Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-03-02 · Byla Nr. ATP-127-360/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-02
Bylos Nr.
ATP-127-360/2012
Teisminio proceso Nr.
4-25-3-00523-2011-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-127-360/2012Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00523-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. T. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarimo, kuriuo J. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d. galutine subendrinta 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjas 2011 m. lapkričio 18 d. J. T., surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, už tai, kad jis, atsisakė neblaivumo patikrinimo, nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir registracijos liudijimo.

Tokiu būdu, J. T. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nutarimu J. T. pripažino padarius ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d. numatytus pažeidimus, ir pagal ATPK 126 str. 4 d. paskyrė 3000 litų dydžio baudą, pagal ATPK 124¹ str. 7 d. paskyrė 40 litų baudą. Vadovaujantis ATPK 33 str. nuostatomis, galutinė nuobauda J. T. paskirta 3000 litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Šalies argumentai

Skundu J. T. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, priimdamas nutarimą, neišsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų ir užfiksuotų įrodymų visumą, ko pasekoje, anot J. T., jis buvo nepagrįstai ir neteisėtai nubaustas už administracinius pažeidimus, kurių nėra padaręs. Apelianto teigimu, kaltinimas vengus neblaivumo pasitikrinimo ir atsisakius pateikti dokumentus, yra pateiktas nepagrįstai, dėl subjektyvių priežasčių. Policijos pareigūnai paprasčiausiai jį neteisėtai persekioja ir siekia sugniuždyti. Paaiškina, jog tą vakarą sėdėjo automobilyje, ant vairuotojo sėdynės, tačiau jo nevairavo, nes tuo metu su liudytojais K. A. ir A. E. gėrė alų. J. T. teigimu, jis laukė kada sugrįš jo žmona L. T., kuri buvo užėjusi pas draugę R. V. atsigerti kavos. Būtent žmona iki pieninės ir atvairavo automobilį „Volgswagen Passat“, pasiėmė automobilio užvedimo raktelius ir pirmiausia nuėjo išvalyti pieninės patalpų, o po to nuėjo pas draugę. Pažymi, jog nebuvo pasiėmęs vairuotojo pažymėjimo, nes neketino vairuoti. Sėdėdamas automobilyje keletą kartų buvo įjungęs automobilio šviesas, kad pažiūrėti ar tamsoje nepareina žmona. Apelianto įsitikinimu, būtent tuo metu aikštelėje stovintį automobilį galėjo pamatyti pro šalį važiuojantys policijos pareigūnai. Jie, pamatę, jog jis sėdi ant vairuotojo sėdynės ir su liudytojais geria alų, ėmė teigti, jog jis neva vairavo automobilį ir pareikalavo dokumentų bei pasitikrinti neblaivumą. Dokumentų su savimi neturėjo, tikrintis neblaivumą atsisakė, paaiškinęs, jog automobilio nevairavo, o variklio užvedimo rakteliai yra pas žmoną. Tačiau pareigūnai į tokius paaiškinimus nekreipė jokio dėmesio ir tuoj pat be jokio pagrindo surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Jie neatsižvelgė į tai, kad po keleto minučių, dar sėdint tarnybiniame automobilyje, priėjo žmona, kuri patvirtino, jog