- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-26
- Bylos Nr.
- 1A-330-349-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Pranas Šimkus, Arnoldas Šukaitis (pran.)
- Nuteistasis
- R. B., R.
- Nukentėjusysis
- E. L., E.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
- Kategorijos
Teisėjas Vytautas Krikščiūnas Baudž. byla Nr. 1A-330-349/2010
2010 m. liepos 26 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Eligijaus Gladučio ir Prano Šimkaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. ir nukentėjusiosios E. L. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-03-02 nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal BK 137 str. 3 d. ir jam paskirta trijų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 67 str. 1 d. 2 d. 1 p., 68 str., 75 str. 2 d. 1 p., 7 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – medžioti 2 metams, bei įpareigojant iki 2010-09-01 atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai E. L. ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Šiuo nuosprendžiu iš R. B. priteista: Valstybinei ligonių kasai – 10 304,80 Lt gydymo išlaidų, nukentėjusiajai E. L. – 1 590,11 Lt turtinės ir 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, 1 000 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti, valstybei –52,20 Lt proceso (pašto) išlaidų.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
R. B. nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 26 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini) medžioklės metu, baigiantis medžioklei, automobilio „Isuzu Trooper“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje išardydamas medžioklinį šautuvą „TOZ BM 16x70“ Nr. (toliau – medžioklinį šautuvą), pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, o būtent:
- pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (2008-04-02 įstatymo Nr. D1-184 redakcija) XI d. 72 p., kuris numato, kad prieš išlipant iš medžioklės bokštelio, būtina išimti šovinius iš šautuvo vamzdžių, R. B. prieš išlipdamas iš bokštelio, neišėmė šovinių iš medžioklinio šautuvo vamzdžių;
- pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (2008-04-02 įstatymo D1-184 redakcija), XI d. 64 p., kuris numato, kad medžioklinis šautuvas nešiojamas be šovinio lizde ir su įjungtu saugikliu. Lygiavamzdis ar kombinuotas medžioklinis šautuvas nešiojamas tik perlaužus, R. B. neišėmęs šovinių iš vamzdžio ir išlipęs iš bokštelio, nešė medžioklinį šautuvą su šoviniais vamzdyje, nenuleidęs mušamojo mechanizmo ardė medžioklinį šautuvą su šoviniais vamzdyje, tai yra nuleisdamas mušamąjį gaidukinį mechanizmą, jį prilaikydamas lėtam nuleidimui pirštu, ir spausdamas tuo pačiu metu nuleistuką, nusprūdus pirštui nuo gaidukinio mechanizmo, įvyko šūvis, ir šovinio grankulkės kliudė automobilio „Isuzu Trooper“ galinėje sėdynėje sėdėjusią nukentėjusiąją E. L., padarydamos jai šautinę kairiojo klubakaulio sparno žaizdą, nusitęsiančią į pilvo ertmę, kairės šlaunies bei kairiojo dilbio žaizdas, atvirus skeveldrinius kairiojo klubakaulio sparno, kairio alkūnkaulio lūžius, plonųjų žarnų pažeidimą, kad vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu,
taip R. B. dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios E. L. sveikatą ir ją susargdino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo pakeisti apylinkės nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir sumažinti nukentėjusiajai priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį.
Nuteistasis skunde teigia, kad teismas neteisingai įvertino CK 6.250 str. išdėstytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, todėl priteisė neproporcingai didelę sumą nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimui. Teismas neįvertino aplinkybės, kad jis iš karto po įvykio dėjo pastangas, kad nukentėjusiajai būtų kuo skubiau suteikta medicininė pagalba. Teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad jis nusikaltimą padarė dėl neatsargumo, nesiekdamas nukentėjusiajai sukelti dvasinių ir fizinių išgyvenimų.
Nuteistasis nurodo, kad vienas iš neturtinės žalos nustatymo kriterijų yra žalą padariusio asmens turtinė padėtis, į kurią teismas atsižvelgė tik iš dalies. Jo turtinė padėtis bloga, nes jo darbo užmokestis UAB ,,D“ yra 678,5 Lt per mėnesį, be to, jis materialiai remia savo dukrą ir anūkę. Jis pats turi sveikatos problemų ir išlaidų gydymui, negali gauti gerai apmokamo darbo. Nuteistasis teigia, kad vienintelis jam likęs būdas atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą būtų jo sutuoktinei priklausančios buto dalies pardavimas, tačiau vienintelio gyvenamojo būsto netekimas jo šeimai sukeltų labai sunkius padarinius. Nuteistasis daro išvadą, kad, remiantis CK 6.251 str. 2 d., 6.282 str. 3 d. nuostatomis, pagal kurias neatsargaus žalos padarymo atveju atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas bei įvertinus bylos aplinkybes, nukentėjusiajai priteista suma turi būti sumažinta.
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji E. L. prašo pakeisti apylinkės nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir jai iš nuteistojo priteistos neturtinės žalos dydį padidinti iki 70 000 Lt.
