- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-04
- Bylos Nr.
- 1-332-957/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-4-00218-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- L. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis devynių klasių išsilavinimą, nedirbantis, teistas:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas (vadovaujantis BK 92 straipsniu) atidėtas vieneriems metams, apribojant jo elgesį šešiems mėnesiams ir paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – būti namuose nuo 22 iki 6 val. bei tęsti mokslą;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, lankymusi gydymo įstaigoje ar darbu; tęsti mokslą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams, kurios vykdymas (vadovaujantis BK 92 straipsniu) atidėtas vieneriems metams, apribojant jo elgesį šešiems mėnesiams bei paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones: būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, lankymusi gydymo įstaigose ar darbu; tęsti mokslą;
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – dvidešimt keturių parų arešto bausme (bausmę atlikęs),
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. P., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko, savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė narkotines medžiagas – t. y. 30.8791 gramų kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 5,9%, 1.1761 gramų kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 13,2%, iki 2017 m. vasario 2 d., kuomet jas kratos metu aptiko ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.
Šiais savo veiksmais L. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis L. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad narkotinių medžiagų jis nepardavinėjo, jokio tikslo neturėjo, narkotinių medžiagų buvo įsigijęs savo reikmėms. Sausio 2 d. jam einant iš parduotuvės namo, jis atidarė laiptinės duris, iš laiptinės išbėgo nematyti veidai, užlaužė jį, parodė orderį, užėjo į namus, pradėjo juose kažko ieškoti. Pas jį rado 30 gramų kanapų antžeminių dalių, iš jų buvo 1 gramas „žolės“, o visa kita - „žolės“ dalys (pagaliukai), kurios nerūkomos. Kišenėje dar rado maišelį kanapių. Dar rado pinigus, kuriuos jam buvo davę giminaičiai pragyvenimui. Dar buvo rastas orinis šautuvas, bet jis leistinas. Kanapes jis nusipirko stotyje. Jam sakė, kad toje vietoje visada galima įsigyti „žolės“. Jam praeinant pro parduotuvę „Maxima“, esančią stotyje, ten stovėjęs žmogus jam pasiūlė ir jis nusipirko. Toje vietoje yra kameros. Viską jis pirko iš minėto žmogaus minėtoje vietoje – stotyje, kitoje pusėje „McDonald‘s“, kur yra laiptukai į apačią, ten nusileidus visada stovi žmogus, iš kurio visada galima įsigyti narkotinių medžiagų. Jam tą vietą parodė draugai ir jie ten nuolatos važinėjo įsigyti narkotinių medžiagų. Narkotinės medžiagos ten kainuodavo po 10 Eur, po 12 Eur. Šį kartą jis pirko vieną dozę už 10 Eur, narkotinės medžiagos buvo rastos jo kišenėje. 30 gramų kanapių antžeminių dalių, kurios buvo pas jį rastos, jis nepirko visų iš karto, jos susidėjo iš daug pirkimų. Jis sau perka dozes po gramą, ten būna daug pagaliukų, kurie nerūkomi, jis juos numeta į šoną, jie taip ir susikaupė. Narkotines medžiagas jis galėjo pirkti vasario 1 d. stotyje. Nespėjo surūkyti narkotinių medžiagų, kurias pirko paskutinį kartą. A. P. jis pažįsta, o A. T. jam yra tiesiog žinomas, anksčiau pastarasis gyveno (duomenys neskelbtini). Su bylos medžiaga jis yra susipažinęs. Visi A. P. parodymai melagingi, pastarajam buvo grasinama, jis buvo spaudžiamas. A. P. tėvas tuo metu sirgo ir jį labai spaudė, gal jis prisigalvojo nesąmonių, nes sakė, kad jo tėvą tampys, jo lengvai nepaleis. Mano, kad dėl to A. P. sakė netiesą. A. T. jam yra žinomas, nes yra iš (duomenys neskelbtini). A. T. yra buvęs pas jį namuose, nežino, ar pastarasis matė „žolės“ jo namuose, turbūt išsigalvojo nesąmones. Nežino, kam A. T. išsigalvoti, kad pastarasis siekė nusiimti nuo savęs naštą. Žino, kad A. T. yra pridaręs daug nesąmonių. Šie du žmonės jį apkalba, vienas iš jų yra jo draugas. Policija A. P. prispaudė, jeigu teismas jį dabar iškviestų, jis kalbėtų kitaip. A. T. kartais pas jį ateidavo, atnešdavo telefoną ar kokį kitą daiktą, kurį jis (t. y. L. P.) nupirkdavo. Jis (t. y. L. P.) šiaip tik rūko „žolę“. Kristalų „gaidys“, „ratų“ jis nežino, net nežino, kaip jie atrodo. Dabar jis gyvena su seserimi, (duomenys neskelbtini), mama gyvena Anglijoje. Po liudytojų A. T. ir A. P. apklausų, kaltinamasis parodė, kad A. T. jam yra žinomas iš matymo, pastarasis gyvena (duomenys neskelbtini), pastarasis jam buvo siūlęs daiktų, yra pirkęs iš A. T. telefoną, bet ryšių su juo jis nepalaiko (3 t., b. l. 47-49, 64).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas A. T. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad L. P. jis nepažįsta, nėra jo matęs, jie nėra susitikę ar bendravę. Ikiteisminio tyrimo metu jis neįvardino jokio L. P., nėjo pas pastarąjį į namus, nėra jo matęs. Teismui pagarsinus 2 bylos tome, 59-60 lapuose esantį liudytojo apklausos protokolą, liudytojas A. T. parodė, jog jis neprisimena tokios apklausos, apačioje po apklausa yra ne jo raštas. Jis nebuvo apklaustas pas jokį teisėją, buvo paleistas 2016 m. vasario 2 d. 2 bylos tome, 66-67 lapuose yra ne jo apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Metų laikotarpyje galvos traumų jis neturėjo, su atmintimi jam viskas gerai (3 t., b. l. 62-63).
