Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Armetlina“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1343-1051/2022, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Armetlina“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eltela“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

6. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl atsisakymo priimti ieškinį pagrįstumo

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigiama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai), tačiau gali būti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka, pavyzdžiui, teisės aktais gali būti reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka.

9. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

10. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

11. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės UAB „Armetlina“ ieškinį atsakovei UAB „Eltela“, nustatęs, kad Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-231-368/2022 yra priimtas ieškovo A. K. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Eltela“, t. y. teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šiuo atveju atsisakymo priimti ieškinį pagrindai siejami su teisės kreiptis į teismą netinkamu įgyvendinimu.

12. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustatęs, kad yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, atsisakydamas priimti ieškinį taikė JANĮ 19 straipsnio 4 dalies nuostatas.

13. JANĮ 19 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad nuo pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Kartu su prašymu turi būti pateikti kreditoriaus reikalavimo teisę juridiniam asmeniui patvirtinantys įrodymai.

14. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs JANĮ 19 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą, sutinka su apeliantu, kad šioje normoje yra įtvirtinta kreditorių teisė, bet ne pareiga, kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.

15. JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje.

16. Lietuvos apeliacinis teismas šiuo klausimu suformavo praktiką ir atkreipė dėmesį į tai, kad JANĮ 29 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja naujai pradedamų ginčų (pateikiamų ieškinių) teismingumo, minėta straipsnio dalis skirta nustatyti jau teismuose nagrinėjamų (iškeltų) bylų perdavimo taisykles. Šioje normoje nustatyta, kad nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui perduodamos teismuose jau esančios bylos. Šį įstatymo nuostata reiškia, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos tik tos bylos, kurios buvo pradėtos iki nemokumo bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-296-881/2021).

17. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų (Liteko) nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-519-368/2021 priimtas ieškovo A. K. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Eltela“. Nagrinėjamoje byloje 2022 m. sausio 7 d. gautas ieškovės UAB „Armetlina ieškinys atsakovei UAB „Eltela“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-519-368/2021 atsakovei UAB „Eltela“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. sausio 26 d. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas sprendžia dėl skundžiamos nutarties teisingumo, vertindamas situaciją buvusią šios nutarties priėmimo metu.

18. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog civilinei bylai iškelti pakanka atlikti vieną veiksmą – priimti rezoliuciją. Bankroto bylai, priešingai negu civilinei, iškelti reikalingi du savarankiški teismo procesiniai veiksmai: 1) priimti rezoliuciją dėl pareiškimo priėmimo; 2) priimti nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo (CPK 137 straipsnio 1 dalis; Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 4–5 dalys). Tik esant abiem teigiamiems procesiniams veiksmams, pripažintina, kad bankroto byla iškelta. Dėl to pareiškimo priėmimas ir bankroto bylos iškėlimas yra netapatūs procesiniai veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010).

19. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantui, kad teismo nutartis priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nereiškia, kad juridiniam asmeniui yra iškelta bankroto byla ir turi būti taikomos nemokumo bylos iškėlimo pasekmės.

20. Esant priimtam pareiškimui civilinėje byloje Nr. eB2-519-368/2021 dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei ir dar nesant atsakovei iškeltai bankroto bylai, nagrinėjamoje byloje teismas sprendė ieškinio priėmimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad ieškinys šiuo atveju turėjo būti paduotas pagal bendrąsias CPK teismingumo taisykles, o ne pagal JANĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai taikė JANĮ 19 straipsnio 4 dalies nuostatas ir tuo pagrindu nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį, kai atsakovei dar nebuvo iškelta bankroto byla.

21. CPK 26 straipsnis nustato bendrąją rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos teismų sistemos viduje taisyklę – visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. Pagal CPK 27 straipsnio 9 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja šiame straipsnyje išvardintas civilines bylas, taip pat kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai. Teritorinio teismingumo bendroji taisyklė numato, kad juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 straipsnis). Iš viešai skelbiamų VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad Juridinių asmenų registre atsakovės UAB „Eltela“, buveinė yra Šiauliai, Metalistų g. 8, todėl ieškovė pagrįstai ieškinį pareiškė teismui pagal atsakovės buveinę, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškinį.

Dėl bylos procesinės baigties

22. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą tam teismui, kai atsakovei ieškinio pareiškimo metu nebuvo iškelta bankroto byla, netinkamai aiškino JANĮ nuostatas, nesivadovavo teismų praktika ir dėl to nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant iš naujo ieškinio priėmimo klausimą atsižvelgtina į JANĮ 41 straipsnio nuostatas ir įvertintina, kad atsakovei šiuo metu jau yra iškelta bankroto byla.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Armetlina“ ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovės atstovui.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.