- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-29
- Bylos Nr.
- 2-32970-430/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25350-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- L. J.
- Atsakovas
- notarei R, Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro
- Trečiasis asmuo
- Allianz Global Corporate
- Advokatai
- Aleksandras Doroševas, Laura Gumuliauskienė
- Kategorijos
- 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
trečiojo asmens Allianz Global Corporate & Speciality Nordic Region (AGCS) atstovei advokatei Laurai Gumuliauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. (buvusi – Š.) ieškinį atsakovei Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarei R. J. dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Allianz Global Corporate & Speciality, Nordic Region (AGCS),
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme priimtas ieškovės L. J. (Š.) ieškinys atsakovei Vilniaus m. 32-ojo notarų biuro notarei R. J. dėl žalos atlyginimo, kuriame ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovės 3 260,36 Lt turtinės žalos ir 10 000 Lt neturtinės žalos bei priteisti iš atsakovės valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad 2013-04-15 mirė ieškovės sutuoktinis V. Š., su kuriuo ieškovė gyveno santuokoje nuo 1976-11-19, bei su kuriuo susilaukė dviejų vaikų – dukros R., gim. 1977-06-15, bei sūnaus A., gim. 1981-07-07. Teigė, kad santuokos metu buvus įsigytam nekilnojamam turtui – butui, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – butas), po vyro mirties ieškovė bei sūnus A. Š. kreipėsi dėl palikimo priėmimo. Paaiškėjus aplinkybei, jog vyras prieš mirtį 2013-04-08, pakeisdamas 2013-03-27 sudarytą testamentą, buvo sudaręs testamentą, kuriuo jam priklausančią minėto buto dalį paliko savo seseriai A. B., o visą kitą turtą – sūnui A. Š., ieškovė 2013-06-11 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl pripažinimo teisės į būtinąjį išlaikymą kartu teikiant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. stabdyti paveldėjimo bylą. Pažymėjo, kad ieškovė taip pat 2013-07-15 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, kuris šioje civilinėje byloje priėmė nutartį dar kartą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teigė, kad paskambinus A. B. ieškovei tapo žinoma aplinkybė, kad A. B. prieš tris dienas iki ieškovės pareiškimo teismui pateikimo (t. y. 2013-07-12) kreipėsi į atsakovę su oficialiu pareiškimu dėl palikimo atsisakymo A. Š. naudai, tokiu būdu panaikindama visas priežastis teisminiam procesui. Atsižvelgiant į tai, ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu paaiškinti situaciją ir leisti susipažinti su A. B. atsisakymu nuo palikimo, tačiau atsakovė be teismo leidimo atsisakė leisti susipažinti su šiuo dokumentu. Ieškovės teigimu, tik 2013-09-06 gavus 2013-09-04 teismo leidimą ieškovei buvo sudaryta galimybė susipažinti su A. B. atsisakymo nuo palikimo raštu, bei atsirado pagrindas ieškovei kreiptis į teismą dėl bylos nutraukimo bei laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Teigė, kad dėl tokių aplaidžių atsakovės veiksmų (nepranešimo laiku ieškovei apie svarbią informaciją bei šios informacijos slėpimo) ieškovė su skundais kreipėsi į Lietuvos Notarų rūmus bei Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją. Nurodė, kad dėl atsakovės aplaidumo ieškovės šeimai buvo padaryta didelė materialinė bei moralinė žala, kadangi dėl vykstančių teisminių procesų ieškovė turėjo 3 260,36 išlaidų teisinei pagalbai apmokėti bei dėl atsakovės veiksmais sukeltų sunkių išgyvenimų patyrė, ieškovės vertinimu, 10 000 Lt neturtinę žalą (b.l. 1-6).