A. T., apklausiamas įtariamuoju, 2017 m. vasario 2 d. vykusios ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad pas L. P., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), butas Nr. (duomenys neskelbtini), pirmas aukštas, paskutinį kartą jis lankėsi 2017 m. vasario 1 d. L. P. jo paprašė nueiti į parduotuvę. Tuo metu, kai buvo pas L. P., pamatė, kad pastarojo gyvenamojoje vietoje buvo sukrauti narkotikai - kanapės, t. y. vadinamoji „žolė“, rožinės spalvos tabletės su įspaudu „LV“, gatvėje vadinami „ratai“, baltos spalvos kristalinė medžiaga - akmenukai, vadinami „gaidys“, kitų objektų neprisimena. Jis pas L. P. lankosi dažnai, L. P. jo paprašo nueiti į parduotuvę. Jam duoda pinigus, pasako, ką nupirkti, jis nueina į parduotuvę nuperka, už tai gauna 10 eurų. Su L. P. bendrauja telefonu, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini). Būdamas pas L. yra pastebėjęs, kad šiam dažnai paskambina žmonės, kurių jis nepažįsta, tada pastarasis paima namie laikomų narkotinių medžiagų, jas pasveria svarstyklėmis ir perduoda išėjęs prie laiptinės arba prie šalia esančios „Camelia“ vaistinės tiems asmenims arba tie asmenys ateina pas L. P.ir pastarasis jas paduoda, o asmenys pastarajam sumoka už tai pinigus, duoda 5 Eur, 10 Eur nominalo kupiūromis. 1 gramas „žolės“ pas L. P.kainuoja 10 Eur, kristalai „gaidys“ - 20-25 Eur, „ratai“ po 11 Eur už vieną. Jis pats (t. y. A. T.) asmeniškai 2017 m. sausio 28 d., šeštadienį, matė, kaip pastarasis pardavė 8 asmenims narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir už tai gavo atlygį. 2016 m. vasaros metu, maždaug vieno mėnesio laikotarpyje, pats asmeniškai matė, kaip prie jo L. P. dvidešimčiai asmenų pardavė narkotines ir/ar psichotropines medžiagas ir už tai gavo piniginį atlygį (t. 2, b. l. 59-60).
A. T., 2017 m. vasario 3 d. apklausiamas kaip įtariamasis pas ikiteisminio tyrimo teisėją, be kita ko, parodė, kad jis tyrėjams sakė, jog turi informacijos dėl didelės narkotinių medžiagų siuntos laikymo. Pasakė kriminalistui O. G., kur yra L. P. namas. Jis atvažiavo su kitu pareigūnu, jie nuvažiavo pas L. P. į namus. Ten jie rado didelį kiekį narkotinių medžiagų. Jis ateidavo pas L., pastarasis jam duodavo pinigų. Pas L. P. jis matė kuprinę ir dėžutę, norėjo pasakyti pareigūnams, bet bijojo. Kai jį pakišo, pasakė pareigūnams, kad pas L. P. yra narkotinės medžiagos. Ten buvo kanapės, „žolė“, kristalinės tabletės „gaidys“. Pareigūnai visa tai surašė protokole. Kai jį nuvežė, jis parodė L. P. namą ir butą. Sėdėjo mašinoje su pareigūnais, po to jį nuvežė atgal, surašė protokolą ir paleido. Pareigūnai sakė, kad reikės duoti parodymus teisme. Neturi jokių ryšių su narkotinėmis medžiagomis. Jis su L. pažįstamas nuo mokyklos. Ne vienas buvo pranešęs apie L., bet policija netikėjo. Kai taip atsitiko su juo, neturėjo išeities, pasakė <...> L. ne pirmus metus užsiima narkotinėmis medžiagomis. Vizualiai žino, kur jis gyvena, adreso nežino. L. pažįsta apie 3-4 metus, yra draugai, susitinka, kai L. P. paskambina. L. P. jam duoda pinigų. Pastarasis gyvena bute. Matė pas jį „žolę“, kanapes, rožines tabletes su įspaudu „LV“, vadinamas „ratai“ ir kristalinę medžiagą „gaidys“. Kartą buvo, kad kai jis užėjo pas L., pastarajam paskambino kažkoks pirkėjas ir jis nuėjo paimti iš kuprinės kanapes, „žolę“. L. gyvena vienas. L. pardavinėja narkotines medžiagas, asmenys užeina pas jį į namus arba jis išeina prie laiptinės. Kartais jis perduoda narkotines medžiagas ant kampo prie vaistinės. 10-12 Eur kainuoja už „žolę“, už kristalinę medžiagą „gaidys“ – 20-25 Eur. <...> L. nuo 15 metų vykdo tokią veiklą (2 t., b. l. 66-68).
Liudytojas A. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį L. P. jis pažįsta, pastarasis yra geras jo draugas. Kažkur prieš metus, vasario mėnesį, tikslios datos neprisimena, dienos metu jis susitiko su L. P. prie parduotuvės „Iki“, esančios (duomenys neskelbtini), išvedė jo (t. y. A. P.) šunį, grįžinėjo pas L. P. į svečius, ketindami ten pabūti, pažaisti „xboxu“ Tuo metu juos sučiupo. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė kitokius parodymus, nes jis (t. y. A. P.) pirmą kartą buvo tokioje aplinkoje, prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, buvo daromas psichologinis spaudimas. Anksčiau pas L. P. jiedu parūkydavo, tą dieną kaltinamasis jam nesiūlė parūkyti „žolės“. Jį privertė parašyti, kad jis kaltinamajam už parūkymą duodavo 5 eurus. Neprisimena, kas jį vertė taip parašyti. Tai buvo ne tyrėja, o kažkoks vyras, kuris sėdėjo kabinete, pateikinėjo jiems naudingus klausimus, kad jiems jo (t. y. A. P.) atsakymai būtų naudingi. Jis sakė, kad L. P. pinigų jis neduodavo. Minėtas vyriškis sakė sakyti, kad jis L. P. duodavo pinigus. Ikiteisminio tyrimo metu teko patvirtinti tokius parodymus. Kai jis būdavo pas L. P., užeidavo kiti žmonės. Jis nematydavo, ką L. P. su jais darydavo, nes likdavo kambaryje, nematė, kas lankydavosi. Asmenys ateidavo ir greitai išeidavo. Ikiteisminio tyrimo apklausos protokole netiesa yra tik toje dalyje, kurioje nurodyta, kad jis L. P. mokėdavo pinigus už parūkymą. „Žolės“ jie pirkdavo stotyje iš narkomanų, kainuoja apie 10 Lt. Nežino, kiek L. P. turėdavo „žolės“, gal gramą. Tą dieną, kai jie susitiko, norėjo parūkyti, bet jis (t. y. A. P.) neturėjo, bet tikėjosi, kad gal liko iš anksčiau. Būdavo atvejų, kad L. P. „pavaišindavo“ žole. Ikiteisminio tyrimo metu buvo šiek tiek neteisingi parodymai. L. P. yra geras jo pažįstamas, bet nėra labai artimas draugas. Jis tik prieš keturias dienas sužinojo, kad reikės eiti į teismą. Po to jis susiskambino su L. P., kartu važiavo į teismą, bet nieko nekalbėjo, praktiškai tylėjo. Pasilieka prie šiandien išsakytų parodymų (3 t., b. l. 63).
