- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-09
- Bylos Nr.
- 2A-1248-516/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-05623-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- G. A.
- Trečiasis asmuo
- UAB „BTA“
- Kategorijos
- 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. A. ieškinį atsakovei antstolei I. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Tretieji asmenys UAB „BTA“ ADB filialas Lietuvoje, Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas G. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovės antstolės I. B. priteisti 347,70 Lt turtinės žalos, 4000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad atsakovė vykdydama Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2010-01-12 jam surašytą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. H220480 dėl 400 Lt baudos išieškojimo Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato naudai areštavo ieškovo automobilį VW Golf ir ieškovo AB SEB banko sąskaitas. Baudą ieškovas sumokėjo 2010-01-14. Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad jis laiku ir tinkamai sumokėjo jam skirtą baudą, minėti antstolės I. B. veiksmai buvo neteisėti. Ieškovas paaiškino, kad 2010-04-23 J. G. pervedė į ieškovo sąskaitą 100 Lt avansą už automobilio VW Golf pirkimą. Tą pačią dieną jam su J. G. nuvykus į degalinę „Kvistija“ ir įsipylus kuro, ieškovas negalėjo atsiskaityti savo AB SEB banko kortele. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad 2010-04-23 po degalinėje įvykusių nemalonumų, kartu su J. G. nuvykus į valstybės įmonę „Regitra“ automobilio pardavimui J. G., jis iš šios įmonės specialisto sužinojo, kad jo automobilis yra areštuotas. Ieškovui 2010-04-26 kreipusis į atsakovę dėl turto arešto panaikinimo ir pateikus jam skirtos baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, atsakovė tą pačią dieną priėmė patvarkymą dėl arešto ieškovo turtui panaikinimo, 2010-04-29 grąžino G. A. 98,60 Lt. Ieškovas nurodė, kad yra bedarbis, pajamų netekimas jam yra labai svarbus, o dėl šio įvykio jis prarado vienintelę savo klientę J. G., kuri būtų nupirkusi jo automobilį ir jis būtų gavęs 3000 Lt pragyvenimui. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad dėl minėto įvykio jis patyrė viešąjį pažeminimą, asmens reputacijos pablogėjimą, nepatogumus, parado žmonių pasitikėjimą, yra emociškai, psichologiškai ir dvasiškai sužlugdytas, jam pablogėjo sveikata – 2010-04-26 jis kreipėsi į gydymo įstaigą, kur buvo atliekami tyrimai, skirti vaistai.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
Teismas priteisė iš ieškovo valstybei 11,40 Lt pašto išlaidų.
Teismas konstatavo, jog CPK 651 str. neįtvirtina antstolio pareigos patikrinti, ar išieškotojas, perduodamas vykdomąjį dokumentą vykdymui tinkamai patikrino jo paskirtos baudos sumokėjimo faktą, be to, kaip teismo posėdyje nurodė atsakovė, ji neturi galimybės pati patikrinti, ar paskirta bauda yra sumokėta. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovė antstolė I. B., gavusi ir priėmusi vykdyti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2010-01-12 vykdomąjį dokumentą atliko vykdymo veiksmus vadovaudamasi CPK VI dalies normomis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ji atliko CK 6.246 str. apibrėžtus neteisėtus veiksmus. Teismui nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, teismas konstatavo, jog nėra vienos iš būtinų, CK 6.245 str. įtvirtintų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, todėl teismas ieškovo ieškinį atmetė. Teismas taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, jog išieškotojas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas tinkamai nepatikrinęs, ar ieškovas sumokėjo jam skirtą baudą, perdavė 2010-01-12 nutarimą administracinės teisės pažeidimo byloje priverstiniam vykdymui, negali būti laikoma atsakovės antstolės I. B. civilinės atsakomybės pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas G. A. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiuo argumentu - teismas netinkami išaiškino faktines aplinkybes. Teismas byloje pats turėjo įvertinti kas kaltas dėl žalos, kadangi tik teismas gali tai nustatyti. Kadangi ieškovui skirta bauda buvo laiku ir tinkamai buvo sumokėta, todėl antstolės I. B. veiksmai areštuoti ieškovo turtą yra nepagrįsti. Dėl antstolės veiksmų apeliantas patyrė sveikatos pablogėjimą, apribojimą, viešą pažeminimą, asmeninės reputacijos pablogėjimą, nepatogumus. Be to, toks antstolės banko sąskaitų areštas gali įtakoti finansinių institucijų pasitikėjimą ieškovu kaip asmeniu. Teismas byloje turėjo įvertinti
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė antstolė I. B. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog ieškovo skundžiamas teismo sprendimas priimtas 2010-11-17. Tuo tarpu apelianto skundas surašytas 2010-12-27, o atnaujinti terminą apeliaciniam skundui ieškovas neprašo.
