Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. S. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo padavimo terminą ir šio apeliacinio skundo priėmimo klausimą administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas B. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. rugpjūčio 8 d. (pagal gavimo datą) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija), priteisti 20 000 Lt neturtinę žalą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, Kalėjimų departamento ir Teisingumo ministerijos, atsiliepimais į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

II.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu, 2014 m. sausio 7 d. (pagal spaudą ant voko) pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė priimti B. S. apeliacinį skundą, kadangi jis buvo paduotas praleidus įstatyme numatytą apeliacinio skundo padavimo terminą bei šio termino nebuvo prašoma atnaujinti.

Pareiškėjas 2014 m. vasario 19 d. (pagal spaudą ant voko) pakartotinai pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą kartu su prašymu atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, nurodydamas, jog ginčijamą sprendimą jis gavo tik 2014 m. sausio 6 d.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo paduoti.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalį apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalyje inter alia nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012).

Pareiškėjas apeliacinio skundo padavimo terminą atnaujinti prašo, nurodydamas, jog ginčijamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą gavo tik 2014 m. sausio 6 d. bei pažymėdamas, jog šią aplinkybę gali patvirtinti Kybartų pataisos namų raštas.

Pareiškėjas 2014 m. sausio 7 d. (pagal voko išsiuntimo datą) paduodamas apeliacinį skundą, praleido terminą per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo paskelbimo apeliaciniam skundui pateikti, terminas pareiškėjui yra atnaujintinas. Tokia išvada darytina dėl to, jog iš bylos duomenų matyti, kad ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbime pareiškėjas nedalyvavo (b. l. 151), o sprendimas jam faktiškai buvo įteiktas tik 2014 m. sausio 6 d. (b. l. 162). Todėl atskaitos tašku imant būtent pastarąją datą, sudariusią pareiškėjui pirmąją realią galimybę susipažinti su jo atžvilgiu priimto teismo sprendimo motyvais ir atitinkamai pradėti ruošti apeliacinį skundą, laikytina, jog jis, kreipdamasis į apeliacinės instancijos teismą 2014 m. sausio 7 d., atliko procesinį veiksmą – padavė apeliacinį skundą, be nepagrįsto delsimo (apeliacinį skundą nuo minėtojo momento pareiškėjas išsiuntė kitą dieną).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti pareiškėjui, kurio laisvė šiuo metu yra suvaržyta, turi būti atnaujintas. Pridurtina, jog išsprendusi termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo klausimą, teisėjų kolegija turi išspręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktą apeliacinį skundą, sprendžia, kad apeliacinis skundas iš esmės atitinka ABTĮ 130 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, keliamus apeliaciniam skundui. Pridurtina, jog apeliaciniai skundai dėl žalos atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami, todėl iš esmės nėra kliūčių nagrinėti pareiškėjo apeliacinį skundą ir jis turi būti priimtas (ABTĮ 40 str. 1 d. 11 p., ABTĮ 133 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo B. S. prašymą tenkinti ir atnaujinti jam apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo padavimo terminą.

Pareiškėjo B. S. apeliacinį skundą priimti nagrinėti.

Nutartis neskundžiama.