Liudytojas O. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį L. P. jis yra matęs, bet asmeniškai nepažįsta, teko su juo dirbti ikiteisminio tyrimo metu. Jis pradėjo ikiteisminį tyrimą, organizavo ikiteisminio tyrimo kratas, kurių buvo ne viena. Buvo keli įtariamieji, pas kuriuos namuose ir buvo atliekamos kratos, kadangi jos turėjo būti atliekamos vienu metu, į pagalbą buvo pasitelkti ir kiti pareigūnai. Tuo metu, kai buvo atliekama krata pas kaltinamąjį L. P., jis nedalyvavo, taip pat nedalyvavo L. P. sulaikyme. A. T. jam yra žinomas, pastarasis buvo įtariamasis, jis apklausė A. T. Ikiteisminis tyrimas prasidėjo, nes teritorinėje muitinėje, pašto poste buvo sulaikyta siunta, buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai, kurie po to buvo sujungti į vieną. Buvo atliekamas siuntos įteikimas A. T. atžvilgiu. Buvo pasitelkti dar ir kiti pareigūnai iš muitinės kontrolės skyriaus, A. T. namuose pastarajam buvo įteikta siunta. Pirmiausia ikiteisminiame tyrime atsirado A. T. Jis tą dieną buvo sulaikytas, o kitą dieną areštinėje jis A. T. apklausė. Dėl tos siuntos A. T. nurodė dar du galimus asmenis, kurie galimai prisidėjo prie tos siuntos, taip pat nurodė ir apie L. P. daromas nusikalstamas veikas. A. T. paaiškino, kad pas L. P. lankosi ganėtinai dažnai, nes L. P. dėl kažkokių aplinkybių bijo išeiti iš namų, dėl to jis pas L. P. ateina. L. P. duodavo jam pinigų, kad pastarasis nueitų į parduotuvę, nupirktų tam tikrų prekių, maisto produktų. Taip pat tų apsilankymų metu A. T. pastebėjo, kad pas L. P. namuose buvo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Apie L. P. buvo sužinota iš A. T. Dėl A. T. buvo kreiptasi į teismą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, A. T. buvo apklaustas teisme. Toje apklausoje jis (t. y. O. G.) nedalyvavo. A. T. pasakojo, kad matė, jog L. P. laiko narkotines ir psichotropines medžiagas, matydavo, kad tam tikri asmenys ateidavo į namus. Gal A. T. neužfiksavo, kad L. P. paduoda narkotines ar psichotropines medžiagas, o jam duoda pinigus. A. T. teigė, kad matydavo, kaip lankosi tam tikri asmenys arba L. P. nusileidžia prie namo laiptinės ir atlieka kažkokius veiksmus. A. T. buvo parodęs, kad L. P. bijo išeiti iš namų, nes jį persekioja policija ar kažkas tokio. Jam (t. y. O. G.) per patį sulaikymą teko girdėti, kad pareigūnai L. P. laukė prie namų, nes tuo metu namuose jo nebuvo. Nežino, kodėl A. T. nurodė apie L. P. A. T. nurodė visiškai su L. P. nesusijusius asmenis. Apie konfliktus tarp L. P. ir A. T. jam neteko girdėti. A. T. kažką nurodė, kad matydavo, kaip pas L. P. ateina asmenys, jis pasverdavo atitinkamą narkotinę ar psichotropinę medžiagą ir atiduodavo atitinkamiems asmenims; arba paskambindavo kažkas į telefoną, L. P. nusileisdavo prieš tai pasvėręs narkotinę medžiagą ant svarstyklių. Neprisimena, ar A. T. nurodė, ar matė patį atsiskaitymą. A. P. parodymų jis neprisimena, pastarojo jis neapklausinėjo, tik buvo susipažinęs su jo parodymais, nes tai jo ikiteisminis tyrimas. Neturi informacijos, kad A. P. buvo spaudžiamas. A. T. savanoriškai, laisvai davė parodymus, joks spaudimas nebuvo daromas.
Liudytoja I. Ž. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį L. P. ji pažįsta, jis kiekvieną antradienį atvyksta registruotis, asmeniškai jo nepažįsta. Ji atliko kratą pas L. P. Ten buvo kitas asmuo, turbūt A. P., kitą dieną ji jį apklausė. Buvo ne viena krata. Atliekant kratą pas kaltinamąjį L. P., buvo dar vienas asmuo, kuriam buvo išrašytas šaukimas. Jai atrodo, kad tas asmuo rašė paaiškinimą apie aplinkybes, apie tai, kokie ryšiai jį sieja su kaltinamuoju, apie tai, kad jie kartu vartoja narkotines medžiagas, ir kad jas jis įsigyja pas kaltinamąjį. Konkrečiau ji nepasakys, kaip tas asmuo jai pasakojo, kad įsigyja narkotines medžiagas. Tas asmuo rašė paaiškinimą laisva valia, jam buvo paduotas popieriaus lapas ir jis parašė savo paaiškinime, ką jis norėjo parašyti. Paaiškinimą jis rašė kratos atlikimo metu ar po kratos, gyvenamosios vietos patalpose, ten dalyvavo pareigūnai, bet jis sėdėjo atskirai, galbūt su ja. Apklausa vyko tarnybinėse patalpose. Jeigu apklausos protokole nenurodyta, vadinasi, jog niekas papildomai apklausoje nedalyvavo. Teismui pagarsinus dalį A. P. teisme duotų parodymų, liudytoja I. Ž. parodė, kad jeigu apklausos protokole nėra nurodyta asmens, niekas dalyvauti negalėjo, kadangi nėra propaguojama to, kad liudytojo apklausos metu dar kažkas dalyvautų. Kabinete ji sėdi su O. G., bet sprendžiant iš to, kad apklausą atliko ji, O. G. kabinete negalėjo būti, nes jis apklaustų tą asmenį, čia jo ikiteisminis tyrimas. Teismui pagarsinus dar vieną dalį liudytojo A. P. parodymų, liudytoja I. Ž. parodė, kad apklausos metu A. P. sakė, kad daug daugiau kartų pirko iš kaltinamojo narkotinių medžiagų, bet to nenori sakyti, nes nenori duoti parodymų prieš draugą. A. P. tai jai pasakė žodžiu. Ji A. P. sakė, kad pastarasis dieną prieš tai paaiškinime rašė, kad gauna narkotines medžiagas iš kaltinamojo, todėl A. P. sakė, jog pasakys, jog mažiau gauna. Buvo toks pokalbis, kad tikrai ima ir daug daugiau imdavo, bet matomai jis pagalvojo, kad sakydamas mažiau pagelbės draugui. Apklausiant A. P., jai nieko nebuvo žinoma apie jo tėvą. Apie liudytojus jokių anketinių duomenų jie nerenka, nežino, kas yra jo tėvai, giminės ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties matyti, kad ja buvo patvirtintas L. P. gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 2 d. atliktos kratos teisėtumas pagal Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo tyrėjo O. G. 2017 m. vasario 2 d. nutarimą (1 t., b. l. 115-116).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. vasario 22 d. specialisto išvadoje Nr. 11-288 (17) nurodoma, kad pakete Nr. 1 (plastikiniame inde su viduje esančia augalinės kilmės džiovinta medžiaga) tirti pateikta augalinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys). Šių kanapių masė yra 30,8791 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija jose yra 5,9 proc. Voke Nr. 3 (užspaudžiamame plastiko maišelyje) tirti pateikta augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys). Šių kanapių masė yra 1,1761 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija jose yra 13,2 proc. Voke Nr. 3, cigarečių pakelyje tirti pateiktoje cigaretės dalyje esanti augalinė medžiaga yra tabakas; narkotinių ir psichotropinių medžiagų šiame tabake nėra. Paketuose Nr. 4 ir Nr. 5 tirti pateiktose vandens pypkėse ir ant specialiame pakete Nr. HB 1765763 tirti pateiktų svarstyklių (kurias savanoriškai pateikė T. L.) yra narkotinės medžiagos – kanapių ar jų produktų pėdsakų. Ant pas L. P. kratos metu rastų svarstyklių iš voko Nr. 2 narkotinių ir psichotropinių pėdsakų nėra (1 t., b. l. 125-127).
