- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-17
- Bylos Nr.
- 2YT-30106-964/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23944-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Pareiškėjas
- D. O.
- Suinteresuotas asmuo
- I. S., notarė D
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. O. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. S., notarė D. B., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja D. O. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. M. priėmė sutuoktinės L. M., mirusios 2000 m. rugsėjo 19 d., palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintį faktą prašė nustatyti, kad galėtų paveldėjimo byloje Nr. 26/2018 gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal 2009 m. sausio 14 d. pareiškėjos senelio L. M. testamentą. Nurodė, kad pareiškėjos senelis L. M. mirė 2018 m. gegužės 8 d. Testatorius nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei visą kitą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, o taip pat ir neturtines teises paliko pareiškėjai. Po senelio mirties pareiškėja kreipėsi į Vilniaus 7-ojo biuro notarę D. B., kuri užvedė pavelėjimo bylą Nr. 26-/2018 ir tą pačią dieną išdavė visoms kompetentingoms institucijoms skirtą liudijimą. Tačiau vėliau notarė pranešė pareiškėjai, kad paveldėjimo teisės liudijimas jai nebus išduodamas, kadangi nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad L. M. būtų paveldėjęs savo sutuoktinės L. M. turtą po jos mirties. Pareiškėja taip pat nurodė, kad jos seneliai (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką ir butas bei kitas turtas pareiškėjos seneliams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kuri baigėsi senėles L. M. mirties dieną – 2000 m. rugsėjo 19 d. Nors pareiškėjos senelis dėl palikimo priėmimo nesikreipė į notarą, tačiau L. M. mirusios sutuoktinės turtą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti šį turtą. Pareiškėjos senelis L. M. visą laiką valdė, naudojosi, rūpinosi turtu, taip pat gyveno iki savo mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Be to, mirus L. M. pareiškėjos mama I. S. atsisakė priimti jos palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu neprieštaravo dėl pareiškimo patenkinimo.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu neprieštaravo dėl pareiškimo patenkinimo.
Suinteresuotas asmuo I. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Suinteresuotas asmuo notarė D. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Kadangi tarp byloje dalyvaujančių asmenų ginčo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nekilo, teismas, įvertinęs turimų įrodymų visetą, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos seneliai L. M. ir L. M. sudarė santuoką 1970 m. rugpjūčio 14 d. (b. l. 14). Būdami santuokoje L. M. ir L. M. pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį L. M. vardu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 20). Kadangi pastarasis turtas buvo įgytas L. M. ir L. M. būnant santuokoje, jis laikomas įgytu bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
L. M. mirė 2000 m. rugsėjo 19 d. (b.l. 16), L. M. mirė 2018 m. gegužės 8 d. (b.l. 17) L. M. 2009-01-14 nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei visą kitą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, o taip pat ir neturtines teises paliko pareiškėjai D. O. (b.l. 18). 2018-05-21 pareiškėja D. O. pateikė pareiškimą notarei dėl palikimo priėmimo (b.l. 21).
Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d. nustato, kad civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomis paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikėja L. M. mirė galiojant 1964 m. Civilinio kodekso normoms, kurios taikomos sprendžiant ir dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 56 „Dėl Lietuvos teismų praktikos taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą“). Minėtame nutarime nurodyta, kad sprendžiant palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymą, būtina atsižvelgti į tai, kaip šie santykiai buvo reglamentuoti palikimo atsiradimo momentu. Šie faktai nustatomi pagal palikimo atsiradimo momentu galiojusius įstatymus. Pagal 1964 m. CK 587 str. 2 d. buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą. Taikant šią normą tuometinėje praktikoje buvo pripažįstama, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdė, naudojo ir disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius).
Iki L. M. mirties L. M. gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Po L. M. mirties sutuoktinis L. M. ir toliau liko gyventi bei gyveno tame pačiame bute iki savo mirties, jį remontavo, mokėjo mokesčius, domėjosi buto teisiniu statusu (b.l. 19-20), pardavė ir dovanojo mirusiosios daiktu, grąžino skolas už velionės gydymą. Notarės 2018-07-24 pažyma patvirtina, kad po L. M. mirties įpėdiniai įstatymo nustatytu terminu priimti palikimo nesikreipė, velionė sudariusi testamento nebuvo (b.l. 23). Potencialūs įpėdiniai (I. S.) neginčijo aplinkybės, kad L. M. buvo pradėjęs mirusiosios turtą valdyti kaip savo iš karto po žmonos mirties. To neginčijo ir suinteresuoti asmenys I. S., notarė D. B., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, VĮ Turto bankas.
Byloje nėra duomenų, kad po L. M. mirties likusį jos valdytą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Byloje nustatytų aplinkybių visuma teikia pagrindą išvadai, kad L. M. po sutuoktinės L. M. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikoma priėmusiu L. M. palikimą faktiniu valdymu (1964 m. Civilinio kodekso 587 str. 2 d.).
Išdėstytų aplinkybių pagrindu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. M. priėmė palikimą po sutuoktinės L. M. mirties, kadangi po 2000 m. rugsėjo 19 d. faktiškai pradėjo jį valdyti ir valdė iki savo mirties, t.y. iki 2018 m. gegužės 8 d.
Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. M. priėmė visą L. M. palikimą, o ne konkretų turtą.
Teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Teismas dėl procesinių dokumentų siuntimo patyrė 9.10 Eur pašto išlaidų. Jos priteistinos iš pareiškėjos, iniciavusios bylą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 1964 m. CK 587 str. 2 d.,
nusprendė:
D. O. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2018 m. gegužės 8 d., priėmė L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2000 m. rugsėjo 19 d., palikimą faktiniu valdymu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą po L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.
Priteisti iš pareiškėjos D. O., a. k. (duomenys neskelbtini) 9,10 Eur pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėtą į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor Bank, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinantį įrodymą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.