Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3436-1100/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-12-21
Bylos Nr.
e1-3436-1100/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31980-2021-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
G. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3436-1100/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31980-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.6.1; 2.12.1.4(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Minko pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

G. M. 2021 m. rugsėjo 14 d. apie 13.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su E. B. metu peiliu įpjovė E. B. į lūpą, taip padarė odos įbrėžimą viršutinės lūpos kairėje pusėje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

G. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji G. M. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos ir parodė, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. apie 13.30 val. lydėjo sūnų į tualetą iki durų ir tuo metu išėjo kaimynė J., kuri buvo neblaivi ir pradėjo reikšti pretenzijas dėl sūnaus, pradėjo daužyti duris. Sūnus išsigando ir apsisukęs atsitrenkė į ją. Patraukė sūnų toliau, kad grįžtų į kambarį, o pati liko aiškintis. Tuo metu iš J. kambario išėjo jai iš matymo matyta J. draugė, vardu E., apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, lieso sudėjimo. E. reiškė jai pretenzijas, šaukė, kad ji neturi teisės gyventi tame bute, kuriame gyvena, kad yra tik svečias. E. buvo pavartojusi alkoholinio. Atsakė E., kad ji neturi teisės ant jos rėkti, ji čia negyvena ir neturi jokių teisių reikšti jai nepasitenkinimo dėl sūnaus. Viskas įvyko labai greitai, E. toliau reiškė savo nuomonę, kad ji teisi, o ji neteisi. Būnant savo bute, į kurį įsiveržė E., ji ją prieš tai pastūmė, kad ši nepatektų į butą. Tik įėjusi į butą E. griebė vieną iš peilių, kurie kabėjo po dešine puse ant sienos ir su juo pradėjo grasinti, perbraukė jai per viršutinę lūpą. Kaltinamosios teigimu, tada ji griebė iš tos pačios vietos, kur buvo sukabinti, vieną mažą peilį, kad apsigintų, kadangi jautė, jog E. su peiliu palietė jos pilvo sritį, su mažu peiliu ji prilietė E. rankoje laikomą peilį. Jausdama, kad jai gresia pavojus, atgręždama rankoje laikomą peilį ir su plikomis rankomis, sugriebė ją už rankos ir ji peilį išmetė ant žemės. Tada išstūmė ją iš kambario ir atvažiavo policija. Pasižada nebendrauti ir neieškoti jokio ryšio su E..

Apklausiama papildomai kaltinamoji G. M. parodė, kad labai gailisi, kad ji nesusivaldė ir tarp jos ir nukentėjusiosios E. įvyko konfliktas, kurio metu įpjovė jai peiliu į lūpą. Tuo metu ji buvo nėščia, apie tai sužinojo po mėnesio nuvykusi į ligoninę. Tikisi, kad teismas atsižvelgs į tai skiriant bausmę. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu, skiriant jai įpareigojimus ir draudimus, kuriuos pasižada vykdyti (b. l. 95–96, 104–105, 113).

Nukentėjusioji E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini), jai būnant pas draugę J. V., kaimynė iš (duomenys neskelbtini) kambario pykosi su savo namiškiais, todėl ji nuėjo prie jos durų ir pasakė pastabą, po ko kilo konfliktas. Konflikto metu moteris paėmė į rankas peilį ir prispaudė prie lūpų. Įvykio metu patyrė fizinį skausmą. Po tokio veiksmo ji pajuto kraują ant savo lūpų ir pastebėjusi patį didžiausią peilį, ji jį stvėrė, užsimojo, palaikė šiek tiek ir paleido peilį, peilis nukrito ant žemės, o ji nubėgo į draugės kambarį prie veidrodžio. Draugė paskambino pagalbos telefonu. Su moterimi, kurią nurodė, anksčiau nesipyko. Įvykio metu kambaryje buvo J. V. ir jos sugyventinis A. Č..