variklio užvedimo rakteliai visą laiką buvo pas ją. Pareigūnai neapklausė nei jos, nei liudytojų K. A. ir A. E., kurie taip pat būtų patvirtinę, jog automobilio jis nevairavo. Be to, tam, kad objektyviai ištirti visas įvykio aplinkybes, policijos pareigūnai turėjo visas galimybes apklausti ir šalia gyvenančią R. V., kuriai žmona buvo užsiminusi, jog pati iki pieninės aikštelės atvairavo automobilį ir jį vairuos grįžtant į namus. Apeliantas pabrėžia, jog pats, siekdamas apsiginti nuo nepagrįstų kaltinimų, ėmėsi priemonių, kad visi įvykio liudytojai būtų apklausti teismo posėdyje ir jie nuosekliai bei išsamiai visas nurodytas aplinkybes išdėstė teisme. Nurodo, jog ATPK 248 str., numato, jog administracinių teisės pažeidimų vieni iš uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Apelianto manymu, šias nuostatas pirmiausia pažeidė policijos pareigūnai, nesiimdami jokių priemonių, kad surinkti ir užfiksuoti jo kaltę paneigiančius įrodymus, o tik pateikė savo melagingus tarnybinius paaiškinimus ir juose nurodytas aplinkybes patvirtindami teisme. Taip pat, teismas netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą (ATPK 257 str. ), ko pasekoje jis nepagrįstai buvo nubaustas netgi griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta administracine nuobauda.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi vien šališkais policijos pareigūnų parodymais, kurie būdami suinteresuoti bylos baigtimi, t. y. pateisinti nepagrįstai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo esmę bei aplaidų bylos aplinkybių išaiškinimą, teismo posėdžio metu melagingai liudijo, jog neva matę kaip automobilis buvo vairuojamas. Policijos pareigūnų parodymai netgi nebuvo nuoseklūs. M. N. teigė, jog buvo įjungti mėlynieji švyturėliai, o T. K. šį faktą neigė. T. K. patvirtino, kad dar anksčiau, pravažiuojant pro šalį, jis matęs automobilį aikštelėje, o vėliau abu pareigūnai matę, kad neva apie minutę laiko jie stebėję kaip automobilis manevruoja po aikštelę. Apeliantui nesuprantama, kokiu tikslu jam būtų reikėję tai daryti. Atmesdamas liudytojų L. T., K. A. ir A. E. parodymus, teismas motyvavo tuo, jog L. T. yra žmona, o K. A. - uošvis ir neva, todėl yra šališki. Apelianto manymu, vien ta aplinkybė, jog šie liudytojai yra šeimos nariai ir giminaičiai, jokiu būdu negalima preziumuoti jų šališkumą. Visiškai nepagrįstas ir pirmosios instancijos teiginys, jog K. A. ir A. E. parodymai buvo nenuoseklūs, nes esą įvykio metu jie buvę neblaivūs. Pažymi, jog liudytojų neblaivumo laipsnio niekas nenustatė, o antra, jie nebuvo tiek neblaivūs, kad nesuvoktų įvykio aplinkybių bei negalėtų nurodyti, jog automobilio jis nevairavo. Priešingai, abu policijos pareigūnai gerai jį pažįsta, nes anksčiau jis buvo baustas už naminės degtinės laikymą ir už tai turėjo neišnykusį teistumą, pareigūnai kontroliuodavo jo elgesį, dažnai be jokių priežasčių stabdydavo jo vairuojamą automobilį ir ieškodavo įvairių priekabių, kad tik būtų galima nubausti. Todėl, apeliantas daro išvadą, kad neabejotina, jog būtent policijos pareigūnai yra šališki, suinteresuoti nubaudimu ir jų parodymai turėjo būti atmesti.

