Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-04-28 · Byla Nr. A2.6.-4978-369/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-04-28
Bylos Nr.
A2.6.-4978-369/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Pažeidėjas
A. A.
Nukentėjusysis
V. B., B. V.
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-4978-369/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02256-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.; 45.4.4.; 45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. balandžio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A.,nukentėjusiesiems: V. B., B. V.,vertėjaujant Natalijai Reut,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. A., gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. , 124¹ str. 8 d. ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A., 2015-02-15, apie 20.50 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Fiat Punto v/n (duomenys neskelbtini) kliudė stovinčius automobilius Volvo V 50 v/n (duomenys neskelbtini) bei Volvo V 70, v/n (duomenys neskelbtini) Apgadinęs savo bei minėtus Volvo automobilius iš įvykio vietos pasišalino ir policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiais veiksmais A. A. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 16, 126, 219.1, 220, 222 p. reikalavimus ir įvykdė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 124¹ str. 8 d.

Apklaustas teismo posėdyje A. A. neneigė, kad jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje automobiliu Fiat Punto buvo atvažiavęs pas giminaitę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Trumpai pasisvečiavęs išvyko į namus ir išvažiuodamas iš kiemo galėjo kliudyti stovinčias transporto priemones, tačiau šito nepajuto. Sugrįžęs į namus, po kiek laiko pamatė, kad išdaužtas jo automobilio stiklas ir iškvietė policijos pareigūnus. Tuo metu jau buvo išgėręs alkoholio, todėl nesutiko pareigūnams pateikti vairuotojo pažymėjimo, teigdamas, kad prieš tai automobilio neblaivus nevairavo ir autoįvykyje nedalyvavo.

Apklausta teisme nukentėjusioji B. V. paaiškino, kad 2015-02-15 d. apie 20.30 val. iš kaimynų sužinojo, kad kažkas apgadino kieme stovėjusį jos automobilį Volvo ir iš įvykio vietos pasišalino. Išėjusi į kiemą pastebėjo, kad apgadintas jos ir šalia stovėjęs kaimyno automobilis. Įvykio aplinkybių ji nematė. Kaimynai vėliau pasakojo, kad išgirdo pakankamai stiprų smūgio garsą ir pažvelgę per langą pastebėjo iš kiemo išvažiuojantį nedidelį žalios spalvos automobilį. Nukentėjusioji teisme patvirtino, kad apžiūrėdama apgadintą automobilį, pastebėjo žalių dažų pėdsakus.

Apklaustas teisme nukentėjusysis V. B. paaiškino, kad jis nematė, kokiomis aplinkybėmis buvo apgadintas kieme stovėjęs jo automobilis, tačiau į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnais atsivežė jo automobilio Volvo V70 sulaužyto šoninio veidrodėlio dalį ir papasakojo, kad minėtą dalį jie surado Viršuliškių gatvėje stovėjusio žalios spalvos automobilio Fiat Punto salone. Policijos pareigūnų atsivežta dalis buvo nuo jo sudaužyto automobilio šoninio veidrodėlio.