Teisme gautas atsakovės Vilniaus m. 32-ojo notarų biuro notarės R. J. atsiliepimas į ieškinį. Su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad ieškovei nuo pirmų susitikimų buvo siūlomi įvairūs galimi bendravimo/bendradarbiavimo variantai, galimi sprendimo būdai ir reikiamų konsultacijų suteikimas tiek jai tiesiogiai, tiek jos sūnui ir netik bendraujant tiesiogiai fiziškai, bet ir nuotoliniu būdu. Teigė, kad pasirašant pareiškimą (2013-05-14) ieškovei buvo detaliai ir suprantamai išaiškintos Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios paveldėjimą, o pati ieškovė iki kreipimosi į atsakovę turėjo atstovaujantį ieškovės interesus advokatą, su kuriuo galėjo visais klausimais pasitarti. Nurodė, kad palikėjo testamentas buvo paskelbtas 2013-06-03, kurio paskelbime dalyvavo tiek ieškovė, tiek A. B.. Po šio testamento paskelbimo, atsakovės teigimu, ieškovė kreipėsi į atsakovę norėdama parodyti ir pateikti į pavedėjimo bylą parengtą ieškovės advokatės pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriame ieškovė prašė teismo nustatyti, kad jai palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, tačiau ginčo dėl turto dalies, kuri palikta yra testamentu įpėdinei A. B., atsakovės teigimu, tuo metu nebuvo. Nurodė, kad ši aplinkybė lemia tai, kad ieškovei buvo visada žinoma, kad informacija turinti esminę reikšmę paveldėjimo bylai turi būti pateikta šią bylą tvarkančiam notarui. Tuo tarpu ieškovei pakeitus advokatą ir nusprendus kreiptis į teismą dėl testamento nuginčijimo, atsakovei nebuvo pateikta jokia informacija apie tokio pobūdžio ieškinio parengimą, pateikimą teismui bei jo priėmimą, t. y. ieškovės valios pasikeitimo faktas atsakovei žinomas nebuvo. Todėl, atsakovės teigimu, ji turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, kad atsakovė turi visą paveldėjimo bylai svarbią ir aktualią informaciją. Nurodė, kad apie civilinės bylos, kurioje ginčijamas yra testamentas, buvimą bei ieškovės atstovo pasikeitimą atsakovei tapo žinoma tik 2013-08-21 A. Š. atvykus į konsultaciją dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau jokių oficialių dokumentų atsakovei tuo metu pateikta nebuvo. Taigi, atsakovei nebuvo žinomos ir iš nurodytų faktų/aplinkybių negalėjo būti žinomos jokios aplinkybės, kurioms esant rašytinės informacijos apie testamentinės įpėdinės atsisakymą nuo palikimo pateikimas ieškovei galėtų turėti esminės reikšmės. Pažymėjo, kad testamentinės įpėdinės atsisakymas nuo palikimo buvo patvirtintas 2013-07-12, o ieškovei apie tai buvo pranešta žodžiu laikotarpyje nuo 2013-07-15 iki 2013-07-24, dėl ko tikėtina ir buvo kreipiamasi į teismą su prašymu išduoti liudijimą dėl teisės gauti informaciją. Nurodė, kad paveldėjimo byloje buvo atlikti visi reikiami veiksmai, kurie tokioje situacijoje ir tokiomis sąlygomis turėtų būti atlikti notaro, dėl ko ieškinys dėl žalos atlyginimo turėtų būti atmestas (b.l. 53-63).