Iš Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Songailos 2017 m. spalio 12 d. nutarimo matyti, kad juo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-4-00218-16 A. T. ir T. L. atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje (2 t., b. l. 128-130).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo L. P. veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo L. P. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.
Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Alternatyvios BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, nes kiekviena jų, ją padarius, gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Nustačius, kad asmuo padarė bent vieną iš šių dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų, tokia nusikalstama veika laikoma baigta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-617-788/2015 ir kt.).
Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra augalai, preparatai, priemonės arba medžiagos, kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Pagal minėtą įsakymą kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga.
L. P. šioje baudžiamojoje byloje kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų, t. y. 30,8791 gramų kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 5,9%, 1.1761 gramų kanapių, kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 13,2%, kurias nuo įsigijimo vietos ir momento neteisėtai gabeno iki savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai laikė šias narkotines medžiagas iki 2017 m. vasario 2 d., kuomet jas kratos metu aptiko ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.
Teismas konstatuoja, kad L. P. pateiktame kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino iš dalies, tačiau tiek, kiek jos pasitvirtino, jų visiškai pakanka kaltinamojo L. P. veikai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis L. P., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, pripažino iš dalies ir parodė, jog jis iš tiesų laikė kaltinime nurodytą narkotinę medžiagą, tačiau tikslo ją parduoti ar kitaip platinti jis neturėjo, narkotinę medžiagą laikė asmeniniam vartojimui. Kaltinamojo L. P. teigimu, kaltinime nurodytą narkotinę medžiagą pas jį rado policijos pareigūnai kratos metu. Iš visų pas jį rastų narkotinių medžiagų buvo 1 gramas „žolės“, o visa kita – „žolės“ dalys (pagaliukai), kurios nerūkomos. Narkotinę medžiagą jis pirko stoties rajone iš vieno žmogaus, pas kurį jų visada galima įsigyti. Šį kartą jis pirko vieną dozę už 10 Eur, narkotinė medžiaga buvo rasta jo kišenėje. 30 gramų kanapių antžeminių dalių, kurios buvo pas jį rastos, jis nepirko visų iš karto, jos susidėjo iš daug pirkimų. Jis sau perka dozes po gramą, ten būna daug pagaliukų, kurie nerūkomi, jis juos numeta į šoną, jie taip ir susikaupė. Teismas tokiais kaltinamojo L. P. parodymais remiasi tik tiek, kiek juos patvirtina kitų įrodymų visuma, tuo tarpu parodymų dalį, kuria kaltinamasis neigė, jog narkotine medžiaga jis disponavo turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti (t. y. kuria jis teigė, kad narkotinė medžiaga buvo skirta asmeniniam vartojimui), teismas atmeta kaip gynybinę versiją, kadangi byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad narkotine medžiaga L. P. disponavo turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš kaltinamojo L. P. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, jis neneigia to, kad iš tiesų laikė kaltinime nurodytus kiekius narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Be paties kaltinamojo parodymų, šią aplinkybę taip pat patvirtina 2017 m. vasario 2 d. kratos protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog 2017 m. vasario 2 d. atlikus kratą pas L. P., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos metu, be kita ko, L. P. striukės dešinės pusės išorinėje kišenėje rastas plastikinis permatomas užspaudžiamas maišelis su viduje esančia augalinės kilmės rudai žalios spalvos medžiaga; taip pat kratos metu rastas plastikinis indas, kurio viduje plastikiniame užspaudžiamame maišelyje buvo augalinės kilmės rudai žalios spalvos medžiaga (1 t., b. l. 102-106). Šie įrodymai sudaro pagrindą išvadai, jog pas kaltinamąjį L. P. rasta narkotinė medžiaga, kurios kiekiai nurodyti kaltinamajame akte, priklausė būtent kaltinamajam. Tuo tarpu iš byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. vasario 22 d. specialisto išvados Nr. 11-288 (17), be kita ko, matyti, kad pakete Nr. 1 (plastikiniame inde su viduje esančia augalinės kilmės džiovinta medžiaga) tirti pateikta augalinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys). Šių kanapių masė yra 30,8791 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija jose yra 5,9 proc. Voke Nr. 3 (užspaudžiamame plastiko maišelyje) tirti pateikta augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys). Šių kanapių masė yra 1,1761 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija jose yra 13,2 proc. (1 t., b. l. 125-127). Šie įrodymai neabejotinai patvirtina, kad L. P. disponavo narkotine medžiaga (ją laikė), t. y. kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios kiekiai nurodyti kaltinime.
Teismas, spręsdamas klausimą, ar specialisto išvadoje nurodyti narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekiai (t. y. 30.8791 gramų kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 5,9%, ir 1.1761 gramų kanapių, kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 13,2%) atitinka BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką, remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis. Pagal šį norminį aktą nedidelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių yra ne daugiau kaip 5 g, didelis kiekis – daugiau kaip 500 g. Taigi, darytina išvada, jog kaltinamojo L. P. laikytos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) bendras kiekis viršija nedidelio kiekio ribą, tačiau nesiekia didelio kiekio ribos, todėl nurodyti narkotinės medžiagos kiekiai atitinka BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką.
Taigi, pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis L. P. savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. vasario 2 d. atliktos kratos, neteisėtai laikė 30.8791 gramų kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 5,9%, ir 1.1761 gramų kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 13,2%. Atsižvelgiant į tai, kad nėra aiškus tikslus nurodytos narkotinės medžiagos įgijimo laikas, teismas tikslina kaltinimą nurodydamas, jog minėtą narkotinę medžiagą L. P. laikė nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko. Be to, remdamasis 2017 m. vasario 22 d. specialisto išvados Nr. 11-288 (17) duomenimis (1 t., b. l. 125-127), teismas tikslina kaltinimą nurodydamas, kad 1.1761 g kanapių, kurios buvo rastos pas kaltinamąjį L. P., forma – antžeminės dalys.