Apklausiama papildomai nukentėjusioji E. B. parodė, kad Minėtą dieną, pas draugę J. V. išgėrė du litro talpos alaus. 13–14 val. draugė nuėjo į bendrą vonios kambarį ir paliko kambario duris praviras, todėl išgirdo žodinį konfliktą, kuris vyko prieškambaryje tarp daugės ir (duomenys neskelbtini) tautybės kaimynės, vardu G.. Išėjusi pasakė G. pastabą „ko čia rėkauji, J. gali vaikščioti, kur nori, važiuok į (duomenys neskelbtini) ir ten rėkauk“. Tada tarp jos ir G. prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu abi sakė įžeidžiančius necenzūrinius žodžius. Konflikto įkarštyje G., nežinia iš kur, išsitraukė buitinį peilį su žalsva rankena, kurio geležtė buvo apie 15 cm ilgio ir laikydama dešinėje rankoje, pridėjo jai prie kaklo dešinės pusės, o ji reaguodama (gindamasi) dešine ranka nustūmė jos dešinę ranką nuo savęs. Dešinės rankos pirštais sugriebė ant prieškambario sienos kabėjusį (prie magnetinės juostelės) buitinį peilį su šviesia rankena, kurio geležtė buvo apie 20 cm ilgio. Tuo momentu, G. įpjovė peiliu jai į viršutinės lūpos kairę pusę. Ji pajuto šilumą ir suprato, kad iš lūpos bėga kraujas. Ji jau buvo užsimojusi peiliu, bet jį numetė ant grindų ir pasakiusi G. „s...ka“ nuėjo į J. kambarį pasižiūrėti į veidrodį, nes norėjo pamatyti padarytą viršutinės lūpos sužalojimą. Pamatė, kad perpjauta jos viršutinė lūpa. Draugei paklausus, ar reikia iškviesti policijos pareigūnus, ji sutiko. Po 10 minučių atvyko du policijos ekipažai, kurie ją ir G. sulaikė bei pristatė į policijos komisariatą. Nori pažymėti, kad ji nebuvo prisilietusi su peiliu prie G. kūno ir jai jokių kūno sužalojimų padaryti negalėjo. Po G. smurtinio veiksmo su peiliu, ji pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 4 balais ir jį juto apie pusvalandį. Nesikreipė į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, tačiau buvo nuvykusi į VTMT, kur ją apžiūrėjo teismo medicinos ekspertas. Civilinio ieškinio nereikš, nes jai turtinė ir/ar neturtinė žala nepadaryta (b. l. 56–58, 62–64).

Liudytojas A. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad viskas vyko rugsėjo mėn., negali pasakyti kada tiksliai. Jis, E. ir J. vartojo alkoholį – alų, bet niekam netrukdė, kadangi vartojo savo bute. Jis tuo metu, kai vyko konfliktas, kalbėjo telefonu, todėl nelabai kažką girdėjo ir matė. J. nuėjo į tualetą, kuris yra bendrajame koridoriuje ir susiginčijo su G., tada E. nubėgo ginti jos. G. išvadino necenzūriniais žodžiais, reiškė kažkokius grasinimus, todėl E. nubėgo jos ginti. Tuomet trise apsižodžiavo. Kas ten vyko tarp tų moterų jis pasakyti negali, kadangi nematė. Jam E. parodė, kad jai su peiliu G. sužalojo lūpą (b. l. 76–78).

Liudytoja J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. apie 11 val. pas ją atėjo draugė E. B., su kuria pradėjo vartoti sidrą. Apie 12 val. grįžo sugyventinis A. Č.. 13–14 val. ji nuėjo į bendrą vonios kambarį, o tuo metu iš gretimo kambario išėjo (duomenys neskelbtini) tautybės kaimynė, kurios vardo nežino, tačiau galėtų atpažinti gyvai ir iš nuotraukų. Pastaroji jai pasakė, kad ji neva gąsdina jos vaiką ir pradėjo ją įžeidinėti užgauliais žodžiais „s...ka, k...va, prostitutė“. Tada iš jos kambario atėjo E. B., kuri pasakė pastabą kaimynei „ko čia rėkauji, J. gali vaikščioti, kur nori, važiuok į (duomenys neskelbtini) ir ten rėkauk“. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jos abi sakė necenzūrinius žodžius. Ginčo metu, kaimynė nežinia iš kur išsitraukė buitinį peilį su žalsva rankena, kurio geležtės ilgis buvo apie 15 cm. ir laikydama dešinėje rankoje, pridėjo geležtės aštriąją dalį prie draugės kaklo dešinės pusės, o ji, gindamasi su dešine ranka, nustūmė kaimynės dešinę ranką, kurioje ji laikė peilį. Po to kaimynė su peiliu įpjovė į draugės lūpą. Kas vyko toliau ji gerai nepamena, nes ją ištiko šokas. Ji atsipeikėjo savo kambaryje, draugei iš lūpos stipriai bėgo kraujas. Paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą pranešė apie konfliktą. Po 10 minučių atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė E. B. ir kaimynę. Į įvykio vietą paramedikai nebuvo atvykę. Liudytojos teigimu, draugės rankose peilio nematė. Minėta kaimynė du mėnesius prie jos priekabiaudavo, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais (b. l. 82–84).