Šalies argumentai
Teisme gautas trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Allianz Global Corporate & Speciality, Nordic Region (AGCS) atsiliepimas į ieškinį. Su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad trečiasis asmuo yra notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudikas. Trečiasis asmuo pilna apimtimi palaiko atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus bei teisinius argumentus. Civilinė atsakomybės taikymas notarės atžvilgiu nėra galimas, kadangi ieškovė neįrodė egzistuojant visų atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nesukėlė jokios realios turtinės ir neturtinė žalos ieškovei. Pagal ieškovės pateiktus dokumentus, matyti, jog ieškovė galėjo patirti ne daugiau kaip 2513,35 Lt dydžio turinės žalos, tačiau ne 3260,36 Lt, kaip klaidingai yra nurodoma ieškinyje. Tik pačios ieškovės valia ir apsisprendimas nulėmė tai, jog buvo kreiptasi į teismą dėl palikėjo sudaryto testamento nuginčijimo, o tai tiesiogiai įtakojo ir ieškovės tariamos turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą, nors atsakovė visos paveldėjimo bylos vedimo metu nuolat kartojo ir buvo tinkamai išaiškinusi ieškovei dėl kreipimosi į teismą. Atsakovė apie ieškovės kreipimąsi į teismą dėl testamento nuginčijimo sužinojo jau po kreipimosi fakto. Pažymėjo, jog visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimai turėjo būti sprendžiami ir išspręsti civilinėje byloje Nr. 2-30354-868/2013, todėl negali būti pakartotinai keliami šioje civilinėje byloje. Nurodė, jog nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl turtinės ir neturtinė žalos atlyginimo. Ieškovė neįrodo visų būtinųjų atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl nėra ir draudiminio įvykio, kurio pagrindu atsirastų draudiko pareiga ieškovei sumokėti draudimo išmoką. Teismo prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 89-94).
Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atstovė su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepimą į ieškinį jame nurodytais motyvais. Teismo prašė ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepimą į ieškinį jame nurodytais motyvais. Teismo prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013-04-15 mirė ieškovės sutuoktinis V. Š., su kuriuo ieškovė gyveno santuokoje nuo 1976-11-19 (b.l. 8-9, 10). Po vyro mirties ieškovė bei sūnus A. Š. kreipėsi dėl palikimo priėmimo (b.l. 11). V. Š. 2013-03-27 buvo sudaręs testamentą (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 12). 2013-04-08, pakeisdamas 2013-03-27 sudarytą testamentą, sudarė naują testamentą (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 13), kuriuo jam priklausančią buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį paliko savo seseriai A. B., o visą kitą turtą – sūnui A. Š.. Palikėjo V. Š. testamentas buvo paskelbtas 2013-06-03, testamento paskelbime dalyvavo tiek ieškovė, tiek A. B.. Testamentinės įpėdinės A. B. atsisakymas nuo palikimo buvo patvirtintas 2013-07-12 (b.l. 21-22). Atsiliepime į ieškinį notarė nurodė, kad ieškovei apie atsisakymo nuo palikimo buvo pranešta žodžiu laikotarpyje nuo 2013-07-15 iki 2013-07-24. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t.y. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjo mirties dieną jo sutuoktinei (ieškovei) buvo reikalingas išlaikymas (b.l. 14-16). Ieškovė 2013-07-15 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl testamento pripažinimo negaliojančiu (teismų sistemos LITEKO duomenys).
Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo ir žalos atlyginimo.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostoliu (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). CK nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str.). Notariato įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Sprendžiant dėl notaro civilinės atsakomybės, būtina nustatyti, kokius kaltus veiksmus notaras atliko, taip pat turi būti įvertinta, ar šis asmuo toje konkrečioje situacijoje padarė viską, ko yra protinga iš jo reikalauti.
Byloje nagrinėjamu atveju ieškovė jos patirtas atstovavimo išlaidas kitoje byloje laiko jos turėtais nuostoliais, kurių nebūtų patyrusi, jeigu atsakovė būtų laiku informavus apie tai, kad testamentinė įpėdinė A. B. atsisakė palikimo ir atsisakymas buvo notaro patvirtintas. Pagal į bylą pateiktus įrodymus testamentinės įpėdinės A. B. atsisakymas nuo palikimo buvo patvirtintas 2013-07-12 (b.l. 21-22). Ieškovės ieškinys dėl testamento nuginčijimo Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas 2013-07-15 (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). 2013-07-12 buvo penktadienis, o ieškinys gautas teisme pirmadienį, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovė jau buvo kreipusis pas advokatą ir buvo rengiami procesiniai dokumentai teismui. Kadangi testamentinės įpėdinės A. B. atsisakymas nuo palikimo buvo patvirtintas 2013-07-12, todėl ieškovės valią kreiptis į teismą dėl jos manymu pažeistų teisų gynimo atsakovė negalėjo pakeisti, net ir tuo atveju, jeigu ieškovę atstovaujanti advokatė būtų kreipusis į notarę dėl informacijos apie tai, ar testamentinė įpėdinė priėmė palikimą. Įvertinus nurodytas kalendorines datas, galima daryti išvadą, jog teisminės gynybos būdas jau buvo apsirinktas, procesiniai dokumentai teismui parengti ir juos sieti su notarės pranešimu apie palikimo atsisakymą nėra teisinio pagrindo.