Teismas, išanalizavęs byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, šalina iš kaltinimo kai kuriuos kaltinamajam L. P. inkriminuotus objektyviuosius veikos požymius, pastariesiems proceso metu nepasitvirtinus.
Pažymėtina, jog šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis L. P. kaltinamas ir tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo jau minėtą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir jas nuo įsigijimo vietos ir momento neteisėtai gabeno iki savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini).
Visų pirma pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Taigi, be kitų požymių inkriminuojant kaltininkui ir BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – įgijimą, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 ir kt.). Nagrinėjamu atveju L. P. pateiktas kaltinimas neteisėtai, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijus anksčiau minėtos narkotinės medžiagos, tiesiog preziumuojamas remiantis nustatytu šios narkotinės medžiagos laikymo faktu bei paties nenuosekliais kaltinamojo parodymais, kurie nėra patvirtinti jokiais objektyviais bylos duomenimis, tačiau pagal pirmiau nurodytą teismų praktiką tai prieštarauja BPK 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatoms. Bylos nagrinėjimo metu, apklausus kaltinamąjį, atlikus byloje esančių įrodymų tyrimą, nepavyko nustatyti esminių minėtos narkotinės medžiagos įsigijimo aplinkybių (t. y. nepavyko nustatyti, nei kokiomis aplinkybėmis, nei kada tiksliai, kur, už kiek ir iš ko L. P. įsigijo šią narkotinę medžiagą). Dėl šių priežasčių teismas šalina iš L. P. pateikto kaltinimo BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – narkotinės medžiagos įgijimą – kaip nepagrįstą.
Antra, teismų praktikoje išaiškinta, jog BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis - gabenimas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant juos didesniais nuotoliais (pavyzdžiui, iš miesto į kaimą, iš vieno miesto į kitą miestą, iš gatvės į gatvę ir pan.). Medžiagos gali būti gabenamos vežant jas transporto priemone, nešant lagamine, kišenėse, krepšyje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-549/2006, 2K-32/2006 ir kt.). Tuo tarpu gabenimu neturėtų būti laikomas medžiagų perkėlimas iš vienos vietos į kitą toje pat patalpoje, iš namo į kiemą ar lauką kaltininko sodyboje, nedidelio kiekio psichotropinių ar narkotinių medžiagų nešiojimas sau suvartoti ar pan. Nagrinėjamoje situacijoje matyti, jog kaltinamasis L. P. narkotines medžiagas įsigijo iš nenustatyto asmens, galimai Vilniaus mieste, stoties rajone, jas parsinešė namo (siekdamas ją laikyti su savimi, o ne pakeisti jų buvimo, laikymo vietą), todėl, teismo vertinimu, jo veiksmuose įžvelgti kontroliuojamų medžiagų gabenimo požymį, atsižvelgus į teismų praktikoje pateiktą šio požymio išaiškinimą, nėra teisinio pagrindo. Dėl šios priežasties teismas šalina iš L. P. pateikto kaltinimo BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – narkotinės medžiagos gabenimą – kaip nepagrįstą.
Vis dėlto, nepaisant to, kad iš L. P. pateikto kaltinimo šalintini du BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai – narkotinės medžiagos įgijimas ir gabenimas, šis faktas nepaneigia kaltinamojo L. P. kaltės padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo vieną iš BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – narkotinių medžiagų laikymą, o to (konstatavus jo veikoje subjektyvųjį aptariamos nusikalstamos veikos požymį – tikslą parduoti ar kitaip platinti, kuris bus aptariamas toliau) visiškai pakanka pripažinti L. P. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
Kaip jau buvo minėta, veiką kvalifikuojant pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ir subjektyvųjį šios nusikalstamos veikos požymį - tikslą platinti narkotines medžiagas.
Kaltinamasis L. P. neneigė laikęs kaltinime nurodytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), tačiau nurodė, kad šią narkotinę medžiagą jis laikė asmeniniam vartojimui. Kaltinamojo teigimu, jo pažįstamas A. T. ikiteisminio tyrimo metu jį apkalbėjo, o jo draugas A. P. buvo „spaudžiamas“ policijos pareigūnų duoti tokius parodymus dėl tėvo, nes sakė, jog jo tėvą „tampys“, jog jo lengvai nepaleis. Taigi, iš tokių kaltinamojo L. P. parodymų matyti, jog jis nepripažįsta BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviojo požymio, t. y. nepripažįsta, jog turėjo tikslą kaltinime nurodytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) platinti. Visgi tokie kaltinamojo L. P. parodymai vertintini kritiškai, kaip gynybinė versija, kuri yra paneigta baudžiamojoje byloje surinktais ir žemiau aptartais įrodymais.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog aplinkybė, kad kaltininkas pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime dar nereiškia, jog jis negali turėti tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-247/2010, 2K-629/2011, 2K-141/2012 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytą neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4/2009, 2K-166/2010, 2K-157/2013). Teismų praktikoje išaiškinta, kad aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, tai, ar anksčiau kaltininkas yra platinęs šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-7-173/2014, 2K-361/2014). Šiuo atveju bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis L. P. laikė kaltinime nurodytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), turėdamas tikslą šią narkotinę medžiagą platinti.
Žemesnės instancijos teismas
Nors teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. T. kategoriškai nurodė, jog kaltinamojo L. P. jis nėra matęs, nėra su juo susitikęs ir bendravęs, nėra pas jį lankęsis ir nėra davęs jokių parodymų ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir ikiteisminio tyrimo teisėjui (3 t., b. l. 62-63), visgi tokie jo parodymai vertintini kaip neatitinkantys objektyvios tikrovės ir faktinių nagrinėjamo įvykio aplinkybių. Tokia išvada darytina įvertinus paties kaltinamojo L. P. parodymus apie tai, kad liudytojas A. T. jam yra žinomas iš matymo, yra pas jį lankęsis, jie yra bendravę. Šią aplinkybę kaltinamasis patvirtino ir po liudytojo A. T. teisme vykusios apklausos. Be to, pagrindą manyti, jog teisme liudytojas A. T. davė objektyvios tikrovės neatitinkančius parodymus, sustiprina ir tai, kad 2017 m. vasario 2 d. pas kaltinamąjį L. P. namuose atliktos kratos metu, be kita ko, buvo rasta A. T. vardu sudaryta „Tele2“ sutartis (1 t., b. l. 102-106), kas patvirtina kaltinamojo L. P. parodymus apie tai, kad jie su liudytoju A. T. iš tiesų yra bendravę. Tuo pačiu ši aplinkybė paneigia liudytojo A. T. parodymus apie tai, kad jis kaltinamojo L. P. nepažįsta ir su juo nėra bendravęs. Teismo vertinimu, liudytojo A. T. elgesys jo teisme vykusios apklausos metu rodo, jog jis sąmoningai pasirinko poziciją nutylėti nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes. Dėl šios priežasties, teismas remiasi jo ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu. Iš šių jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui 2017 m. vasario 3 d. vykusios apklausos metu, matyti jog tai jis policijos pareigūnams pasakė apie tai, kad pas jo pažįstamą L. P. yra narkotinių medžiagų, kad pastarasis ne pirmus metus užsiima narkotinėmis medžiagomis, jas pardavinėja, parodė pareigūnams, kur pastarasis gyvena (2 t., b. l. 66-68). Šiems liudytojo A. T. parodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo paties ikiteisminio tyrimo metu (t. y. 2017 m. vasario 2 d.) vykusios apklausos metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai, iš kurių matyti, kad jie iš esmės sutampa su jo ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais ir kurių analizė rodo, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnui A. T. papasakojo apie L. P. galimai vykdomą prekybą narkotinėmis medžiagomis (jas pasveriant svarstyklėmis, parduodant asmenims už piniginį atlygį) (t. 2, b. l. 59-60). Taigi, šie duomenys patvirtina liudytojo O. G. parodymus apie tai, kad nagrinėjamos situacijos kontekste pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą kaltinamojo L. P. atžvilgiu buvo A. T., apklausiamo įtariamuoju, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie L. P. vykdomą veiklą.
