- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-12-18
- Bylos Nr.
- 1-1924-1002/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04753-2025-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mantas Liesis
- Kaltinamasis
- D. G.
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis neįgalumą, teistas 2024 m. sausio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. G. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2025-02-01 apie 19:00 val. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini)., D. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė kumščiais bei spyrė ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajam A. G. į galvą, krūtinę bei tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą: poodinę kraujosruvą dešinės akies srityje, kaktoje, odos nubrozdinimus veide, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžį, kairiojo VIII šonkaulio lūžį, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimą dešiniame šoniniame skilvelyje.
Kaltinamasis D. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino, davė parodymus, kad gailisi dėl šio įvykio. Buvo piktas, nesusivaldė. Su nukentėjusiuoju susitaikė, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi. Įvykio metu buvo neblaivūs abu, susipyko ir kumščiavosi. Turi 2 metų sūnų, kuris gyvena globos namuose, jam reikia juo pasirūpinti. Nukentėjusysis A. G. nuomojasi garažą, kuriame viskas įvyko. Jis atėjo į garažą vakare, gal apie 17 ar 18 valandą. Buvo dar du žmonės ukrainiečiai, jie ten gėrė degtinę, ukrainiečiai paskui išėjo. Jis su nukentėjusiuoju gėrė degtinę, nukentėjusysis turėjo ir jis atsinešė 0,7 l degtinės. Kokią kitą degtinę gėrė, nežino. Kai išėjo tie du buvę asmenys, garaže liko dviese. Kažką nukentėjusysis pasakė apie jo sūnų, jie susiginčijo ir jis trenkė nukentėjusiajam. Neskaičiavo, kiek kartu sutrenkė kumščiu. Pataikė į veidą ir į šonus. Prieš suduodant pirmą smūgį nukentėjusysis stovėjo, tada jis nugriuvo, atsistojo, nukentėjusysis trenkė jam, tada jis vėl trenkė nukentėjusiajam. Jam nukentėjusysis pataikė į šoną. Kai nukentėjusysis nukrito, pamatė, kad nukentėjusysis yra be sąmonės, pradėjo gaivinti ir iškvietė greitąją. Žino, kad ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį. Sutinka tą ieškinį atlyginti, ką darysi, po truputį kažkaip atlygins. Šiuo metu nedirba. Turi draugę, ji pas jį atvažiuoja savaitgaliais. Išgeria savaitgaliais. Dirba kroviku Pabalių turguje daug metų, užsidirba, padedu pardavėjams susikrauti prekes. Gailisi dėl šio savo elgesio. Su nukentėjusiuoju bendrauja, atsiprašė jo, nukentėjusysis jam atleido. Nukentėjusysis jo neprašė atlyginti žalą.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes D. G. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
D. G. kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai.
2025-02-05 įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad nusikaltimo vieta yra garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Garažo viduje rasti kraujo pėdsakai.
2025-02-01 tarnybinis pranešimas Nr. ROIK (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad 2025-02-01, 21:02 val. policijos pareigūnai, gavę pranešimą iš gydymo įstaigos apie sužalotą asmenį, nustatė, kad buvo sužalotas A. G.. Greitąją pagalbą iškvietė D. G., kuris paaiškino, kad kartu su A. G. vartojo alkoholinius gėrimus garažų masyve, esančiame (duomenys neskelbtini). A. G. dėl neblaivumo neišlaikė pusiausvyros, nukrito ant betoninių grindų, todėl jis iškvietė greitąją pagalbą.
2025-02-05 tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2025-02-05 policijos pareigūnai telefonu bendravo su gydymo įstaigoje esančiu A. G., kuris paaiškino, kad 2025-02-01, vakare, jis būdamas neblaivus krito garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), ir susižalojo. Nurodė, kad jo niekas nemušė, kategoriškai atsisakė būti apklausiamas dėl įvykio aplinkybių. Pokalbio metu su A. G. buvo sunku bendrauti, jis kalbėjo nerišliai, sakė, kad jis šiuo metu neturi jėgų, nori pailsėti.
