Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. liepos 13 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas ir 2020 m. birželio 7 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo patrulio A. J. nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. L. Institucijos 2020 m. birželio 7 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1, 3 dalyse, ir nubaustas 120 (vieno šimto dvidešimties) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui už tai, kad jis 2020 m. birželio 7 d., apie 16.26 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be priekinio valstybinio numerio, transporto priemonė taip pat nebuvo apdrausta privalomuoju valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 225 ir 226 punktų reikalavimus.

2. Nesutikdamas su 2020 m. birželio 7 d. nutarimu paskirta nuobauda, A. L. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, tačiau šis 2020 m. liepos 13 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė, pažymėdamas, kad jo skunde nurodytos aplinkybės (teisė vairuoti reikalinga, kad galėtų vežioti vaikus, važiuoti apsipirkti buičiai reikalingų prekių, be to, pareiškėjas yra nedirbantis), nelaikytinos išskirtinėmis ir svarbiomis, dėl kurių turėtų būti neskiriama administracinio poveikio priemonė, ar kurios įrodytų, kad nuobauda buvo paskirta nesilaikant proporcingumo ir teisingumo principų bei sudarytų pagrindą neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Be to, A. L. nurodytos aplinkybės egzistavo ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau tai nesustabdė jo nuo Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra teistas, jam inkriminuotus administracinius nusižengimus jis padarė turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, todėl vien simbolinės, pažeidėjo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. A. L. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimų, numatytų ANK 414 straipsnio 1 ir 3 dalyse, padarymo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik Institucijos 2020 m. birželio 7 d. nutarimu paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas bei apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. nutarties, kuria Institucijos nutarimas paliktas galioti be pakeitimų, teisėtumo bei pagrįstumo klausimas. Prašoma neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, taip pat sumažinti paskirtos baudos dydį, taigi, byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).

7. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo vadovaujantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

8. Analizuojant A. L. apeliacinio skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

9. Administracinio nusižengimo bylos duomenys patvirtina, kad administracinio nusižengimo protokolas A. L. buvo surašytas dėl dviejų nusižengimų padarymo – transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdrausto automobilio vairavimo ir valstybinio numerio ženklo automobilio priekinėje dalyje nebuvimo. Būtent dėl pastarojo nusižengimo pažeidėjui gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių (ANK 415 straipsnio 8 dalis). Taigi, sutiktina su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, jog specialiosios teisės atėmimas šiuo atveju nėra privalomas. Vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Institucija, tiek apylinkės teismas pagrįstai įvertino A. L. atliktus priešingus teisei veiksmus bei jo asmenybę, kas neleido kartu su bauda neskirti administracinio poveikio priemonės.

10. Bylos medžiaga patvirtina, jog pasirašyti administracinio nusižengimo protokole A. L. atsisakė, tačiau pateikė paaiškinimą dėl užfiksuotų nusižengimų aplinkybių, t. y. transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu jis savo automobilio neapdraudė, nes nepritaria, jog reikia drausti metalo laužą, kai privalomojo asmens sveikatos draudimo nėra. Tuo tarpu automobilio priekinius valstybinius numerius nudaužė važiuodamas dviračiu, šie numeriai yra jo namuose, jis tiesiog pamiršo šiuos pasiimti. Analogiškas aplinkybes A. L. dėstė ir pateiktuose skunduose apylinkės bei apygardos teismams. Vis dėlto, nurodytos aplinkybės nešalina pažeidėjo atsakomybės, taip pat nelengvina jo teisinės padėties, priešingai, minėti teiginiai patvirtina, kad pažeidėjas veikė sąmoningai, t. y. turimos transporto priemonės nedraudė dėl asmeninių, subjektyvių įsitikinimų, o priekinius automobilio valstybinius numerius pats nudaužė su dviračiu ir tai žinodamas nesiėmė jokių veiksmų, kad valstybinio numerio ženklas būtų pritvirtintas prie jam skirtos vietos. Taigi, tiek Institucija, tiek apylinkės teismas pagrįstai jokių A. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ANK 35 straipsnis) nenustatė.

11. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė Institucijos 2020 m. birželio 7 d. nutarime nurodyta tai, kad tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas buvo padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys (ROIK: 20116590306, b. l. 6-18) liudija, kad A. L. už tai, jog 2020 m. vasario 4 d. dalyvavo eisme su privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustu automobiliu buvo baustas 120 Eur bauda 2020 m. balandžio 23 d. nutarimu, taip pat dėl analogiško nusižengimo jis baustas ir 2020 m. gegužės 14 d., 2020 m. vasario 14 d., 2020 m. sausio 16 d. nutarimais. Taigi, pažeidėjas savo elgesio visiškai nekoreguoja, duomenų apie jam paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Be to, Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys patvirtina ir tai, kad A. L. yra ne kartą baustas už nustatyto greičio viršijimą, kitus KET pažeidimus, kas rodo, jog apeliantas nevengia šiurkščiai pažeisti Kelių eismo taisykles, tokiu būdu keldamas pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Nors paskutiniai nusižengimai, dėl kurių padarymo pažeidėjui buvo paskirta ne tik piniginė bauda, bet ir kuriam laikui atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, nesukėlė skaudžių pasekmių, tai yra nebuvo sukeltas eismo įvykis, nesutrikdyta kitų eismo dalyvių sveikata, tačiau sistemingas nusižengimų darymas patvirtina, kad A. L. savo priešingo teisei elgesio kritiškai nevertina, iš ankstesnio patyrimo nesimoko, išvadų nedaro. Teisės aktų imperatyvų ignoravimas, savęs (savo subjektyvių įsitikinimų) priešpastatymas nustatytai tvarkai neleidžia apelianto laikyti pavyzdingu bei drausmingu vairuotoju. Akivaizdu, jog padaryti nusižengimai nebuvo atsitiktiniai ar padaryti nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, priešingai, jie yra A. L. pasirinkto netinkamo elgesio modelio pasekmė.

12. Pagrindinis ir iš esmės vienintelis apelianto argumentas, kodėl jam neturėtų būti taikoma administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, yra jo vaikų interesai, t. y. prašoma atsižvelgti į tai, kad jis, kaip rūpestingas tėvas, privalo vežioti vaikus į reikiamas įstaigas ir pan. Šiuo aspektu apygardos teismas pritaria apylinkės teismo nutarties motyvams, kur nurodyta, jog apie vaikų poreikius pažeidėjas žinojo ir prieš darydamas administracinius nusižengimus, tačiau ši aplinkybė skundo autoriaus nesustabdo nuo nuolatinio KET pažeidinėjimo, jis vis tiek piktybiškai rinkosi priešingą teisei elgesį. Duomenų, kad be A. L. daugiau joks kitas asmuo negalėtų patenkinti vaikų interesų, teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl padarius nusižengimą pažeidėjui tenka individualiai prisiimti atsakomybę, nesidangstant šeiminėmis aplinkybėmis. Šiuo atveju apelianto vaikų interesai nėra pažeidžiami, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti kokius nors Vaiko teisių konvencijos, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ar kitų tarptautinių dokumentų pažeidimus. Tuo tarpu skunde cituojami EŽTT sprendimai savo pobūdžiu (faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktu teisės aiškinimu) nėra niekaip susiję su analizuojama situacija, todėl jais vadovautis visiškai netikslinga.

13. Aukštesnysis teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas, sankcijoje už ANK 415 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir galimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Nagrinėjamu atveju pažeidėjui nustatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas (vienas mėnuo), dar labiau švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį nėra pagrindo. Galutinis subendrintos baudos dydis (120 Eur) taip pat atitinka proporcingumo kriterijų. Aukštesniojo teismo vertinimu, per švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti A. L. ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti naują administracinį nusižengimą (ką patvirtina skundo autoriaus ankstesnis nuolatinis KET pažeidinėjimas).

14. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkami atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pavojingumą ir teisėtai bei pagrįstai sutiko su Institucijos A. L. individualizuota administracine nuobauda bei administracinio poveikio priemone. Pagrindų specialiosios teisės atėmimo panaikinimui nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas, todėl apeliacinis skundas netenkinamas. Tuo pačiu pažymėtina, jog apygardos teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių skundžiamą nutartį priėmusią apylinkės teismo teisėją L. Š. būtų galima pripažinti šališka. Aplinkybė, jog to paties teismo, kuriame dirba teisėja L. Š., darbuotoja – vyresnioji specialistė (raštinės vedėja) O. P. 2016 m. buvo kreipusis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją dėl A. L. galimai neteisėtų veiksmų, nėra susijusi su L. Š., kaip teisėjos, veikla, juo labiau, kad raštinės vedėja yra pavaldi ne konkrečiam teisėjui, tačiau teismo pirmininkui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. liepos 13 d. nutartį nepakeistą ir A. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.