Pagrindą manyti, jog kaltinamasis L. P. pas jį rastą narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) laikė, turėdamas tikslą jas platinti, be aukščiau aptartų duomenų, sustiprina ir liudytojo A. P. parodymai, kurie taip pat turi didelę įrodomąją galią įrodinėjat šį BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvųjį požymį, nepaisant to, kad proceso metu jie tam tikrose detalėse kito. Pažymėtina, jog apklausiamas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. P., be kita ko, parodė, kad anksčiau jis pas savo draugą L. P. parūkydavo „žolės“. Liudytojo A. P. teigimu, būdavo atvejų, kaip L. P. „pavaišindavo“ žole. Tą dieną, kai pas kaltinamąjį buvo atlikta krata, jis norėjo parūkyti „žolės“, pats jos neturėjo, bet tikėjosi, kad pas L. P. jos buvo likę iš anksčiau. Liudytojas A. P. taip pat parodė, jog jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai toje dalyje, kurioje jis nurodė, jog L. P. jis už „parūkymą“ sumokėdavo pinigus, yra neteisingi, nes jis buvo verčiamas duoti tokius parodymus (3 t., b. l. 63). Vertinant tokius liudytojo A. P. teisme duotus parodymus, darytina išvada, jog šio liudytojo parodymai toje dalyje, kurioje jis pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie narkotinės medžiagos platinimo atlygintinumą, prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl šia liudytojo A. P. teisme duotų parodymų dalimi teismas nesivadovauja. Atkreiptinas dėmesys, jog iš Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus viršininko V. P. 2017 m. vasario 3 d. pranešimo Nr. (7.16/11)10T-325a apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 02-4-00218-16 matyti, jog atliekant kratą L. P. gyvenamojoje vietoje, tuo metu ten buvo asmuo, vardu A. P., kuris paaiškino, kad iš L. P. gaudavo narkotinės medžiagos-kanapių (1 t., b. l. 19-20). Iš byloje esančio A. P. 2017 m. vasario 2 d. rašto matyti, jog jis su L. P. rūkydavo apie porą kartų kanapes. Nuo 2017 m. pradžios jis su juo apie penkis kartus rūkė kanapes, už kuriuos jis (t y. A. P.) jam buvo davęs, t. y. sumokėjęs apie 25 Eur. Prieš kiekvieną rūkymą jis (t. y. A. P.) duodavo 5 Eur. Mano, kad per vieną parūkymą jie suvartodavo 0,5 gramo kanapių (1 t., b. l. 63). Sugretinus šiuos liudytojo A. P. rašte nurodytus paaiškinimus su jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 t., b. l. 65-66), matyti, jog juose jokių esminių prieštaravimų nėra. Pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas O. G. nurodė, jog jis neturi jokios informacijos apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. neva buvo „spaudžiamas“. Teisme apklausta liudytoja I. Ž. parodė, jog tai ji apklausė liudytoją A. P., kuris laisva valia parašė paaiškinimą apie aplinkybes, apie tai, kokie ryšiai jį sieja su kaltinamuoju, apie tai, kad jie kartu vartoja narkotines medžiagas ir kad jas jis įsigyja pas kaltinamąjį. Liudytojos I. Ž. teigimu, minėtą paaiškinimą A. P. rašė kratos atlikimo metu ar po kratos, L. P. gyvenamosios vietos patalpose. Liudytojos teigimu, vėliau tarnybinėse patalpose liudytojas A. P. buvo apklaustas ir šios apklausos metu sakė, kad daug daugiau kartų pirko iš kaltinamojo narkotinių medžiagų, bet to nenori sakyti, nes nenori duoti parodymų prieš draugą. Liudytoja I. Ž. taip pat paaiškino, kad apklausiant A. P., jai nieko nebuvo žinoma apie jo tėvą, kadangi apie jokių liudytojų anketinių duomenų jie nerenka, nežino, kas yra jo tėvai, giminės ir pan. Teismui pagarsinus dalį A. P. teisme duotų parodymų, liudytoja I. Ž. parodė, kad jeigu apklausos protokole nėra nurodyta asmens, niekas dalyvauti negalėjo, kadangi nėra propaguojama to, kad liudytojo apklausos metu dar kažkas dalyvautų. Kabinete ji sėdi su O. G., bet sprendžiant iš to, kad apklausą atliko ji, O. G. kabinete negalėjo būti, nes jis apklaustų tą asmenį, čia jo ikiteisminis tyrimas. Tokie liudytojos I. Ž. parodymai, visų pirma, paneigia kaltinamojo L. P. išsakytą versiją apie tai, kad jo draugas A. P. buvo „spaudžiamas“ duoti jam nepalankius parodymus dėl tėvo, kadangi kaip matyti iš liudytojos parodymų, savo rašytinį paaiškinimą liudytojas A. P. parašė L. P. gyvenamojoje vietoje, atliekant kratą ar ją atlikus, kur A. P. buvo rastas atsitiktinai. Taigi nelogiška manyti, jog pareigūnai turėjo informacijos apie atsitiktinai įvykio vietoje buvusio liudytojo A. P. tėvą, dėl kurio, jam neva buvo daromas spaudimas. Antra, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog I. Ž. apklausiant liudytoją A. P., apklausoje būtų dalyvavęs dar koks nors asmuo, kuris, liudytojo teigimu, neva jam darė spaudimą. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti liudytojos I. Ž. parodymų patikimumu, kadangi jie buvo nuoseklūs, priešingai nei liudytojo A. P. parodymai. Teismo vertinimu, liudytojo A. P. parodymuose įžvelgiama tendencija duoti kaltinamajam L. P. palankesnius parodymus, kadangi juos siejo draugiški santykiai. Iš esmės apie tokią tendenciją teisiamojo posėdžio metu užsiminė ir pati liudytoja I. Ž., kuri analogišką situaciją įžvelgė ikiteisminio tyrimo metu vykusios liudytojo A. P. apklausos metu. Kita vertus, pažymėtina, jog net ir tuo atveju, jei kaltinamasis L. P. savo draugui A. P. duodavo parūkyti „žolės“ neatlygintinai (liudytojo žodžiais tariant „pavaišindavo“), tokie atvejai teismų praktikoje traktuojami kaip narkotinių medžiagų platinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-21-139/2015 ir kt.). Sugretinus šiuos liudytojo A. P. parodymus su visa nagrinėjamo įvykio situacija bei jo paties parodymais apie tai, kad tą dieną, kai pas kaltinamąjį L. P. buvo atlikta krata, jis susitiko su kaltinamuoju ir tikėjosi pas jį parūkyti „žolės“ (kadangi pats A. P. jos neturėjo), darytina išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad L. P. narkotinę medžiagą laikė turėdamas tikslą ją platinti.