Nukentėjusysis A. G. 2025-02-11, apklausiamas kaip liudytojas, davė parodymus, kad 2025-02-01, vakare, jis girtavo garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) m. Kartu su juo girtavo du ukrainiečiai. Po kiek laiko prie jų prisijungė D. G.. Pamena, kad girtaujant D. G. trenkė jam kumščiais į dešinę ir kairę galvos sritį. Po smūgių jis nugriuvo ir daugiau nieko neprisimena.
2025-04-03 apklausiamas kaip liudytojas (akistata su D. G.) A. G. papildomai paaiškino, kad jis nežino, kas jį sumušė. Jis negali pasakyti, ar D. G. mušė jį, nes neatsimena. Po traumos vartojo raminamuosius vaistus, todėl nepamena, kokius parodymus jis davė anksčiau. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad tuo metu A. I. gyveno jo garaže.
2025-04-03 apklausiamas papildomai kaip liudytojas, A. G. davė parodymus, kad jis galėjo nurodyti ankstesnėse apklausose, kad jį sumušė D. G., nes daugiau nieko nebuvo garaže, tačiau nepamena, kas jį sumušė. Mano, kad A. negalėjo jo sumušti, nes yra silpnas, jis net negali atidaryti garažo vartų. Be to, jų santykiai yra geri.
2025-07-02 apklausiamas papildomai kaip liudytojas, A. G. davė parodymus, kad 2025-02-01 jis girtavo su O. S.. Vėliau atėjo D. G.. Mano, kad O. S. negalėjo sumušti jo, nes jų santykiai yra geri, jis nėra agresyvus, nėra fiziškai stiprus vyras. Būnant ligoninėje, jam skambino D. G. ir sakė, kad jam buvo blogai su širdimi, todėl D. G. iškvietė greitąją.
Liudytojas O. S. davė parodymus, kad 2025-02-01 jis grįžo iš reiso ir nuėjo pas A. G. į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), bei kartu girtavo. Jis buvo labai girtas, todėl nepamena, ar garaže buvo D. G., A. I.. Tarp jo ir A. G. nebuvo jokių konfliktų. Stipriai apgirtęs jis nusprendė eiti į namus, gal iš kokio dešimto karto atsidarė garažo duris, nes nebeturėjo jėgų, ir išėjo. Garaže paliko A. G., šis nebuvo sumuštas. Vėliau jis buvo sutikęs A. I., kuris jam sakė, kad A. G. sumušė. Jis neklausė, kas sumušė A. G.. Dar vėliau jis buvo sutikęs A. G., klausė jo, kas jį sumušė, tačiau šis tik numojo ranka ir nieko nepasakė. Jis nežino, kas atsitiko A. G., jam atrodo, kad tą vakarą jie garaže buvo tik dviese.
Liudytojas A. I. davė parodymus, kad 2025-02-01 apie 17-18 val. jis atėjo į A. G. garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Čia buvo keturi vyrai, jie gėrė alkoholį: A. G., D. G., O. S. ir K., baltarusis. K. nebuvo girtas, D. G. ir A. G. buvo labai girti. Jis klausė A. G., kodėl duoda gerti D. G., nes šis išgėręs būna agresyvus, jam negalima gerti. Jis taip pat pavalgė, išgėrė ir išėjo kartu su K. į parduotuvę. Po to jis vienas grįžo atgal į garažą. Garaže buvo A. G. ir D. G.. O. S. jis nematė. Jis nuėjo miegoti į garaže buvusį automobilį. Vėliau jis išgirdo triukšmą. A. G. ir D. G. ginčijosi, šūkavo, jis nenorėjo kištis į jų konfliktą, nes ir taip turi nemalonumų su teisėsauga. Girdėjo, kaip D. G. lakstė po garažą, darinėjo garažo vartus. Jis nenorėjo, kad D. G. pamatytų jį, todėl buvo automobilyje. Tą naktį jis nakvojo garaže. Ryte į garažą atėjo D. G., sakė jam, kad A. G. ištiko širdies smūgis, todėl jis iškvietė greitąją pagalbą. Po įvykio jis prie garažo sutiko T. J., sakė jam, kad D. G. galimai sumušė A. G.. Praėjus kuriam laikui po įvykio jis kalbėjo su A. G., šis sakė, kad jį sumušė D. G.. Peržiūrėjęs 2025-02-01 vaizdo įrašą, A. I. paaiškino, kad jis į garažą atėjo apie 17-18 val. Čia buvo keturi vyrai, jie gėrė alkoholį: A. G., D. G., O. S. ir K., baltarusis. Kažkuriuo momentu D. G. išėjo iš garažo. 18:41 val. D. G. sugrįžo į garažą . 19:04 val. iš garažo išėjo O. S..