Teigia, kad apeliantas skunde nepateikė nei vieno teisinio argumento, o tik išdėstė savo samprotavimus.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo „BTA“ ADB filialas Lietuvoje prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad antstolė neturi galimybių patikrinti Policijos komisariato sąskaitų, o skolininkas, sumokėjęs baudą apie tai policijos neinformavo. Antstolė apie tai, kad baudą ieškovas buvo sumokėjęs išieškotojui dar iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti sužinojo iš paties išieškotojo tik 2010-04-26. Jeigu procesinius dokumentus priėmęs asmuo būtų vykdęs savo pareigą ir nedelsiant informavęs ieškovą, jis nebūtų patyręs ieškinyje nurodytų nepatogumų degalinėje ir Regitroje. Trečiojo asmens nuomone, ieškovas neįrodė ne tik antstolės neteisėtų veiksmų, bet ir žalos. Apelianto įvardintas lėšų trūkumas susidarė dėl banko operacijų, o ne dėl antstolės veiksmų. Ta aplinkybė, kad buvo areštuotas ieškovo automobilis ir dėl to jis negalėjo jo parduoti, nesusijusi su kokios nors žalos atsiradimu ieškovui. Be to, ieškovo pateikti paskaičiavimai nelaikytini žala ir yra pernelyg nutolę nuo antstolės atliktų vykdymo veiksmų. Net žyminio mokesčio išlaidos šiuo atveju negali būti besąlygiškai vertinamos kaip ieškovui padaryta žala, kadangi jis nesinaudoja savo teise skųsti antstolės veiksmu., kur skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Atsakovas visiškai įvykdė įrodinėjimo pareigą, tuo tarpu ieškovas savo ieškinio įrodymais nepagrindė. Be to, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, o Antstolių įstatymas to nenumato, todėl apelianto reikalavimas antstoliui dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.
Nurodo, jog apeliantas savo skundą iš esmės grindžia ne argumentais, ar leistinais įrodymais, o asmeninais įspūdžiais iš teismo posėdžio, bei neteisiniais samprotavimais.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, kad visi nepatogumai kilo dėl paties ieškovo neatidumo, nes paskirtą baudą sumokėjo ne į VMI sąskaitą, o į Vilniaus apskrities VPK sąskaitą, todėl jo įmoka nebuvo matoma įmokų tvarkymo modulio bazėje. Teigia, kad teismas priėmė teisingą sprendimą, kuriame detaliai aprašyti bei pakomentuoti G. A. skundžiami dalykai bei nurodyti argumentai, dėl kurių yra priimtas minėtas sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Išnagrinėjus šią bylą apeliacine tvarka, nėra nenustatyta absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tik tokiu atveju, jeigu teismas, jį priimdamas, pažeidė civilinio proceso normas (CPK 329 str.) arba materialinės teisės normas (CPK 330 str.).
Apibendrinant apelianto argumentus, kad tesimas turėjo nustatyti ieškovui žalą padariusius asmenis, apginti jo pažeistas teises, nustatyti kas yra kaltas dėl žalos ieškovui padarymo, darytina išvada, kad, jo manymu, teismas šioje byloje turėjo imtis aktyvaus vaidmens, savo iniciatyva rinkti įrodymus, aiškintis kaltus dėl žalos padarymo ieškovui asmenis. Tokia apelianto pozicija nėra pagrįsta: civilinių bylų nagrinėjimas teisme vyksta vadovaujantis Civilinio proceso kodekso nustatytomis taisyklėmis. Vieni iš esminių civilinio proceso principų yra rungimosi (CPK 12 str.) bei dispozityvumo (CPK 13 str.).