Apklausti teisme liudytojai policijos pareigūnai D. Š. ir D. A. paaiškino, kad pagal gautą pranešimą dėl apgadinto automobilio atvyko jiems nurodytu adresu, į Viršuliškių gatvę. Juos pasitikęs A. A. paaiškino, kad pastebėjo apgadintą automobilį Fiat Punto ir iškvietė policiją. A. A. teigė, kad su automobiliu niekur nevažiavo, o jį tyčia apgadinti galėjo jam nepažįstami asmenys. Apžiūrint Fiant Punto buvo konstatuota, kad išdaužytas automobilio šoninis stiklas, apgadintas kairės pusės priekinis ir galinis sparnai bei durelės. Fiat Punto salone buvo rasta sidabrinės spalvos šoninio veidrodėlio detalė, kuris akivaizdžiai netiko minėtam automobiliui. Nors šalia apžiūrimo automobilio nebuvo stiklo šukių, A. A. kategoriškai tvirtino, kad jis niekur nevažiavo ir automobilis buvo suniokotas jo stovėjimo vietoje. Paėmę Fiat Punto salone surastą detalę, policijos pareigūnai nusprendė apieškoti šalia esančias teritorijas, siekiant surasti kitą apgadintą automobilį. Netrukus jie gavo pranešimą, kad viename iš Gelvonų gatvės kiemų, dviejų automobilių savininkai surado apgadintas transporto priemones. Nuvykus į įvykio vietą, surado apgadintus du Volvo automobilius. Jų savininkai tvirtino, kad kažkas iš kaimynų pastebėjo, kaip jų mašinas kliudė nedidelis, žalios spalvos automobilis, kurio vairuotojas iš įvykio vietos pabėgo. Apžiūrint įvykio vietą, buvo rastos stiklo šukės, žalių dažų fragmentai. Iš Fiat Punto salono paimta šoninio veidrodėlio detalė, buvo nuo VolvoV70 sudaužyto šoninio veidrodėlio. Po to, policijos pareigūnai sugrįžo į Viršuliškių gatvę, kur stovėjo apgadintas Fiat Punto. Kieme buvęs A. A. pripažino, kad buvo nuvykęs pas Gelvonų gatvėje gyvenančią žmonos seserį, tačiau teigė, kad pas ją nuvyko pėsčiomis ir automobiliu nevažiavo. Tik tada buvo patikrintas A. A. blaivumas ir nustačius, kad jo organizme 2.02 promilės alkoholio, jis buvo nušalintas nuo automobilio vairavimo. A. A. taip pat atsisakė jiems pateikti vairuotojo pažymėjimą, nors pagal duomenų bazes toks dokumentas jam buvo išduotas.

Apklausta teisme liudytoja R. A. patvirtino, kad automobiliu Fiat Punto naudojasi jos sūnus A. A.. Pastarasis jai guodėsi, kad kažkas išdaužė automobilio stiklą ir jis kvietė policijos pareigūnus. Liudytoja patvirtino, kad sūnus pasakojo, kad kliudė kitą automobilį, tačiau įvykio smulkmenomis ji nesidomėjo.

Apklausta teisme liudytoja J. D. patvirtino, kad 2015-02-15 vakare pas ją į svečius buvo atvykęs artimas giminaitis A. A.. Liudytoja teisme teigė, kad ji nežino, ar Audrius pas ją buvo atvykęs automobiliu. Pagarsinus pirminiame liudytojos paaiškinime nurodytas faktines aplinkybes, kad A. A. pas ją atvyko su automobiliu Fiat Punto, liudytoja ėmė teigti, kad paaiškinimą iš jos paėmusi policijos darbuotoja jos nesuprato ir neteisingai užrašė jos parodymus.

Administracinėje byloje surinktų įrodymų vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Įstatymas reikalauja, kad teisėjas įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą, surinktus įrodymus teismas vertina ne atskirai vienas nuo kito, o jų visumą, nustatydamas, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes.

