Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis , vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2009 metų lapkričio 2 d. apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo koridoriuje, iš asmeninių paskatų tyčia sudavė koja vieną smūgį nukentėjusiajai O. K. į veido sritį, tuo padarydamas jai nosies kaulų lūžį su pertvaros iškrypimu, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, pereinančią į dešinės akies viršutinį voką ir dešinę kaktos pusę, muštinę žaizdą ir pogleivinę kraujosruvą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio su pertvaros iškrypimu nukentėjusios O. K. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2009 m. lapkričio 02 d. apie 18 val., dabar tiksliai laiko nepamena, būdamas savo bute, išgirdo laiptinėje triukšmą. Suprato, jog šaukia kaimynė O. K., su kuria vyksta nuolatiniai konfliktai, t.y. jinai nuolat kabinėjasi prie jo šeimos dėl laiptinės valymo, dėl elektros išjungimo, užgaulioja jo žmoną. Kaip tik tuo metu turėjo sugrįžti jo žmona J. G.. Kaltinamasis nurodo, jog suprato, kad O. K. vėl konfliktuoja su jo žmona. Todėl jis, išėjęs į laiptinę, spyrė O. K. į veido sritį. Tuo metu kai spyrė, jo žmona jau buvo nubėgusi į kambarį, o nukentėjusioji taikėsi jam smūgiuoti šluotkočiu. Nuo smūgio O. K. nukritusi nebuvo, o jis, grįžęs į kambarį, iškvietė policiją. Po kurio laiko jis pažiūrėjo į laiptinę, ten kaimynė, t.y. nukentėjusioji toliau valė laiptinę. Kaltinamasis pripažįsta savo kaltę, labai gailisi taip pasielgęs, tačiau mano, kad nukentėjusioji savo elgesiu jį išprovokavo.

Nukentėjusioji O. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2009 m. lapkričio 2 d., tiksliai laiko nepamena, bet buvo pavakarys, ji valė (duomenys neskelbtini) namo bendro naudojimo laiptinę. Tuo metu pro šalį ėjo kaimynė J. G., tarp jų nebuvo jokio konflikto, jinai neužgauliojo kaimynės, tik gal paklausė, kodėl nevalo laiptinės ir kodėl palieka įjungtą koridoriuje šviesą. Kaimynė nuėjo į namus ir netrukus išėjo iš buto jos vyras A. G., spyrė jai vieną smūgį į veidą. Ji nuo to smūgio trenkėsi pakaušiu į sieną, o iš nosies ėmė bėgti kraujas. Po smūgio kaimynas nuėjo, o nukentėjusioji parėjo į savo namus ir apie įvykį papasakojo telefonu sūnui V. K. bei policijai. Specialistai jai nustatė nosies kaulo lūžį. Dėl kaltinamojo veiksmų jai padaryta žala- turtinė 950,13Lt ir neturtinė 10000t. Dėl sužalojimo jai labai skaudėjo, turėjo gydytis, kreiptis į specialistus. Turtinę žalą sudaro 200,13 Lt. – dėl vaistų bei akinių pirkimo, ir 750 Lt sumokėjo advokatei. Prašo ieškinį tenkinti.

Liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2009 m. lapkričio 2 d. pavakaryje jam paskambino mama O. K.. Ji papasakojo, kad šalia gyvenantis kaimynas spyrė jai į veidą. Kaip aiškino mama, ji valė laiptinę, pro šalį ėjo kaimynė, jos dėl kažko nesutarė, ir po to kaimynės vyras, laiptinėje spyrė mamai. Pas mamą į jos namus, (duomenys neskelbtini) atvažiavo gal už pusvalandžio, matė, jog mamos viena akis buvo patinusi, iš nosies buvo bėgęs kraujas.

Liudytoja J. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo pat atsikraustymo į butą, adresu Ežero g. 14-6, Šiauliuose, vyksta konfliktai su kaimyne O. K. dėl įvairių priežasčių: tai kaltina, kad neišvalo laiptinės, tai reikia įjungti, tai išjungti koridoriuje šviesas. Liudytoja nurodo, jog buijanti susitikti su kaimyne, stengiasi neiti namo, kol kaimynė būna laiptinėje. Tą kartą liudytoja grįžo namo, gal po paskaitų, susitiko nukentėjusiąją laiptinėje, kuri ją ėmė ją įžeidinėti, vadino negražiais žodžiais, bandė su šluotkočiu jai suduoti per nugarą. Nukentėjusioji garsiai šūkavo , laiptinėje kilo triukšmas, todėl jos vyras išėjo į laiptinę, o jinai nubėgo į kambarį. Pro atviras kambario duris matė, kaip O. K. užsimojo jos vyrui šluotkočiu , o jis spyrė ir pataikė O. K. į veidą.

