- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-11
- Bylos Nr.
- 2-15866-869/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10917-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Jocienė
- Ieškovas
- G. J.
- Atsakovas
- D. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui D. J. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. J. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kuriuo teismo prašė: 1) panaikinti (duomenys neskelbtini)Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje sudarytos ir (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje apskaitytos santuokos apskaitos akto įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei G. J. palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – „G.“, o atsakovui D. J. palikti pavardę „J.“.
Teismui pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, kad su atsakovu santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje. Santuoka (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Po santuokos sudarymo šalys pastebėjo, kad tarpusavio santykiai nesusiklostė, tarp sutuoktinių atsirado nuolatinė įtampa, prasidėjo konfliktai. Esant šiai situacijai, šalys susitarė nesibylinėti ir sutikti, kad teismas panaikintų santuokos apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos metu šalys neįsigijo ir neturi jokio bendro dalintino kilnojamo ar nekilnojamojo turto, taip pat transporto priemonių, vertybinių popierių ar kito, kas panaikinant santuokos įrašą turėtų būti padalinta.
Atsiliepimas
Atsakovas D. J. teismui pateikė atsiliepimą (DOK-123985) į ieškinį, kuriame nurodė, kad pilnai sutinka su ieškinio reikalavimais.
2023 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje ieškovė G. J. pareikštą ieškinį palaikė pilnai, prašė teismo neskirti termino susitaikymui ir panaikinti šalių santuokos apskaitos įrašą. Ieškovė nurodė, jog santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, t. y., priklausomybės narkotinėms medžiagoms, o taip pat dėl atsakovo nesąžiningumo, bendravimo, empatijos, atsakomybės stokos, bei nenuoširdumo, tuo tarpu jos kaltė pasireiškė nepagarbiu elgesiu sutuoktiniui, nepasitikėjimu ir kontrole.
Šalies argumentai
Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas D. J. nesutiko su ieškovės nurodytu narkotinių medžiagų vartojimo faktu, tačiau likusioje dalyje du pareikštu ieškiniu sutiko pilnai. Atsakovas nurodė, jog jo manymu, šalių santuoka, kaip nurodoma ieškinyje, nutrūko dėl skirtingų charakterių, būdo savybių ir pomėgių, skirtingų požiūrių į šeimą, jausmų atšalimo. Atsakovas nurodė, jog jo kaltė dėl santuokos nutrūkimo pasireiškė nesąžiningumu, nenuoširdumu, empatijos bei atsakomybės stoka, o ieškovės – nepagarbiu elgesiu, nepasitikėjimu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnai.
Dėl santuokos nutraukimo.
Iš byloje esančio santuokos sudarymo įrašo duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje ir (duomenys neskelbtini) įregistruota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr.(duomenys neskelbtini).
CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu nuo santuokos sudarymo yra praėję̨ daugiau nei vieneri metai. Nagrinėjamu atveju šios taisyklės bylos šalys neišlaiko, todėl santuoka gali būti nutraukta tik teismui priimant sprendimą.
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, išklausius ieškovės ir atsakovo parodymų, duotų bylos nagrinėjimo teisme metu, nustatyta, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi – sutuoktiniai kartu negyvena ir neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas faktiškai pasibaigęs, santuoka iširusi, todėl nėra tikslinga skirti terminą susitaikymui.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30 straipsniuose, 3.35-3.36 straipsniuose, 3.85 straipsnyje, 3.92 straipsnyje, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju šalims pripažįstant, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y., dėl skirtingų sutuoktinių charakterių ir pomėgių, skirtingo požiūrio į šeimą, bendrą gyvenimą kartu, šalių santuokos apskaitos įrašas naikintinas CK 3.61 straipsnio pagrindu dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.
CK 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.
Ieškovė prašo po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo palikti iki santuokos turėtą pavardę – „G.“. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas dėl tokio reikalavimo prieštaravimų nepareiškė, teismas sprendžia sugrąžinti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę „G.“, o atsakovui – pavardę „J.“.
Dėl tarpusavio išlaikymo.
Reikalavimo dėl išlaikymo nei viena iš šalių nereiškė. Esant tokioms aplinkybėms, išlaikymas nei vienai iš šalių nepriteisiamas.
Dėl nepilnamečių vaikų.
Bendrų nepilnamečių vaikų, dėl kurių gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo reikėtų spręsti nutraukiant santuoką, šalys neturi.
Dėl turto padalinimo.
Teismas nutraukdamas santuoką turi padalinti visą sutuoktinių santuokos metu įgytą turtą (CPK 385 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju vadovaujantis tiek šalių, jų atstovų paaiškinimais, tiek viešųjų registrų duomenimis, nustatyta, jog santuokos metu šalys neįsigijo jokio bendro dalintino registruotino turto (nekilnojamojo turto, transporto priemonių, vertybinių popierių ar kt.), turtas, kuris šalių buvo įgytas, priklauso joms asmeninės nuosavybės teise, todėl nagrinėjamu atveju nedalintinas.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.
Bylos duomenimis, šalys santuokos metu kreditorių neįgijo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintinas pilnai.
Bylos duomenimis, ieškovė sumokėjo 146,00 Eur dydžio žyminį mokestį, tačiau byloje nereiškė prašymo dėl šių išlaidų atlyginimo, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.
Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 19,92 Eur, todėl ieškinio patenkinimo atveju, jos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti pilnai.
Panaikinti ieškovės G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuokos, (duomenys neskelbtini)sudarytos Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje ir (duomenys neskelbtini) įregistruotos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), apskaitos akto įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo, ieškovei sugrąžinti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę „G.“, o atsakovui palikti pavardę „J.“.
Priteisti iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,92 Eur (devyniolika eurų devyniasdešimt du euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.