Nors ieškovė juridiniu ieškinio pagrindu nurodo tai, kad atsakovė nevykdė įstatyminės pareigos pranešti apie palikimo atsisakymą, tačiau nenurodo, kokios įstatymo ar poįstatyminio aktu nustatytos prievolės atsakovė neįvykdė. Teismas sutinkas su ieškovės argumentais, kad notaras turi bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, jam keliamai didesni rūpestingumo kriterijai, tačiau svarbu tai, kad ieškovė, buvusi mirusiojo sutuoktine, nebuvo įpėdinė paveldėjimo byloje, todėl atsakovė neturėjo pareigos informuoti apie paveldėjimo bylos eigą. Ieškovės interesas toje paveldėjimo byloje buvo tik nuosavybės teisės liudijimo gavimas, bet ne palikimo priėmimas, nes įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl juridinio fakto, kuriuo ieškovė būtų pripažinta asmeniu turinčiu teisę gauti privalomąją palikimo dalį, nebuvo, o palikėjas 2013-04-08 testamentu turtą buvo palikęs seseriai A. B. ir sūnui A. Š. (dabar – J.) (b.l.13). Taigi, šiuo atveju ieškovė nebuvo įpėdinė, todėl neturėjo ir įpėdiniams garantuotų teisių, tame tarpe ir gauti informaciją apie paveldėjimo bylos eigą.
Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas būtent įpėdiniams nustato pareigą susitarti (CK5.69 straipsnio 1 dalis), ko šiuo atveju nebuvo, t.y. įpėdinė A. B. neinformavo apie palikimo atsisakymą kito įpėdinio – ieškovės sūnaus A. Š..
Ieškovė reiškiamam reikalavimui pagrįsti remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-29 nutartimis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2008). Pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2012; 2012-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012; 2014- 10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2014). Ieškovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2008 buvo sprendžiamas iš esmės skirtingas ginčas, bylos tiek faktinis, tiek juridinis pagrindas yra iš esmės skirtingas ( ieškinyje minimoje byloje ieškovas prašė priteisti žalą iš notarės ir civilinę atsakomybę apdraudusių bendrovių dėl to, kad notarė tvirtindama sandorį, neišsiaiškino tikrojo skolininko tapatybės). Šioje byloje pirmos instancijos teismas nėra saistomas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2008 priimtų teisės aiškinimo taisyklių aiškinimo, nes nagrinėtas ginčas nelaikytinas nei analogišku, nei iš esmės tapačiu šioje byloje nagrinėjamam ginčui.
Įvertinus nurodytą, laikytina, jog notarė, būdama valstybės įgaliotu asmeniu ir vykdydamas jai LR Notariato įstatymo 1 straipsniu pavestas pareigas užtikrinti asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą, tinkamai vykdė jai Įstatymu pavestas funkcijas ir įvykdė viską, ko yra protinga iš jos reikalauti.
Konstatuotina, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygos - atsakovės kaltės, todėl civilinė atsakomybė negali būti taikoma, dėl ko ieškinys atmetamas.
Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovai įrodymų, pagrindžiančių atstovavimo išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteisiamos (CPK 98 str. 1 d.).
Kadangi ieškovė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-04-01 sprendimu yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.