2021 m. rugsėjo 14 d. E. B. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini), jai būnant pas draugę, kilo konfliktas tarp gretimo kambario gyventojos. Konflikto metu moteris paėmė peilį į rankas ir prispaudė jai prie lūpų. Įvykio metu patyrė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1–4).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvadoje Nr. G 2348/2021 (01) nustatyta, kad remiantis E. B. apžiūros duomenimis, jai padarytas odos įbrėžimas viršutinės lūpos kairėje, kietu, mažą kontaktuojantį paviršių, aštrią briauną ar smailumą turinčiu daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. rugsėjo 14 d. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Neatmetama, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu būdu. Sužalojimas nėra būdingas savęs žalojimui. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 30).

2021 m. rugsėjo 21 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra BODY 1903 vaizdo įrašas ,,2021_0914_134848_004“. bendrame vaizde matoma, kaip policijos pareigūnai patenka į daugiabučio vidų. Įėjus laiptais lipama iki reikiamo buto. Apie 01:30 min. įėjus į patalpą, girdimas moters balsas. Pastaroji nurodo, kur yra peilis, kad paėmė peilį savigynai, jog atsigintų, kadangi ją puolė (nurodė, kur buvo pakabintas peilis), tuomet išvijo pastarąją iš buto ir uždarė duris ir viskas tuo pasibaigė. Tuomet ji pasakė, kad kviečia policiją. Apie 02:50 min. policijos pareigūnai įeina į šalia esantį butą ir paklausia, kodėl pykstasi. Atsako, kad su peiliu jai per lūpą davė. Pasakė, kad visus peilius ji paslėpė ir nei vieno peilio nėra (b. l. 33–35).

2021 m. spalio 10 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro operatoriaus ir pranešėjos pokalbio turinys apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), jos draugei padarytas įpjovimas (b. l. 40–41).

2021 m. spalio 7 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti du peiliai, vienas iš jų su juodos spalvos rankena, o kitas – rusvos ir baltos spalvos rankena, geležtė su baltų dažų likučiais (b. l. 43–50).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. M. 2021 m. rugsėjo 14 d. apie 13.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su E. B. metu peiliu įpjovė E. B. į lūpą, taip padarė odos įbrėžimą viršutinės lūpos kairėje pusėje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamoji G. M., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje tarp jos ir E. B. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu įpjovė jai peiliu į lūpą. Kaltinamosios neteisėtus veiksmus patvirtina nukentėjusiosios E. B. parodymai, 2021 m. rugsėjo 14 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys, taip pat liudytojos J. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš dalies liudytojo A. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei byloje esantys vaizdo įrašai. Tai, kad E. B. patyrė sužalojimą, įrodo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvadoje Nr. G 2348/2021 (01) konstatuoti duomenys.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad G. M. nežymiai sutrikdė E. B. sveikatą. Kaltinamosios padarytų veiksmų pobūdis ir lokalizacija neleidžia abejoti, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sutrikdyta sveikata, ir to norėjo. Taigi G. M. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad G. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. M. pareiškė, kad sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 147–148).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – G. M. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji anksčiau neteista (b. l. 138–140), šiuo metu yra dėl jos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 141), bausta administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (b. l. 126–137), nedirba (b. l. 145), Užimtumo tarnyboje neregistruota (b. l. 146), augina du mažamečius vaikus (b. l 125). Duomenų apie gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. M. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė G. M. su skirtinu įpareigojimu dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Prokurorės pareiškime pasiūlytos bausmės mažinti nėra pagrindo, bausmė optimali ir tinkama.

G. M. dėl nusikaltimo padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

G. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 115–117). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

G. M. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikyta nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. 15 val. iki 2021 m. rugsėjo 15 d. 17.47 val. (dvi dienos) (b. l. 89–90). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajai skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui:

1) sunaikinti peilį su juodos spalvos rankena ir peilį su rusvos ir baltos spalvos rankena, nutarimu perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (kvitas B, serija BBB Nr. 2PK005362) (b. l. 51–53);

2) prie bylos viršelio prisegtus 2 vnt. kompaktinių diskų su įrašais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. M. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti G. M. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. 15 val. iki 2021 m. rugsėjo 15 d. 17.47 val. (dvi dienas), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

G. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui:

1) sunaikinti peilį su juodos spalvos rankena ir peilį su rusvos ir baltos spalvos rankena, nutarimu perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (kvitas B, serija BBB Nr. 2PK005362);

2) prie bylos viršelio prisegtus 2 vnt. kompaktinių diskų su įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

G. M. išaiškinti, kad:

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

G. M. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Darius Lukaitis