A. A. neginčijo, kad 2015-02-15 vakare, vairuodamas automobilį Fiat Punto, buvo atvykęs pas artimą giminaitę, liudytoją J. D., gyvenančią Gelvonų g., Vilniuje. Jis pripažino, kad važiuodamas į namus, manevruojant kieme, galėjo kliudyti V. B. bei B. V. priklausančias transporto priemones, tačiau iš įvykio vietos išvažiavo, nes nepajuto, kad buvo įvykęs automobilių kontaktas. Automobilį vairavo blaivus ir alkoholio išgėrė tik sugrįžęs į namus. Vairuotojo pažymėjimo nepateikė policijos pareigūnams, nes paprasčiausiai nematė tam reikalo (pirminiame paaiškinime nurodė, kad dokumentas pamestas).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nukentėjusiųjų, policijos pareigūnų parodymus, užfiksuotus automobilių Volvo V70, Volvo V50, Fiat Punto apgadinimus, teismas daro išvadą, kad A. A. įvykdė LR ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d. numatytus administracinės teisės pažeidimus. Įvertinus automobilių sugadinimų mastą, teismas netiki A. A. parodymais, kad nepajuto, kaip jo vairuojama transporto priemonė kliudė kieme stovėjusias dvi transporto priemonės, todėl ir pasišalino iš įvykio vietas. Neatmestina, kad, sugrįžęs į namus, jis bandė nuslėpti autoįvykį, todėl išsikvietė policijos pareigūnus ir pareiškė, kad kažkas apgadino jo automobilį, tačiau nesitikėjo, kad jo salone bus surasta detalė nuo nukentėjusiojo V. B. automobilio Volvo. Vėliau policijos pareigūnams A. A. prisipažino, kad buvo Gelvonų gatvėje, tačiau ten nuvyko pėsčiomis ir vartojo alkoholį. Tik nagrinėjant bylą teisme, A. A. pripažino, kad buvo nuvykęs automobiliu, tačiau neigė alkoholio vartojimą ir nepripažino, kad automobilį vairavo neblaivus. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, jog jų visuma leidžia teigti, kad A. A., suvokdamas, kad vairuodamas kliudė kitas transporto priemones, sąmoningai, vengdamas administracinės atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Teismo nuomone, vertinant, ar asmuo suprato, jog savo neatsargiais veiksmais kliudė kitą autotransporto priemonę ar kliūtį bei sąmoningai siekė tai nuslėpti, turėtų būti sprendžiama ne tik vertinant šio asmens parodymus, tačiau ir analizuojant bei vertinant įvykį mačiusių asmenų – liudytojų parodymus, nustatytus ir užfiksuotus automobilių sužalojimus bei kitas aplinkybes. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina A. A. kaltę. Jo padarytos veikos kvalifikuotinos pagal LR ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d. – nes jis padarė eismo įvykį, pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisykles, kas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) ir suvokęs, kad padarė eismo įvykį, tyčia pasitraukė iš įvykio vietos.

Teismas mano, kad A. A. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 3 d. ir jo veiksmai turi būti perkvalifikuoti iš LR ATPK 127 str. 3 d. į LR ATPK 127 str. 2 d. Nagrinėjamoje byloje nepakanka duomenų, leidžiančių priimti kategorišką išvadą, kad A. A. 2015-02-15 d. 20.50 val. (duomenys neskelbtini) neblaivus vairavo automobilį Fiant Punto ir kliudė kitas transporto priemones. Neblaivumą faktą A. A. kategoriškai neigia. Byloje nėra liudytojų, galinčių patvirtinti, kad autoįvykio metu A. A. buvo neblaivus, todėl teismas daro išvadą, kad nebuvo pateikta faktinių duomenų, kad įvykio metu A. A. buvo neblaivus. Jo neblaivumas alkotesteriu buvo patikrintas tik policijos pareigūnams antrą kartą sugrįžus prie A. A. automobilio, kai jie suprato, jog Fiat Punto niekas tyčia nesugadino, o pats A. A., šiuo automobiliu nuvykęs į Gelvonų gatvę, apgadino du Volvo automobilius ir iš įvykio vietos pasišalino. Įvertinęs surinktus duomenis teismas daro išvadą, kad A. A. veiksmuose yra ir LR ATPK 124¹ str. 8 d. sudėtis, nes jis pripažino, jog atsisakė policijos pareigūnams pateikti vairuotojo pažymėjimą.

Teismas nenustatė A. A. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į pažeidimų pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, todėl sprendžia, kad A. A. už padarytus administracinius teisės pažeidimus skirtinos administracinės nuobaudos, kurių dydis skiriamas vadovaujantis LR ATPK 30² str. nuostata.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str., 30 str.,124¹ str. 8 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str., 288 str., teismas,

nutarė:

A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti jį kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., ir jį nubausti 30 Eur (trisdešimties eurų) bauda.

A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., ir jį nubausti 875 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti jį kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124¹ str. 8 d., ir jį nubausti 6 Eur (šešių eurų) baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. A. A. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą - 875 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Išaiškinti A. A., kad Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas