Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Remigijaus Preikšaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J., gim. (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. nuteistas už tai, kad iki 2007 m. balandžio 4 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 304 tabletes, kuriose buvo 11,332 gramo psichotropinės medžiagos – piperazino, kurią neteisėtai laikė savo automobilyje BMW 520, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kol 2007 m. balandžio 4 d., apie 12 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje jį sulaikė ir minėtas medžiagas paėmė policijos pareigūnai.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. J. nurodė, kad jis nusikaltimo, už kurį nuteistas, nepadarė. Teismas iš esmės rėmėsi policijos pareigūnų liudytojų S. O., R. A. ir liudytojo V. N. parodymais. Teismas liudytojo V. N. vaidmens neišsiaiškino. Liudytojas V. N. pats neteisėtai įgijo, gabeno, laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti, tokias medžiagas pardavė NVIM dalyviui 2007-01-14, beveik prieš keturis mėnesius iki susitikimo su apeliantu, todėl šio liudytojo parodymais tikėti negalima. Apelianto R. J. nuomone, prieš jį buvo pavartota provokacija – nesankcionuotas nusikalstamos veikos imitacijos modelis, kurio pagrindiniu dalyviu buvo V. N.. Visi pokalbiai vyko V. N. iniciatyva, todėl prie bylos nepridėtos nuteistojo ir šio liudytojo pokalbių išklotinės. Manydamas, kad policijos provokacijomis gautų įrodinėjimo priemonių naudojimas negali būti pateisintas viešuoju interesu, R. J. prašo apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis R. J. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas. Apylinkės teismas objektyviai įvertino visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Šioje baudžiamojoje byloje R. J. kaltei pagrįsti teismas rėmėsi R. J. sulaikyme dalyvavusių policijos pareigūnų S. O., R. A. parodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo. S. O. turėjo operatyvinių duomenų, kad R. J. platina narkotines medžiagas, o R. J. sulaikymo aplinkybės tuos duomenis patvirtino. S. O. matė, kad automobilyje BMW maišelį su psichotropinėmis medžiagomis prieš pat sulaikymą savo rankose laikė, o po to numetė R. J.. Automobilio „BMW-520“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos patvirtina, jog, stebint automobilį iš priekio, R. J. veiksmai automobilio viduje galėjo būti matomi, nes automobilio priekinis ir priekiniai šoniniai stiklai užtamsinti nebuvo (t. 2, b. l. 5-6). S. O. parodymus apie R. J. sulaikymo aplinkybes patvirtino liudytojas R. A.. Šie liudytojai ir liudytoja R. B. parodė tai, jog R. J. automobilyje BMW surastos psichotropinės medžiagos buvo paslėptos pirštinėje (t. 1, b. l. 36-38, 39-41, t. 2, b. l. 16-19, 19-20, 21-23). Liudytojas V. N. parodė, kad su R. J. 2002-2003 metais mokėsi Klaipėdos verslo kolegijoje, retkarčiais susitikdavo. V. N. patvirtino, jog su R. J. prieš sulaikymą susitiko savo iniciatyva. Kai susitiko prieš pat sulaikymą, V. N. matė, kad automobilyje R. J. turėjo maišiuką, įvyniotą į pirštinę. Kita tokia pat pirštinė R. J. sulaikymo ir automobilio apžiūros metu buvo surasta automobilio bagažinėje, raktų dėtuvėje. Tai patvirtina, jog R. J. pirštinėje, kurią paėmė iš savo automobilio bagažinės, raktų dėtuvės, psichotropines medžiagas paslėpė ir realizavimui paruošė prieš pat susitikimą su liudytoju V. N.. Kad automobilio salone ir raktų dėtuvėje surastos pirštinės sudarė vieną porą, patvirtina ne tik jų paviršinė išvaizda ir audinio struktūra, bet ir tai, jog suteptos tos pačios rūšies sintetine alyva, vienodai išverstos vidiniais paviršiais į išorę. Taip paruošti kiekvieną pirštinę, kurios rastos skirtingose vietose, V. N. negalėjo, todėl nėra pagrindo net prielaidai, kad psichotropines medžiagas pirštinėje paslėpė V. N., o ne nuteistasis R. J. (t. 1, b. l. 5-11, 19-20, 27-34). V. N. paneigė R. J. parodymus, kad šis kažkada V. N. buvo paskolinęs savo automobilį, paneigė, kad psichotropinės medžiagos, kurios buvo surastos R. J. automobilyje, priklausė V. N. (t. 1, b. l. 42-44, t. 2, b. l. 132-134). To negali paneigti net R. J. parodymai, kad jis kažkada savo automobilį buvo paskolinęs V. N.. Automobilio apžiūros protokolo duomenys (t. 1, b. l. 5-11), automobilyje surastos užrašų knygutės apžiūros duomenys (t. 1, b. l. 12-15), specialisto išvados dėl automobilyje rastų psichotropinių medžiagų (t. 1, b. l. 19-22), specialisto išvados dėl automobilyje rastų pirštinių poros (t. 1, b. l. 27-34) patvirtina liudytojų policijos pareigūnų R. A., S. O., liudytojo V. N. parodymus, apylinkės teismo išvadas, kad automobilyje BMW surastas psichotropines medžiagas neteisėtai įgijo ir laikė nuteistasis R. J.. Apylinkės teismo nuosprendyje objektyviais įrodymais ir logiškai pagrįsta psichotropinių medžiagų, pirštinių priklausomybė nuteistajam ir tai, kad psichotropinės medžiagos buvo skirtos platinti, o ne asmeniniam vartojimui. Nuteistojo R. J. apeliacinio skundo dalis, kuria teismo dėmesys atkreipiamas į galimą policijos pareigūnų provokaciją, netiesiogiai patvirtina, kad teismo išvados, jog R. J. buvo sulaikytas su jam priklausančiomis psichotropinėmis medžiagomis, yra teisingos.

Kalbėti apie nesankcionuotą nusikalstamą veiką imituojančio modelio taikymą ir nusikalstamos veikos provokaciją nėra pagrindo. Operatyvinę informaciją rinkusio ir nuteistojo R. J. sulaikymą organizavusio liudytojo S. O. parodymais toks modelis taikytas nebuvo (t. 2, b. l. 18-19), nuteistojo kaltė kokiais nors R. J. telefoniniais pokalbiais neįrodinėjama. R. J. valios, jo veiksmų laisvės iki sulaikymo niekas nevaržė, galimybių, su kuo bendrauti, kam parduoti ar neparduoti psichotropines medžiagas, neribojo. Apeliaciniame skunde paminėtų Europos žmogaus teisių teismo sprendimai kaip analogija šioje baudžiamojoje byloje netaikomi. Įrašai užrašų knygelėje duoda pagrindą tvirtinti, kad veikla, susijusi su psichotropinių medžiagų platinimu, nuteistajam ir iki sulaikymo dienos buvo žinoma, kad jis su tokia veikla susijęs.

R. J. išteisinti nėra pagrindo, nes apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.