laikytinų aplinkybių, užkertančių kelią taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais jokio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

atmesti nuteistojo P. K. skundą ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Jurgis Kiškis