Taigi, visos minėtos narkotinės medžiagos suradimo aplinkybes, taip pat liudytojų A. T. ir A. P. parodymai apie L. P. vykdomą narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą, taip pat aplinkybė, jog liudytojas A. P. įvardino konkrečią narkotinės medžiagos rūšį, kuri ir buvo rasta pas kaltinamąjį, BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme sustiprina pagrindą manyti, jog kaltinamasis pas jį rastą narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) laikė turėdamas tikslą ją platinti.
Pažymėtina ir tai, kad kratos metu pas kaltinamąjį L. P. buvo rastos, be kita ko, ir elektroninės svarstyklės, skirtos sverti mažiems kiekiams (1 t., b. l. 102-106), kurias asmenys, užsiimantys narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu, dažniausiai naudoja kaip priemonę, skirtą pasverti narkotines ir psichotropines medžiagas ir paruošti jas atitinkamomis dozėmis. Pažymėtina, jog jei tikėti kaltinamojo L. P. parodymais, kad jis iš nenustatyto asmens stoties rajone įsigydavo narkotines medžiagas dozėmis (po gramą), nėra pagrindo manyti, jog jam būtų reikalingos svarstyklės, kadangi dozės paprastai yra paruošiamos vienkartiniam suvartojimui ir iš naujo jų sverti ir dozuoti nėra prasmės. Nors iš byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. vasario 22 d. specialisto išvados Nr. 11-288 (17), be kita ko, matyti, jog ant pas L. P. kratos metu rastų elektroninių svarstyklių narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 125-127), visgi ši aplinkybė nepaneigia to, jog jos buvo naudojamos kaip priemonė narkotinėms medžiagoms dozuoti. Būtent tai patvirtino pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas liudytojas A. T., parodydamas, kad atėjus kitiems asmenims L. P. pasverdavo narkotinę medžiagą ir nueidavo su šiais pabendrauti. Atkreiptinas dėmesys, jos minėtos mažiems kiekiams sverti skirtos svarstyklės buvo rastos spintos stalčiuje, taigi tokia paprastai maistui sverti skirtų elektroninių svarstyklių laikymo vieta nėra įprasta. Pažymėtina ir tai, kad minėtos kratos metu pas kaltinamąjį buvo rasti ir du „bongai“, t. y. vandens pypkės, skirtos „žolei“ rūkyti. Iš byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. vasario 22 d. specialisto išvados Nr. 11-288 (17) matyti, kad ant šių vandens pypkių buvo rasta narkotinės medžiagos – kanapių ar jų produktų pėdsakų (1 t., b. l. 125-127). Teismo vertinimu, pas kaltinamąjį L. P. rastas vandens pypkių kiekis (du vienetai) bei specialisto išvadoje nurodyti duomenys patvirtina liudytojo A. P. parodymus apie tai, kad jiedu kartu su kaltinamuoju rūkydavo „žolę“, kai kaltinamasis jį neva „pavaišindavo“. Taigi, aplinkybė, jog pas kaltinamąjį L. P. gana neįprastoje vietoje buvo rasta priemonė dozėms pasverti (t. y. mažiems kiekiams sverti skirtos elektroninės svarstyklės), taip pat vandens pypkės, skirtos „žolei“ rūkyti, ant kurių buvo rasta narkotinės medžiagos pėdsakų, dar labiau sustiprina pagrindą manyti, jog jis narkotinę medžiagą laikė turėdamas tikslą ją platinti.
Pažymėtina ir tai, jog nors kaltinamasis L. P. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog pas jį rasta narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys) buvo skirtos jo asmeniniam vartojimui, visgi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių tokius kaltinamojo parodymus. Štai tiek iš byloje esančios VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pateiktos pažymos (2 t., b. l. 164), tiek iš Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro (2 t., b. l. 165) bei Vilniaus priklausomybės ligų centro (2 t., b. l. 166) pateiktų duomenų matyti, jog jose nėra jokių duomenų apie tai, kad L. P. kada nors būtų vartojęs narkotines medžiagas ir dėl to kreipęsis dėl konsultacijos ir gydymo. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, aplinkybė, kad kaltininkas pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime dar nereiškia, jog jis negali turėti tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Pažymėtina, jog net ir pats rastos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekis rodo, jog ši narkotinė medžiaga buvo skirta veikiau platinimui, nei vartojimui. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pažymėjo, jog pas jį buvo rastas tik 1 gramas „žolės“, o visa kita - „žolės“ dalys (pagaliukai), kurios nerūkomos, visgi tokie kaltinamojo parodymai vertintini kaip siekis sušvelninti savo teisinę padėtį. Pažymėtina, jog iš byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. vasario 22 d. specialisto išvados Nr. 11-288 (17) matyti, kad pas kaltinamąjį rastų 30.8791 gramų kanapių (antžeminių dalių) delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 5,9%, o 1.1761 gramų kanapių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 13,2% (1 t., b. l. 125-127). Taigi, kaip matyti iš šios specialisto išvados duomenų, tų kanapių (antžeminių dalių), kurias kaltinamasis įvardina kaip nerūkomus „pagaliukus“, koncentracija, nors ir yra per pusę mažesnė nei kitoje dalyje rastų kanapų (antžeminių dalių), visgi joje rasta gana žymi veikliosios medžiagos - tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija. Kita vertus, pažymėtina ir tai, jog minėta dalis narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias kaltinamasis įvardino kaip nerūkomus „pagaliukus“, buvo laikomos užspaudžiamame plastikiniame maišelyje, patalpintame plastikiniame inde, kuris buvo laikomas spintoje (1 t., b. l. 102-103). Šios aplinkybės, įvertinus ir rastoje narkotinėje medžiagoje nustatytą veikliosios medžiagos (THC) koncentraciją, paneigia kaltinamojo versiją, neva ši medžiaga negalėjo būti suvartojama, kadangi priešingu atveju būtų nelogiška ją laikyti ir slėpti.