Nukentėjusioji skunde teigia, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padaryto nusikaltimo kaltės formą, nes ji, ieškinyje nurodydama prašomos atlyginti neturtinės žalos dydį, jau įvertino tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas. Teismas, sumažindamas neturtinės žalos dydį, įvertino tik nuteistojo gaunamas pajamas, tačiau neatsižvelgė į tai, kad jis turi nekilnojamo turto: butą ir žemės sklypą. Nukentėjusioji mano, kad teismas nepakankamai įvertino jos dvasinius išgyvenimus dėl sužalojimo, patirtą skausmą, patirtas šešias operacijas, tapimą neįgalia ir dėl to sumažėjusį darbo laiką bei pajamas, taip pat bendravimo galimybių sumažėjimą dėl nebegalėjimo mokytis, nerimą dėl būsimų operacijų ir sveikatos būklės ateityje. Apibendrindama nukentėjusioji teigia, kad teisinga kompensacija už jos patirtus dvasinius išgyvenimus yra 70 000 Lt.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo R. B. nukentėjusiajai E. L. priteisė 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Su tokia teismo išvada nesutinka tiek nukentėjusioji, prašanti jai priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti padidinti iki 70 000 Lt, tiek nuteistasis, prašantis šią sumą sumažinti. Tenkinti šiuos prašymus nėra pagrindo, nes teismas, spręsdamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisingai įvertino CK 6.250 str. 2 d. išdėstytus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus ir savo išvadas pagrindė bylos duomenimis. Nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji dėl jai nuteistojo padaryto sunkaus kūno sužalojimo, kurio metu pažeistas jos žarnynas, klubai, rankos ir kojos bei vėliau sekusio gydymo metu patyrė didelį fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, jai buvo atliktos kelios chirurginės operacijos, nuo 2009-11-05 iki 2011-11-04 jai nustatytas 45% darbingumo lygis. Taigi teismas iš esmės įvertino visas nukentėjusiosios apeliaciniame skunde dėstomas aplinkybes – jai padaryto sužalojimo sunkumą ir pasekmes šiuo metu, sužalojimo sąlygotą nedarbingumą, patirtus nepatogumus, susijusius su gydymo ypatumais. Teismas taip pat įvertino nuteistojo nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį, nuteistojo kaltės formą – R. B. įvykdytas nusikaltimas neatsargus, o tai reiškia, kad nuteistasis specialiai nesiekė nukentėjusiajai sukelti fizines ir dvasines kančias. Nukentėjusiosios argumentas, kad ji, atsižvelgdama į nuteistojo kaltę, atitinkamai sumažino reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį, todėl teismas neturėjo vertinti nuteistojo kaltės formos, yra nepagrįstas, nes ji nei ieškininiame pareiškime, nei savo parodymuose šios aplinkybės nenurodė. Be to, įvertinti teisiškai reikšmingas neturtinės žalos dydžiui aplinkybes, tarp jų – ir kaltininko kaltės formą – yra teismo kompetencija, todėl nukentėjusioji neturi pagrindo teigti, kad teismas šios aplinkybės neturėjo vertinti.
Nors nukentėjusioji skunde pabrėžia, kad jos patirti sužalojimai nulėmė ir sunkius liekamuosius reiškinius, nes jai ateityje reikės atlikti chirurgines operacijas, tačiau nukentėjusiosios kartu su ieškiniu pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra konkrečių duomenų apie nukentėjusiajai numatomas atlikti vidaus organų operacijas, o plastikos chirurgo rekomenduojama atlikti rando korekcija vietinėje nejautroje nukentėjusiosios sveikatai nėra pavojinga (1 t., 174-176, 178 b. l.). Atsižvelgiant į šiuos duomenis ir tai, kad nukentėjusiajai nedarbingumo lygis nustatytas tik laikinai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nukentėjusiajai padarytas sužalojimas sukėlė labai sunkias negrįžtamas pasekmes, kurios ženkliai sumažins jos galimybes visose gyvenimo srityse.
Nukentėjusiosios skundo argumentas, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turėjo vertinti jos turtinę padėtį, taip pat nepagrįstas, nes asmens turtinė padėtis su jo dvasinių išgyvenimų intensyvumu tiesiogiai nesiejama. Nukentėjusioji turėjo teisę reikalauti iš nuteistojo jai padarytos turtinės žalos atlyginimo ir šia teise pasinaudojo.
Pagrindinė nuteistojo skunde akcentuojama aplinkybė, kuria jis motyvuoja prašymą sumažinti jam nukentėjusiajai priteistos atlyginti žalos dydį, yra jo sunki turtinė padėtis. Tačiau iš nuosprendyje išdėstytų neturtinės žalos dydžio nustatymo motyvų matyti, kad viena pagrindinių aplinkybių, lėmusių nukentėjusiosios ieškininiame pareiškime prašomos atlyginti neturtinės žalos dydžio sumažinimą, buvo nelengva nuteistojo turtinė padėtis – teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis gauna nedidelį darbo užmokestį. Kita vertus, žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Didžiausią reikšmę šiuo atveju turi veikos pasekmės ir dėl jų nukentėjusiojo patirti dvasinio ir fizinio pobūdžio išgyvenimai. Be to, būtina įvertinti ne tik kaltininko turtinę padėtį bylos nagrinėjimo metu, bet ir kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos jo turtinei padėčiai ateityje. R. B. yra sveikas, darbingas, įgijęs profesiją asmuo, todėl jis turi realias galimybes užsidirbti, be to, nuteistojo skunde nurodomas turimas butas nėra jo vienintelis nekilnojamas turtas – nuteistajam nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai (1 t., 136-137 b. l.). Esant tokiems duomenims, nuteistojo nurodoma esama turtinė padėtis nesuteikia pagrindo mažinti nukentėjusiajai priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį.
Kolegija apibendrindama daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis nustatytas, atsižvelgus į nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, tinkamai įvertinus abiejų šalių – nukentėjusiosios ir nuteistojo – interesus, todėl tenkinti nukentėjusiosios ir nuteistojo apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Nuteistojo R. B. ir nukentėjusiosios E. L. apeliacinius skundus atmesti.