Iš specialisto išvados Nr. KG 1557/09 (04) matyti, kad O. K. buvo padarytas nosies kaulų lūžis su pertvaros iškrypimu, poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, pereinanti į dešinės akies viršutinį voką ir dešinę kaktos pusę, muštinė žaizda ir pogleivinė kraujosruva apatinės lūpos vidiniame paviršiuje. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 10-11).

Įrodymų analizė, vertinimas ir veikos juridinė kvalifikacija dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 1 d.

Visuma teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų patvirtina A. G. kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 138 str. 1 d. Be paties A. G. prisipažinimo tai patvirtina nukentėjusiosios O. K., liudytojų J. G. , V. K. parodymai, specialisto išvada. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, jie gauti teisėtu būdu ir pakankami A. G. padarytai nusikalstamai veikai atkleisti. Kaltinamojo A. G. teisingai veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., nes veika padaryta tiesiogine tyčia, iš asmeninių paskatų, nukentėjusiajai O. K. smūgis suduotas koja, nukentėjusiajai O. K. padarytas nesunkus kūno sužalojimas. Nors kaltinamasis nurodo, jog nukentėjusioji jį išprovokavo, tačiau byloje nėra nustatyta tai patvirtinančių duomenų, nes provokuojančiu pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys, kuris suformuoja kaltininko vidines paskatas (motyvą) padaryti nusikalstamą veiką. Toks elgesys iš esmės prieštarauja moralės normoms, yra smurtinis ar kitaip pavojingas, įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį ir taip sukeliantis jam emocinę įtampą, nesiekiančią didelio susijaudinimo lygio. Sprendžiant, ar nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis, atsižvelgiama į tai, kiek esmingai jis prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes. Šiuo atveju atsižvelgiant į nukentėjusios ir kaltinamojo amžiaus skirtumą, jų fizines galimybes, į pačią situaciją, t.y. kaltinamojo sutuoktinė parėjo į namus, jos atžvilgiu realus sužalojimas, teismo nuomone, negrėsė, pats kaltinamasis pasielgė spontaniškai, nepasirinkdamas tinkamo konflikto sprendimo būdo. Teismo nuomone ir pati konfliktinė situacija neadekvati kaltinamojo panaudotam fiziniam smurtui.

Kaltinamasis A. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nusikalstama veika yra baigta, dėl padarytos veikos kilo pasekmės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę kaltinamajam A. G. teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą- įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą, į pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad kaltinamasis šią nusikalstamą veiką įvykdė būdamas neteistas (b.l. 52), baustas administracinėmis nuobaudomis, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 60), nedirbantis, todėl atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes bei į visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jam skirtina bausmė – laisvės apribojimas. Nustatant terminą, skirtinas mažesnis, nei vidurkis, numatytas LR BK 48 str. 2d.

Pagrindų taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnį nėra.

Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamasis nesunkiai sutrikdė O. K. sveikatą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. Nukentėjusiajai dėl padarytų sužalojimų buvo suteikta medicininė pagalba VšĮ Šiaulių ligoninėje. VšĮ Šiaulių apskrities ligoninei Teritorinė ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už O. K. gydymą sumokėjo 86,78 litų (b.l. 30), todėl išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo A. G. neteisėtų veiksmų. Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta.

Nukentėjusioji O. K. taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, prašydama priteisti iš kaltinamojo A. G. 10000 Lt. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str.). Žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, psichologinę traumą, ir kitus nepatogumus. Teismas, atsižvelgdamas į padarytą nukentėjusiajai nesunkų sužalojimą, patirtą skausmą, nepatogumus, į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, taip pat į įvykusio konflikto išdavas, bei į tai, jog šiai dienai kaltinamasis nedirba, tačiau yra darbingas jauno amžiaus asmuo, teismas pareikštą civilinį ieškinį neturtinės žalos dalyje mažina ir konstatuoja, jog nukentėjusiajai O. K. padaryta 2500 Lt. neturtinė žala ( LR CK 6.250 str. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298-299 str. str., 301- 302 str., 303 str. 1d. 2d., 304- 305 str. str., 307 -308 str. str., 310 str.,

nusprendžia:

A. G. (A. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 ( šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6d. 2p., 5p., įpareigoti A. G. ( A. G.) per laisvės apribojimo terminą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir neatlygintinai išdirbti 60 val. ( šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusias ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. G. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos (kodas 191351679, buveinės adresas Kalvarijų g. 147, 08221 Vilnius) priteisti 86,78 Lt (aštuoniasdešimt šešis litus 78 ct).

O. K. civilinį ieškinį tenkinti dalinai: priteisti iš A. G. ( A. G.) 200,13 Lt. ( du šimtus litų 13 ct.) turtinės žalos ir 2500 Lt ( du tūkstančius penkis šimtus litų) neturtinės žalos nukentėjusiosios O. K. naudai. Neturtinę žalą sumokėti per 1 ( vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš A. G. ( A. G.) 750 Lt ( septynis šimtus litų) proceso išlaidų nukentėjusios O. K. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per Šiaulių miesto apylinkės teismą.