Liudytojas T. J. davė parodymus, kad 2025-02-01, vakare, eidamas į garažą, girdėjo triukšmą A. G. garaže. Rėkavo D. G., suprato, kad vyksta išgertuvės, garažo durys buvo uždarytos. Nekreipė dėmesio, nes šiame garaže dažnai girtaujama. Po kiek laiko, eidamas į namus, jis pamatė greitosios pagalbos mašiną prie A. G. garažo, prie garažo stovėjo D. G.. D. G. paaiškino jam, kad A. G. ištiko epilepsijos priepuolis ar širdies smūgis, todėl jis iškvietė greitąją pagalbą. Greitosios pagalbos automobilyje gulėjo A. G., jo veidas buvo sutinęs, buvo sunku jį atpažinti. Kai greitoji pagalba išvažiavo, jis paprašė D. G. išeiti iš teritorijos, uždarė garažą. Kitą rytą jis sutiko prie garažo A. I., kuris papasakojo jam, kad A. G. sumušė D. G.. Po to, kai A. G. grįžo iš ligoninės, jis klausė jo, kas jį sumušė, tačiau A. G. sakė, kad nepamena.
Liudytojas Ž. G. davė parodymus, kad po įvykio brolis A. G., būdamas ligoninėje, minėjo, kad jį sumušė ukrainietis. Brolis tą kartą kalbėjo labai nerišliai, jis sunkiai galėjo suprasti jį.
2025-03-13 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr.G 297/2025(04) nurodyta, kad A. G. buvo padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies srityje, kaktoje; odos nubrozdinimai veide; apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis; kairiojo VIII šonkaulio lūžis; kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu; kraujo išsiliejimas dešiniame šoniniame skilvelyje. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais.
2025-09-09 teismo medicinos specialistė K. Š. paaiškino, kad A. G. padarytų sužalojimų visuma nėra būdinga griuvimui ar atsitrenkimui. Vertinant sužalojimus atskirai, poodinė kraujosruva kaktoje, odos nubrozdinimai veide, kairiojo aštunto šonkaulio lūžis, bei kraujo išsiliejimai po kietuoju galvos smegenų dangalu ir dešiniame šoniniame skilvelyje galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, su kietais bukais daiktais metu, tiek atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Poodinė kraujosruva dešinės akies srityje ir apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis galėjo būti padaryti tiesioginių trauminių poveikių su kietais bukais daiktais metu. Šių sužalojimų padarymas griuviminės traumos/atsitrenkimo į kietus bukus daiktus metu nėra atmetamas. Rankų kumščiai pagal žalojančių daiktų rūšinę priklausomybė yra priskiriami kietiems bukiems daiktams, todėl neatmetama galimybė, kad A. G. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti klausime nurodytu būdu, kumščiais.
2025-04-29 apžiūros protokole nustatyta, kad 2025-02-01 D. G. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nurodė, kad žmogus prasiskėlė galvą. Iš D. G. balso matyti, kad jis yra girtas.
2025-02-03 Greitosios medicinos pagalbos rašte ir pateiktoje kvietimo kortelėje nurodyta, kad įvykio vietoje D. G. nurodė medicinos darbuotojams, kad A. G. nugriuvo garaže.