Dispozityvumo principo esmė yra ta, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šį principą ieškovas visų pirma įgyvendina pareikšdamas ieškinį, kuriame suformuluoja savo reikalavimus, nurodo asmenį (asmenis), kuriam (kuriems) šie reikalavimai yra reiškiami bei faktines aplinkybes, kuriomis reikalavimas grindžiamas (CPK 111 str. 1 d. 2 p., 135 str. 1 d. 2, 4 p.); ieškinio dalykas (reikalavimas) bei pagrindas (faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas) ir apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas, kurių teismas neturi teisės viršyti, išskyrus Civilinio proceso kodekse numatytus atvejus (CPK 265 str. 2 d.). Nagrinėjama byla nėra priskiriama prie tų bylų kategorijų, kuriose Civilinio proceso kodeksas numato aktyvų teismo vaidmenį (šeimos, darbo santykių, ypatingosios teisenos bylos), todėl šioje byloje teismas neturėjo teisės viršyti byloje pareikštus reikalavimus ir savo iniciatyva nustatinėti kaltus dėl žalos ieškovui asmenis bei spręsti jų atsakomybės klausimą. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį būtent antstolei I. B., nurodydamas, kuo pasireiškė žala, kokiais veiksmais ji buvo padaryta, apibrėžė šios bylos nagrinėjimo ribas ir teismas, jų neperžengdamas, pagrįstai aiškinosi, ar egzistuoja būtent asmens, kuriam pareikštas ieškinys, civilinės atsakomybės sąlygos.
Remiantis jau paminėtu rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Taigi, ieškovas, pareikšdamas šį ieškinį, privalėjo įrodyti, kad egzistuoja sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, o pastaroji- pagrįsti argumentus dėl šių sąlygų nebuvimo. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė visus bylos įrodymus bei šiais įrodymais patvirtinamas arba parneigiamas byloje reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog antstolė veikė teisėtai, t.y. įvertinęs antstolės veiksmus pagal Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, reikalavimus, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog antstolės veiksmai buvo teisėti, todėl neegzistuoja jos civilinės atsakomybės sąlyga pagal Civilinio kodekso 6.246 str.- neteisėti veiksmai. Nesant pagrindo konstatuoti veiksmų neteisėtumą, kitų civilinės atsakomybės sąlygų (priežastinio ryšio, kaltės, nuostolių (žalos)) nustatinėjimas teisinės reikšmės neturi, kadangi nesant bent vienos iš jų, civilinė atsakomybė netaikoma.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog teismo išvada dėl antstolės veiksmų vertinimo (t.y. kad nėra pagrindo juos pripažinti buvus neteisėtais) yra pagrįsta ir teisinga, padaryta įvertinus visus įrodymus, nustačius visas nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, todėl apeliacinį skundą tenkinti nėra teisinio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog konstitucinis teisminės gynybos principas reiškia asmens teisę kreiptis į teismą, tačiau šios teisės įgyvendinimo tvarka reglamentuojama procesiniuose įstatymuose, priklausomai nuo to, kokia teisė yra pažeista ir kokia tvarka (civiline, baudžiamąja ar administracine) siekiama šią teisę ginti. Kai kreipiamasi dėl pažeistos civilinės teisės teisminės gynybos, ši teisė turi būti realizuojama Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Teismas, atitinkamai teisminės gynybos priemones taiko atsižvelgdamas į šio kodekso taisykles, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl teisės į teisminę gynybą pažeidimo taip pat nėra pagrįsti.
Taip pat pažymima, kad bylinėjimosi išlaidų (tame tarpe ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų) priteisimas nėra sankcija bylos šaliai; šias išlaidas teismas privalo priteisti, priklausomai nuo bylos baigties, t.y. valstybės išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos į biudžetą iš ieškovo, jeigu ieškinys atmetamas (Civilinio proceso kodekso 92 str., 96 str. 2 d.), todėl teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė iš ieškovo ir tuo pačiu pagrindu, atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos, kurios yra 12 Lt dydžio (b.l. 181).
Nenustačius pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329, 330 str.), ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) iš G. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 Lt (dvylika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.