Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-02-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-973-817/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-02-18
Bylos Nr.
1-973-817/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04616-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė
Kaltinamasis
I. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-973-817/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04616-2019-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. V., smurtaudamas artimojoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2019-02-02, apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai jam nustatytas 1,96 promilės girtumas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, panaudodamas fizinį smurtą artimoje aplinkoje, žodinio konflikto su sutuoktine G. V. metu, kumščiu vieną kartą sudavė pastarajai į smakrą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai G. V. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais I. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo I. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis I. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena kartu su žmona G. V. apie 36 metus. Šiuo metu jis gyvena vieno kambario bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2019-02-02, apie 13.00 val., būdamas svečiuose išgėrė apie 300 gramų degtinės. Tada vakare, tiksliai valandos neatsimena, dar buvo šviesu, grįžo namo aukščiau minėtu adresu. Namuose žmona su sūnumi A. V. darė remontą. Jis užėjo į namus, kur, nenusiėmęs batų, praėjo per koridorių į virtuvę. Jam iš paskos užėjo žmona, kuri pradėjo priekaištauti dėl to, kad jis vaikščioja po butą su batais. Jie susipyko ir jis vieną kartą delnu ar kumščiu sudavė žmonai G. į veidą, po ko G. iškvietė policiją. Dėl to, kad sukėlė žmonai fizinį skausmą labai gailisi bei nori jos atsiprašyti ir susitaikyti (b. l. 27).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. V. nurodė, kad 2019-02-02, apie 19.00 val., jos vyras I. V. grįžo namo girtas, pradėjo konfliktuoti, keiktis. Jis grasino, kad sumuš, tuomet jis ją išvarė iš virtuvės. Ji, nuėjusi į kambarį, sėdėjo ant lovos, o tuomet atėjęs vyras vieną kartą kumščiu sudavė jai į smakrą ir ji nuo smūgio pajuto fizinį skausmą. GMP jai neprireikė (b. l. 7).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. V. parodė, kad 2019-02-02, apie 19.00 val., tėvas I. V. grįžo namo neblaivus ir pradėjo konfliktuoti su jo mama G. V.. Konflikto metu kambaryje tėvas sudavė kumščiu motinai į žandikaulį ir varė ją iš namų (b. l. 17).

Įvykio registracijos kortelėje užfiksuota, kad pranešėja G. V. nurodė, jog jos vyras I. V., būdamas girtas, konflikto metu trenkė jai iš kumščio per veidą, pranešėja patyrė fizinį skausmą (b. l. 5).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2019-02-02, apie 19.00 val., G. V. vyras I. V. grįžo namo girtas, pradėjo konfliktuoti, keiktis. Jis grasino, kad sumuš, tuomet jis ją išvarė iš virtuvės. Ji (G. V.), nuėjusi į kambarį, sėdėjo ant lovos, o tuomet atėjęs vyras vieną kartą kumščiu sudavė jai į smakrą ir ji nuo smūgio pajuto fizinį skausmą. GMP jai neprireikė. Pareiškime, be kita ko, užfiksuota ir įvykio vietos apžiūra (b. l. 7-9, 10-11).

Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2019-02-02 pranešimu apie smurtą artimojoje aplinkoje nustatyta, kad I. V. 2019-02-02, apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai jam nustatytas 1,96 promilės girtumas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, panaudodamas fizinį smurtą artimoje aplinkoje, žodinio konflikto su sutuoktine G. V. metu, kumščiu vieną kartą sudavė pastarajai į smakrą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai G. V. fizinį skausmą (b. l. 18).

Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 6810 Nr. ARAA 0133 duomenys patvirtina, kad I. V. 2019 m. vasario 2 d., apie 20.46 val., buvo nustatytas 1,96 promilės girtumas (b. l. 34).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis I. V. sutuoktinei G. V., su kuria kartu gyvena, sukėlė fizinį skausmą.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad I. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esantys įrodymai visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis I. V., smurtaudamas artimojoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2019-02-02, apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai jam nustatytas 1.96 promilės girtumas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, panaudodamas fizinį smurtą artimoje aplinkoje, žodinio konflikto su sutuoktine G. V. metu, kumščiu vieną kartą sudavė pastarajai į smakrą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai G. V. fizinį skausmą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. I. V. sutiko su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 48).

Kaltinamojo I. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo I. V. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pažymėtina, jog pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė prie kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių pastarosios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, nenurodė, tačiau tokia aplinkybė, įvertinus I. V. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, turi būti pripažintina. Atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo praktiką, kaltinamojo įspėjimas dėl galimybės pripažinti minėtą atsakomybę sunkinančią aplinkybę nėra būtinas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-303/2017, 2K-15-489/2019).

Skiriant bausmę I. V. atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstamos veikos padarytą žalą – padaryta nusikalstama veika, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika padaryta tiesiogine tyčia, padaryta veika sukeltas kitam asmeniui fizinis skausmas. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį I. V. – vedęs, nedirbantis (b. l. 44), baustas administracine tvarka (b. l. 39-42), neteistas (b. l. 38), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Duomenų apie I. V. įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą ar psichikos sveikatos ligų įskaitą valstybės kaltintoja nepateikė.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam I. V. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), nustatant kaltinamajam teismo įpareigojimus: nevartoti alkoholinių gėrimų; bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba gydymųsi sveikatos priežiūros įstaigoje; per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas šios bausmės dydis – 1 metų laisvės apribojimas su teismo įpareigojimais už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka I. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. vasario 2 d. 20.44 val. iki 2018 m. vasario 3 d. 16.34 val. (b. l. 22, 23), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios (b. l. 29).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

I. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: 1) nevartoti alkoholinių gėrimų; 2) bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba gydymųsi sveikatos priežiūros įstaigoje; 3) per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 4) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. V. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: 1) nevartoti alkoholinių gėrimų; 2) bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba gydymųsi sveikatos priežiūros įstaigoje; 3) per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 4) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti I. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. vasario 2 d. 20.44 val. iki 2018 m. vasario 3 d. 16.34 val. (vieną dieną).

Išaiškinti I. V., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

I. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti I. V., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė