Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, Vidai Butiškienei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam N. Z. , nuteistojo gynėjams advokatams Valdui Bliujui, Stasiui Zabitai, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo N. Z. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-08-14 nuosprendžio, kuriuo:

N. Z. pripažintas kaltu: pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. ir nuteistas 20 parų arešto; pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir jam skirtas terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Priteista iš N. Z. 2127,14 Lt Valstybinei ligonių kasai (į.k. 191351679, Kalvarijų g. 147, LT-08221 Vilnius) už nukentėjusiojo M. Š. gydymo išlaidas. Priteista iš N. Z. 2000 (du tūkstančiai) litų nukentėjusiajam M. Š. neturtinei žalai atlyginti.

Kolegija išnagrinėjo skundą, išklausė pranešėjo pranešimo, proceso dalyvių nuomonių, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Z. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. spalio 10 d. apie 13 val. parduotuvėje, nuo reklaminio stalo pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai P. K. priklausančią mobiliojo ryšio telefono pakuotę, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas „Samsung SGH-C260“ ir baterijos įkroviklis, kurių bendra vertė 149 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai P. K. 149 Lt turtinę žalą.

Be to, jis 2008 m. gegužės 20 d. apie 23.45 val. Alytuje, prie prekybinio kiosko, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios priežasties smogė ne mažiau du smūgius peiliu M. Š. į krūtinės ir pilvo sritis, padarydamas nekiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą nugaros kairėje pusėje bei kiauryminį durtinį-pjautinį pilvo ertmės sužalojimą su kairiosios kepenų skilties pažeidimu, dėl kiauryminio-pjautinio pilvo ertmės sužalojimo nukentėjusiajam M. Š. padarydamas sunkų kūno sužalojimą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas dalyje dėl bausmės.

BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.

Skunde nepagrįstai prašoma perkvalifikuoti nuteistojo veiką iš BK 135 str. 1 d. į BK 136 str. numatytą nusikalstamą veiką. Argumentas, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika neteisingai kvalifikuota pagal LR BK 135 str. 1 d. nepagrįstas. Pirmos instancijos teismas, remdamasis ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais pagrįstai nustatė, jog N. Z. tyčia sudavė du smūgius peiliu nukentėjusiajam į nugaros kairę pusę bei pilvo sritį, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Teismas nustatė, jog šiuos veiksmus nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo veiksmus pagal LR BK 135 str. 1 d., o ne pagal BK 136 str. BK 136 straipsnyje nustatyta privilegijuota sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, kuri taikoma tada, kai kaltininkas veikia būdamas labai didelio susijaudinimo arba vadinamojo fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Kvalifikuojant veiką pagal BK 136 straipsnį turi būti nustatyta šių sąlygų visuma. Pirma sąlyga kaltininko nusikalstamus veiksmus, kuriais padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, kvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį yra nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis. Antra sąlyga yra didelis susijaudinimas, kuris kyla dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų. Tokių nukentėjusiojo M. Š. veiksmų byloje nenustatyta. Trečia sąlyga – kaltininko veiksmai turi būti greitas atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį, ir nors įstatymas nenustato laiko, per kurį kaltininkas turi padaryti savo veiksmus, tačiau jis yra pakankamai trumpas, nes fiziologinis afektas, kurį lydi didelis susijaudinimas, tęsiasi trumpą laiko tarpą. Tik esant šių sąlygų visumai, kaltininko veika kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas staiga labai susijaudinus. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nukentėjusysis jokių neteisėtų ar itin įžeidžiančių apeliantą ar jo artimą asmenį poelgių neatliko. Esant šioms aplinkybėms, baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai, todėl keisti teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Skunde nepagrįstai teigiama, kad nuosprendis nepagrįstas dėl to, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į ypatingai svarbias aplinkybes - į tai, kad nukentėjusysis teisme painiojo parodymus, dėl ko teismas įrodymus ištyrė nepilnai, nesiėmė visų priemonių išsamiai ir nešališkai ištirti bylos aplinkybes, liko nepašalinti prieštaravimai. Teismas, tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas nuosprendį, įstatymo reikalavimus taikė tinkamai, nuosprendį grindė įrodymų visetu. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas tinkamai įvertino surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad N. Z. įvykdė jam inkriminuotus nusikaltimus.

Skunde N. Z. nurodo, kad jis serga sunkia liga, ir prašo pagal BK 76 str. 1 d. atleisti nuteistąjį nuo bausmės. Atvirkščiai nei teigia apeliantas, byloje nėra jokių duomenų, kad jis sirgtų liga, kuri būtų įtraukta į Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą. Sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicininis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia įsitikinti, ar liga yra įtraukta į Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578. Byloje yra išrašas iš medicininių dokumentų, jog N. Z. serga hepatitu C (b. l. 128). Tokia liga neįtraukta į minėtą sąrašą ir taikyti BK 76 str. nuostatas pagrindo nėra.

Skunde prašoma, vadovaujantis LR BK 61 str. 2 d., 62 str. 2 d., 3 d., paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nurodoma, jog teismas nepagrįstai netaikė LR BK 54 str. 3 d. nuostatų. Kolegijos nuomone, BK 54 str. 3 d. nuostatos N. Z. atžvilgiu gali būti taikomos. Teismų praktikoje nurodoma, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kolegijos nuomone, tokios aplinkybės yra šios: N. Z. anksčiau neteistas, jis nėra padidinto pavojingumo asmenybė. Jis turi šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai. N. Z. iki 2011-06-14 yra nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (t. 2, b. l. 240). Nukentėjusiajam žala pilnai atlyginta, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Įvertinus visa tai, kas pasakyta, tai, kad N. Z. serga sunkia liga - hepatitu C, be to, jam yra nustatytas organinis asmenybės sutrikimas, situacinė depresinė reakcija, kolegija sprendžia, kad N. Z. paskirtoji laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui bei galimai pakenktų jo tolesnei sveikatai bei asmenybei. Teismo manymu, skirti realią laisvės atėmimo bausmę pagal BK 135 str. 1 d. N. Z. būtų neteisinga. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos prievartos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Baudžiamojo įstatymo taikymas turi užtikrinti proporcingą, nuolatinį ir teisingą atsaką sunkiems teisinių gėrių pažeidimams, kad viešai patvirtintų baudžiamojo įstatymo normų laikymosi būtinumą. Pažymėtina, kad nė vienas iš BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų nelaikytinas pagrindiniu, kitiems skiriant tik subordinacinį vaidmenį bausmės skyrimo procese, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į tikslų visumą. Kolegija laiko, kad su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas N. Z. būtų teisinga bausmės rūšis, kuri padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, būtų realizuotas teisingumo principas ir nebūtų pažeisti bausme siekiami tikslai, kurių vienas yra – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Kolegijos nuomone, apylinkės teismo paskirtoji subendrinta bausmė už N. Z. padarytas veikas pagal BK 178 str. 4 d. ir 135 str. 1 d. – laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams yra neteisinga. Bausmės paskirtis įgyvendinta bus N. Z. paskiriant kitą bausmės rūšį, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, - laisvės apribojimo bausmę.

Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, N. Z. apeliacinis skundas tenkinamas dalyje dėl bausmės, nuteistojo atžvilgiu taikomos BK 54 str. 3 d. nuostatos, o pirmos instancijos teismo nuosprendis keičiamas Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį pakeisti.

N. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. ir nubausti laisvės apribojimo bausme 3 (trims) mėnesiams.

N. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir taikant BK 54 str. 3 d. nubausti laisvės apribojimo bausme dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. paskirtąsias bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti N. Z. galutinę bausmę – laisvės apribojimą dvejiems metams.

Įpareigoti N. Z. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.