Iš 2025-02-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad 2025-02-01, laikotarpiu nuo 18:41:10 val. iki 18:42:04 val. prie A. G. garažo ateina D. G., daužo ranka garažo duris ir įeina į garažo vidų. Garažo viduje stovi automobilis. Laikotarpiu nuo 19:05:00 val. iki 19:05:30 val. iš A. G. garažo išeina O. S. ir daugiau negrįžta. 19:41:36 val. prie A. G. garažo automobiliu privažiuoja T. J., išlipa iš automobilio ir nueina prie savo garažo. 19:58:19 val. į garažų teritorija atvažiuoja greitosios pagalbos automobilis ir iki 20:03:03 val. ieško įvykio vietos. 20:06:38 val. medikai iš A. G. garažo specialiu vežimėliu išveža A. G. ir įkelia jį į greitosios pagalbos automobilį. Iš garažo išeina D. G.. 20:09:41 val. D. G. grįžta į garažo vidų. 20:10:47 prie A. G. garažo ateina T. J.. 20:12:20 val. greitosios medicinos pagalbos automobilis išvažiuoja. 20:12:51 val. T. J. uždaro garažo duris ir išeina kartu su D. G.. Laikotarpiu nuo 20:21:30 val. iki 20:22:49 val. atsidaro garažo vartai, iš garažo išeina A. I. ir išeina palikęs pusiau pravirus garažo vartus.
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis D. G. kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismas sprendžia, kad D. G. kaltė įrodyta ne tik jo paties parodymais, bet ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais. Visi įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti. Šie įrodymai patvirtina kaltinime išdėstytas aplinkybes, kad kaltinamasis D. G. nesunkiai sužalojo žmogų. Nustatyta įvykių seka neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis D. G. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad, tyčia suduodamas kumščiais bei spirdamas nukentėjusiajam A. G. į galvą ir krūtinę padarys jam sužalojimus, ir norėjo taip veikti. Konkrečių pasekmių kaltinamasis nesiekė, tai yra veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal kilusius padarinius. Teismas sprendžia, kad D. G. kaltei įrodyti pakanka byloje surinktų įrodymų, jo anksčiau aprašyta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai ir atitinka BK 138 straipsnio 1 dalies požymius.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis D. G. veikiant tiesiogine tyčia, padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą. Kaltinamasis D. G. anksčiau teistas, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti ir būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.). Kaltinamasis D. G. nevedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus kaltinamajam D. G. kaip recidyvistui, už padarytą tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimo bausmę. Bausmės trukmė nustatytina artima vidurkiui.
Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra išimtinė bausmės realizavimo forma. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.
D. G. kaltinamas apysunkio nusikaltimo padarymu, kaltinamasis kaltu prisipažino, nedirbantis, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje, turintis neįgalumą, todėl darytina išvada, kad realus kaltinamajam paskirtos visos laisvės atėmimo bausmės ar jos dalies vykdymas neatitiktų nei paties kaltinamojo, nei visuomenės, nei valstybės interesų, nes iš esmės įgyvendintų tik vieną iš bausmės tikslų – nubaudimą, kai ne mažiau svarbūs yra asmenų, pripažintų kaltais dėl nusikalstamų veikų padarymo, socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Šiuo atveju teismo aptarti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslų galima pasiekti ir neizoliavus D. G. nuo visuomenės, jos vykdymą kaltinamajam atidedant. Įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, D. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų terminui. Teismas sprendžiama, kad šiuo atveju nėra būtina taikyti intensyvią priežiūrą. D. G. skirtini įpareigojimai, padėsiantys pasiekti bausmės tikslus.
Vadovaujantis BK 67 str., 71 str., D. G. paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa, pakeista į jos teisių perėmėją Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 2025-04-03 pareiškė civilinį ieškinį Nr. 39944 dėl žalos atlyginimo, kuriame prašė iš kalto asmens priteisti 785,24 Eur žalą Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiojo gydymo. Civilinė ieškovė ieškinį grindė tuo, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 785,24 Eur, todėl kaltinamasis privalo atlyginti padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas, kadangi pagal įstatymą dėl nusikaltimo padarymo pripažinti kaltais asmenys privalo atlyginti padarytą žalą, susijusią su nekentėjusiojo asmens gydymu (baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 ir 115 straipsniai, CK 6.263, 6.283 straipsniai). Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistina iš D. G. 785,24 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendė:
D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. G. nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant D. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsni, 71 straipsniu, paskirti D. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, D. G. pripažinti recidyvistu.
D. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, pradėjus vykdyti nuosprendį.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš D. G. 785,24 Eur.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD ir DVD laikmenas – palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.