Šalies argumentai

J. T. nurodo ir tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pažeidžiant ATPK 260 str. reikalavimus, kur nurodyta, jog protokole be kitų aplinkybių turi būti nurodoma pažeidimo esmė, liudytojai. Administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, jog jis vairavo transporto priemonę, o tai yra esminis pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d. sudėties požymis. Be to, paaiškinant policijos pareigūnų suinteresuotumą bylos baigtimi, protokole nebuvo nurodyti ir įvykio liudytojai. Mano, jog teismas, nepagrįstai vertino, jog tai nežymus procesiniai pažeidimai ir pripažino, jog protokolas neturi esminių trūkumų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio mėn. 23 d. nutartyje byloje Nr. N-575-2797-11 pažymėta, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracine nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Apelianto teigimu, bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau buvo paskirta maksimali nuobauda. Ši aplinkybė leidžia abejoti teismo nešališkumu. ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, o jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad J. T. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei jis skundžiamu teismo nutarimu buvo nubaustas, jog policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir registracijos liudijimo ir už tai, kad jis vengė neblaivumo patikrinimo t. y. už ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą. Išnagrinėjęs gautą medžiagą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmiau nurodytoji aplinkybė dėl J. T. ATPK 126 str. 4 d. numatyto KET pažeidimo, padarymo neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kas sąlygojo neteisingo administracinio kaltinimo suformulavimą protokole bei atitinkamai - apylinkės teismo netinkamą sprendimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. T. 2011 m. lapkričio 18 d. apie 20.25 val., Erlėnų k., Kretingos r., vairavo transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vengė neblaivumo patikrinimo. Pats J. T. savo paaiškinime nepripažino vairavęs automobilio. Jo teigimu, automobilio jis nevairavo, tik jame sėdėjo. Tokias aplinkybes J. T. nurodė ir policijos pareigūnams, duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdyje bei savo apeliaciniame skunde. Tuo tarpu, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, apeliantui vairavus transporto priemonę t. y. esminė faktinė veikos aplinkybė nebuvo inkriminuota. Administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo esmė nurodyta, jog “vairuotojas atsisakė neblaivumo patikrinimo, nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir registracijos liudijimo“. Lieka neaišku, kokį pažeidimą padarė apeliantas, nes administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta, jog J. T. vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo. Nors vairavimas yra esminis pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d. sudėties požymis. Būtina pažymėti ir tai, jog ATPK 260 str. 1 d. įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Tačiau iš pažeidėjui surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo negalima suprasti nei kada, nei kokį automobilį ir apskritai ar jį vairavo. Tokios aiškiai matomos policijos pareigūnų padarytos klaidos, kuomet asmeniui inkriminuojamas vairavimas ir vengimas pasitikrinti neblaivumą, tačiau kartu pažeidimo esmėje nenurodoma, jog pažeidėjas vairavo transporto priemonę - rodo jų darbo trūkumus surašant šios bylos procesinį dokumentą. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 260 str. 1 d.). Administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodomos visos administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, apeliantas pagrįstai skunde nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodyti ir įvykio liudytojai, nors pagal bylos duomenys matyti, jog jų buvo ne vienas.

Apygardos teismas pažymi, jog vadovaujantis ATPK 284 str. 2 d. nuostatomis, organas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimantis galutinį sprendimą byloje, gali pakeisti tik traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens veikos, nurodytos administracinio teisės pažeidimo protokole, teisinę kvalifikaciją, tačiau minėta teisės norma jokiu būdu nesudaro galimybės jam savo iniciatyva papildyti kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis ar pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Kaip jau minėta anksčiau, surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nėra įvardyta, kad transporto priemonę J. T. vairavo, nors šis požymis laikytinas vienu iš esminių ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo sudėties požymių. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarime konstatavo, jog protokolo trūkumai nėra esminiai, nes J. T. papildomai žodžiu buvo informuotas apie padarytą pažeidimą rašant protokolą, be to visiškai nepagrįstai savo iniciatyva inkriminavo vairavimo faktą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys tinkamam ir visapusiškam administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis byloje Nr. N575-5351/2010). Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nėra tiksliai nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė, yra laikytinas kaip surašytas netinkamai, jo trūkumas yra esminis ir dėl jo byla negali būti išnagrinėta tinkamai. Šiuo atveju yra pakankamas pagrindas pripažinti administracinio teisės pažeidimo byloje priimtą nutarimą neteisėtu ir jį panaikinti bei grąžinti bylą iš naujo tirti. Todėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarimas naikinamas, bylą grąžinant protokolą surašiusiai institucijai iš naujo tirti ir protokolą patikslinti. Dėl šių priežasčių skundą nagrinėjantis teismas dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nepasisako ir šios nutarimo dalies pagrįstumo nevertina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo tirti Kretingos rajono policijos komisariatui.

Teisėjas Savinijus Katauskas