Taigi, pirmiau aptartų aplinkybių visuma, BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme stiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad L. P. narkotinę medžiagą laikė turėdamas tikslą ją platinti, o ne asmeniniam vartojimui.
Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, atsižvelgiant į narkotinės medžiagos suradimo aplinkybes, laikytą narkotinės medžiagos kiekį, jų radimo vietą, taip pat į rastas priemones narkotinei medžiagai sverti, rūkyti, taip pat į visą įvykio situaciją, apie liudytojų paaiškinimus apie kaltinamojo L. P. galimai vykdomą prekybą narkotinėmis medžiagomis, teismas konstatuoja, kad L. P., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko, savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė narkotines medžiagas – t. y. 30.8791 gramų kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 5,9%, 1.1761 gramų kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 13,2%, iki 2017 m. vasario 2 d., kuomet jas kratos metu aptiko ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis kaltinamojo L. P. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
Dėl L. P. skirtinos bausmės ir BK 75 straipsnio taikymo
Skirdamas bausmę L. P., teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.
Teismas, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis L. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų baigtą nusikaltimą, kurio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų (BK 260 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo L. P. padaryta nusikalstama veika yra susijusi su disponavimu narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), šia veika keliama grėsmė visuomenės sveikatai, skatinamas priklausomybės narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis formavimasis, neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta. Kaltinamojo L. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamąjį L. P. apibūdinančius duomenis – yra jauno amžiaus, nevedęs (2 t., b. l. 133-134), nedirbantis, anksčiau teistas tris kartus už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (2 t., b. l. 135-161), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 162), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (2 t., b. l. 164), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (2 t., b. l. 165), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per penkerių metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (2 t., b. l. 166). Remdamasis pirmiau aptartomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstamas elgesys progresuoja, jis palaipsniui linksta daryti teisei priešingas veikas, kurių modelis sunkėja. Dėl šių aplinkybių kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau įvertinus jauną amžių, nebrandžią asmenybę, bausmės dydis nustatytinas artimas minėto straipsnio sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies minimaliam dydžiui. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį L. P. ir jo padarytą nusikalstamą veiką, tik nurodyta laisvės atėmimo bausmė ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Kaltinamasis L. P. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 2 d., 19.15 val. iki 2017 m. vasario 4 d., 11.35 val. (2 t., b. l. 173, 174). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas pirmiau nurodytas L. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi dienos), vieną laikinajame suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Nors šiuo metu galiojančios BK 75 straipsnio nuostatos nenumato galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą padarius sunkų nusikaltimą, visgi tokią galimybę numatė veikos padarymo metu galiojusios minėto straipsnio nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas, numatantis galimybę atidėti bausmės, paskirtos už sunkų nusikaltimą, vykdymą yra laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu įstatymu, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nagrinėjamu atveju taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, galiojusios veikos padarymo metu (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 12 d.).
Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 12 d.) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad tai yra formalūs bausmės vykdymo atidėjimo taikymo pagrindai, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmę ir jos paskirtį apibrėžiančio BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra pasisakęs, kad teismas, spręsdamas, ar atidėti bausmės vykdymą, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Visi šie ir kiti bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo. Labai svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-569/2010).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas atidėti L. P. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad L. P. atitinka formalias BK 75 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 12 d.) nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Teismas pažymi, kad L. P. yra labai jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), nebrandi asmenybė, iš jo parodymų matyti, kad jo priešingo teisei elgesio suvokimas ribotas, tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, teismo proceso metu suprato galimus tokios veikos padarinius, konkliudentiniais veiksmais išreiškė gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Anksčiau L. P. teistas už veikas, kurias padarė būdamas nepilnametis. Šių aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad vis dar yra pagrindas suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Taigi manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog L. P. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ypač atsižvelgiant į jo jauną amžių, į galimybes dirbti ir užsidirbti pajamas legaliu būdu bei būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 12 d.) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas dvejų metų laikotarpiui, kartu nustatant gana griežtas pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktuose – pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti joje užsiregistravusiam; neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
L. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 185-186; 3 t. b. l. 51-52) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 187-189), paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 punktu sunaikintini: po tyrimo likusios kanapės – 31,6032 g, plastikinis indas, cigaretės dalis, dvi vandens pypkės, taip pat dvejos elektroninės svarstyklės, saugomos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sulaikytų prekių administravimo skyriuje (1 t., b. l. 128-132).
Valstybinio kaltintojo prašymas konfiskuoti pas L. P. rastus pinigus netenkintinas. Išties, pas L. P. 2017 m. vasario 2 d. atliktos kratos metu jo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) paimti pinigai – 1640 Eur, 20 Didžiosios Britanijos svarų, 100 Norvegijos kronų, kurios saugomos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos UAB „Medicinos bankas“ depozitinėje sąskaitoje (1 t., b. l. 137-141). Valstybinis kaltintojas prašymą konfiskuoti šiuos pinigus, kaip gautus iš prekybos narkotikais, iš esmės grindžia prielaida, daroma iš to, kad kaltinamasis niekur nedirbantis, jokių pajamų neturi, todėl šie pinigai tikėtina yra prekybos narkotikais rezultatas. Vis tik pažymėtina, kad vien ši prielaida nesudaro pagrindo konfiskuoti minimus pinigus. Pirmiausia teismas pažymi, kad kaltinimas L. P. pateiktas ne dėl narkotinės medžiagos išplatinimo, o dėl jos įgijimo, gabenimo ir laikymo turint tikslą platinti. Taigi, valstybinis kaltintojas objektyviai byloje neįrodinėjo ir neįrodė minimų medžiagų išplatinimo ir konkrečių lėšų už jas gavimo. Antra, abejones dėl pinigų kilmės kelia ir tas faktas, kad jos skirtingų valiutų. Dėl šių priežasčių nuosprendžiui įsiteisėjus, laikantis in dubio pro reo principo pinigai grąžintini L. P., kadangi šios bylos duomenimis nebuvo įrodyta, jog minėti pinigai objektyviai buvo gauti už narkotines medžiagas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 303 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
L. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti L. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 2 d., 19.15 val. iki 2017 m. vasario 4 d., 11.35 val. (t. y. dvi dienas), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, L. P. paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti joje užsiregistravusiam; neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 punktu, sunaikinti: po tyrimo likusias kanapes – 31,6032 g, plastikinį indą, cigaretės dalį, dvi vandens pypkes, taip pat dvejas elektronines svarstykles, saugomas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sulaikytų prekių administravimo skyriuje.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, L. P. grąžinti 2017 m. vasario 2 d. atliktos kratos metu jo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), paimtas pinigines lėšas – 1640 Eur, 20 Didžiosios Britanijos svarų, 100 Norvegijos kronų, kurios saugomos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos UAB „Medicinos bankas“ depozitinėje sąskaitoje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.