Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2020-07-29 · Civilinė byla Nr. 2SP-2822-514/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-29
Bylos Nr.
2SP-2822-514/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Volskytė
Pareiškėjas
S. V., S. Š.
Civilinė byla Nr. 2SP-2822-514/2020Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00858-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.17.2; 3.2.7.1; 3.4.5.20
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 29 d.Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų S. V. ir S. Š. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriaus supaprastinto proceso tvarka, remiantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymu, patvirtinti jų 2020 m. liepos 15 d. sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko L. Š., gimusio 2004 m. lapkričio 13 d., gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jam priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas, taikos sutartis tvirtinama.

Vadovaujantis 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – Mediacijos įstatymas) 20 straipsnio 1 punktu, sprendžiant šeimos ginčus, būtina pasinaudoti privalomąja mediacija – išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Nepasinaudojusios privalomąja mediacija ir laiku nepašalinusios procesinių trūkumų, šalys praranda teisę šeimos ginčą spręsti teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, tinkamai pasinaudoję privalomąja mediacija, iš šeimos santykių kilusį ginčą išsprendė taikiai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis numato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Tokia sutartimi realizuojamas subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1322/2012). Pareiškėjų pateiktame prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka ir pateiktoje taikos sutartyje yra aiškiai išreikšta pareiškėjų valia ir jų bendras prašymas dėl taikos sutarties teisminio patvirtinimo. Pareiškėjai patvirtino, kad jiems žinomos ir suprantamos teisinės taikos sutarties sudarymo pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.985 straipsnyje.

CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šeimos bylose teismas yra aktyvus, t. y. teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, nustatė, kad Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu buvo patvirtintas pareiškėjų S. Š. ir S. V. 2019 m. liepos 18 d. susitarimas dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-362-669/2011 dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo. Pagal šį susitarimą Pasekmių sutarties 1 punktu nepilnamečio šalių sūnaus L. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu S. Š. jo gyvenamojoje vietoje, o Pasekmių sutarties 3 punktu vaiko motina S. V. įsipareigojo sūnaus L. Š. išlaikymui teikti kas mėnesį po 130 Eur iki vaiko pilnametystės, šias sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšas pervedant į asmeninę S. Š. sąskaitą, S. Š. paskirtas vaiko lėšų tvarkytojas uzufrukto teise.

CK 3.53 straipsnio 3 dalis numato, jog dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tas sutarties ir teismo sprendimo dalis, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, jų išlaikymu.

Pareiškėjų pateikta taikos sutartis pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas dėl jų nepilnamečio sūnaus L. Š. gyvenamosios vietos nustatymo su kitu tėvu (motina S. V.) ir išlaikymo jam priteisimo iš kito tėvo (S. Š.), be to, išlaikymo sumą padidinant, nepažeidžia pareiškėjų nepilnamečio sūnaus interesų, todėl pareiškėjų prašymams tenkinamas, taikos sutartis tvirtinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983, 6.985 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579 – 582 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjų S. V. ir S. Š. prašymą tenkinti.

Patvirtinti taikos sutartį, sudarytą 2020 m. liepos 15 d. tarp pareiškėjų S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuria keičiamas Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu patvirtintas pareiškėjų S. Š. ir S. V. 2019 m. liepos 18 d. susitarimas dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-362-669/2011 dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo, ir pagal kurią pareiškėjai bendradarbiaudami, mediacijos būdu tarpusavio nuolaidomis susitarė užbaigti ginčą taikiai tokiomis sąlygomis:

1. S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutinka su vaiko gyvenamosios vietos pakeitimu. Sūnaus L. Š. gimusio 2004 m. lapkričio 13 d. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

2. Tėvas S. Š. mokės sūnaus L. Š., gimusio 2004 m. lapkričio 13 d., išlaikymui po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 00 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo pinigus pervedant į asmeninę S. V. banko sąskaitą.

3. S. V. paskiriama vaiko L. Š. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

4. Pareiškėjai pasilieka prie savo turėtų ginčo sprendimo išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aušra Volskytė