- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-21
- Bylos Nr.
- 2A-507-252/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07049-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Ramunė Čeknienė, Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- B. Č.
- Atsakovas
- E. Č.
- Trečiasis asmuo
- A. O. Č.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 507 - 252 - 2015
Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07049-2014-0
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugpjūčio 21 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Čeknienės, Margaritos Dzelzienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. Č. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-228-223-2015 pagal ieškovo B. Č. ieškinį atsakovui E. Č., trečiajam asmeniui A. O. Č. dėl tėvystės nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas B. Č. prašė nustatyti, kad jis nėra atsakovo E. Č. tėvas, ir panaikinti Civilinės metrikacijos skyriuje gimimo metrikų duomenis apie vaiko tėvą B. Č.. Nurodė, kad su A. O. Č. susituokė (duomenys neskelbtini), sūnus E. Č. gimė (duomenys neskelbtini), tačiau jis nėra vaiko tėvas, nes sutuoktinė jam buvo neištikima su kolūkio pirmininku A. B.. Atsakovas daug metų jo (ieškovo) vengia, nepadeda materialiai, elgiasi netinkamai, todėl negali būti jo vaikas. Abejonės dėl savo tėvystės ieškovui kilo maždaug prieš metus.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tėvais yra įrašyti A. O. Č. ir B. Č.. Iš 2015-01-19 ekspertizės akto Nr. ES 24/15(01) nustatė, kad B. Č. yra vaiko E. Č. tėvas su 99,9998 proc. tikimybe. Teismas konstatavo, jog ieškovas jokių pakankamų ir pagrįstų įrodymų ieškiniui pagrįsti nepateikė, ekspertizės išvadų nenuginčijo. Įvertinęs ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimus, faktines bylos aplinkybes, teismas darė išvadą, kad ieškovas apie savo pažeistą teisę sužinojo žymiai anksčiau nei prieš vienus metus, ir tai galėjo būti būtent atsakovo nurodytu metu – prieš 10 metų. Tokiu būdu, pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą nėra, todėl teismas taikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė ir šiuo pagrindu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas B. Č. prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai už antrinės teisinės pagalbos suteikimą. Nurodo, kad teismas byloje neteisingai įvertino įrodymus, iki galo neišklausė ieškovo paaiškinimų, pasisakymams skyrė mažai laiko, taip pat sureikšmino vieną įrodymą – DNR ekspertizės išvadą. Apeliantas abejoja DNR ekspertizės teisingumu ir objektyvumu, nes įtaria, jog, atvykę anksčiau už jį, atsakovas su trečiuoju asmeniu turėjo pakankamai laiko ir todėl susitarė su ekspertinės įstaigos darbuotoja dėl palankių jiems tyrimo rezultatų. Be to, teismas be pagrindo taikė ieškinio senatį. Šiuo atveju ieškovui abejonės dėl tėvystės atsakovo atžvilgiu galutinai susiformavo nepraleidus ieškinio senaties termino.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas E. Č. ir trečiasis asmuo A. O. Č. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas jokių aplinkybių, įrodymų tėvystei nuginčyti nepateikė, ieškinį grindžia tik savo asmeniniais įsitikinimais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos įrodymus ir ar pagrįstai pritaikė ieškovo reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo ieškinio senatį.
CK 3.149 – 3.153 str. nustatyta tvarka yra leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. Tokiu atveju ieškinyje ieškovas turi išdėstyti aplinkybes ir jas pagrįsti nurodytais įrodymais, jog gimimo akto įraše įrašytas asmuo nėra vaiko tėvas, taip pat nurodyti bei pagrįsti tokių aplinkybių sužinojimo laiką (CK 3.150 str. 1 d., 3.152 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, įstatyme nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis. CK 3.152 str. 1 d. nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Antruoju atveju senaties termino eigos pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipiasi į teismą, paaiškėjo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Tokių teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, aiškinimo ir taikymo nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2010 ir kt.).
Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio senaties taikymo, ginčija teismo nustatytą faktinę aplinkybę – laiko momentą, kada jis sužinojo aplinkybes, duodančias pagrindą teigti, kad duomenys apie jo tėvystę neatitinka tikrovės. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai yra fakto klausimas, kuris turi būti sprendžiamas vertinant šalių pateiktus įrodymus (CPK 178, 185 str.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, laiko, kad ieškovas neįrodė, jog abejonės dėl tėvystės atsakovo atžvilgiu galutinai susiformavo tik maždaug prieš metus. Pats apeliantas ieškinyje nurodė, kad jis užtiko žmoną su kolūkio pirmininku kompromituojančioje situacijoje, todėl įtarinėdamas, kad žmona jam neištikima, turėjo visas galimybes pasitikrinti ar sūnus yra jo ar kito vyro. Įtariant žmonos neištikimybę akivaizdu, kad kyla įtarimai ir dėl tėvystės. Apeliantas neįrodė, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto pozicija nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes šalių paaiškinimai ir faktinės bylos aplinkybės leidžia spręsti priešingai. O būtent – pats ieškovas nurodė, kad atsakovo tėvas yra ir gali būti kolūkio pirmininkas, kai kolūkyje, pasak trečiojo asmens A. O. Č., ji dirbo prieš keturiolika metų. Todėl nelogiška, kad abejonės dėl tikrosios tėvystės ieškovui galėjo kilti tik paskutiniu metu. Tam pagrįsti, išskyrus paties poziciją, apeliantas jokių įstatymo leistinų įrodymų nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad senaties terminas ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo yra pasibaigęs, t. y. ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 3.152 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1d.). Kaip ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011 ir kt.).
Apeliantas apeliaciniame skunde išreiškė abejones dėl ekspertizės patikimumo, tačiau nenurodė konkrečių faktų bei nepateikė priešingų įrodymų, kurie teiktų pagrindą abejoti ekspertizės išvadomis, atsakovo (sūnaus) ar trečiojo asmens (vaiko motinos) paaiškinimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertizės išvadą pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė pakankamu pagrindu, tiesiogiai įrodančiu, jog B. Č. yra E. Č. tėvas. Apelianto teiginiai dėl atsakovo ir trečiojo asmens susitarimo su ekspertinės įstaigos darbuotoja dėl palankių jiems tyrimo rezultatų yra deklaratyvūs, paremti asmeniniu įsitikinimu, todėl teismas juos atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Taip pat kritiškai vertintinas skundo argumentas, jog teismas ieškovo pasisakymams skyrė per mažai laiko. Kaip matyti, tiek parengiamojo teismo posėdžio metu, tiek teismo posėdžio metu bylą nagrinėjant iš esmės apeliantas davė išsamius paaiškinimus ir buvo išklausytas. Taigi, šiuo atveju apeliantui nepagrindus leistinais įrodymais apeliacinio skundo argumentų nagrinėjamu klausimu, daryti priešingas išvadas dėl ginčo, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo (CPK 185 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus bei bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė be pagrindo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo tenkinti ieškovo B. Č. apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.