- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-01-06
- Bylos Nr.
- A2.6.-130-271/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-18657-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Pažeidėjas
- O. B.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui O. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio įgaliota vyr. specialistė L. O. 2015 m. gruodžio 7 d. surašė O. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-45511892-15 už tai, kad ji 2015 m. lapkričio 6 d., apie 22.00 val., Vilniuje, Savanorių pr. 7, vairuodama automobilį Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pravažiuodama stovintį automobilį Mitsubishi Colt, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurią tuo metu valdė vairuotojas L. B., nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo pažeisdama Kelių eismo taisykles (toliau tekste - KET). Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 126, 222 punktų reikalavimus bei padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str.1 d.
O. B. teismo posėdžio metu pripažino, kad 2015 m. lapkričio 6 d. vakare, po darbo išvažinėjo savo automobiliu Toyota Avensis. Automobilis iš visų pusių buvo apstatytas automobiliais, išvažiuoti buvo sunku. Vienu momentu jai pasirodė, kad galėjo kliudyti stovintį automobilį, todėl išlipo, apžiūrėjo savo bei kitą automobilį - apgadinimų nematė, todėl neskubėdama išvažiavo. Tai buvo penktadienis, o sekmadienį, t.y. lapkričio 8 d., vyras jai pranešė, kad ant automobilio galinio sparno stebi nežymų įbrėžimą. Tuomet pagalvojo, kad galimai kliudė kitą automobilį ir nutarė darbo dieną, t.y. pirmadienį vykti į kelių policiją ir pasiaiškinti. Taip ir padarė, policijoje parašė paaiškinimą. Sužinojo nukentėjusiojo asmens duomenis, atlygino padarytą žalą. Gailisi dėl savo veiksmų, kad išvažiuodama buvo nepakankamai atidi, įbrėžimų galėjo nepastebėti, nes toje vietoje nėra apšvietimo, be to įbrėžimai itin nedideli, vos matomi. Tikrai neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jos automobilis apdraustas, alkoholio ji nevartojo.
Prie bylos yra pridėtas automobilio Mitsubishi Colt savininkės L. B. pakvitavimas, kad pretenzijų vairuotojai ji neturi, žala jai atlyginta (b.l. 20).
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015-11-09 O. B. iš tikrųjų pati kreipėsi į policijos įstaigą (Kelių policijos valdybą) ir parašė paaiškinimą dėl 2015-11-06 įvykių (b.l.13).
Automobiliui Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apgadintas, nubrozdintas galinis sparnas iš kairės pusės.
Automobiliui Mitsubishi Colt, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo nubrozdintas galinis sparnas iš kairės pusės (b.l.14-18).
Automobilio Mitsubishi Colt vairuotojas L. B. prie bylos pridėjo nežinomo asmens jam paliktą raštelį apie tai, kad jo automobilį apgadino automobilis (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-11).
Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-6511/2010, N575-719/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-1-2013).
Byloje surinktų įrodymų visuma – pačios O. B. parodymais teisme, jos rašytiniu 2015-11-09 paaiškinimu policijai, policijos pareigūno D. A. tarnybiniu pranešimu, L. B. rašytiniu paaiškinimu ir rastu rašteliu, automobilių apžiūros rezultatais - įrodyta, kad O. B., vairuodama automobilį, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir apgadino stovintį kitą automobilį, padarė nukentėjusiajam turtinę žalą. Tokiais veiksmais vairuotoja pažeidė KET 126 p. reikalavimus. Jos veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
Taip pat O. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad ji pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos, pažeisdama Kelių eismo taisykles, t.y. dėl administracinio teisės pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Tačiau administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina, nes jos veiksmuose nenustatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.
KET 222 p. numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nuvažiavimas neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. kaip padarytas LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. O. B. veiksmai atitinka objektyviuosius minėto pažeidimo požymius. Tačiau pagal LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Traukiant administracinėn atsakomybėn asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).
Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-2012).
Išanalizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą darytina išvada, kad O. B. veikoje nebuvo tyčios pasitraukti iš įvykio vietos siekiant išvengti atsakomybės už eismo įvykį, kadangi ji nesuvokė buvusi jo dalyve. Teismas atsižvelgia į abiejų automobilių apgadinimų pobūdį, kurie yra itin nedideli ir parodo, kad kontaktas nebuvo intensyvus: padaryti itin nedideli apgadinimai, nubrozdinimai (b.l.14-18). Kaip nurodė O. B., jai buvo sunku išvažiuoti iš aikštelės, nes aplink jos automobilį buvo daug kitų, ji buvo išlipusi apsižiūrėti, tačiau nematė požymių, kad būtų kontaktavusi ir apgadinusį kitą automobilį, todėl neskubėdama išvažiavo. Pažymėtina, kad toje vietoje apšvietimas yra blogas, veiksmas vyko vakare. Jokių ženklų jai nerodė ir įvykio liudytojas (jis vėliau paliko raštelį su jos mašinos numeriu, tačiau nenurodė, savo duomenų), vairuotojos nestabdė. Vairuotoja pati, po to, kai vyras rado įbrėžimą ant automobilio, 2015-11-09 atvyko aiškintis į Kelių policiją (b.l.13). O. B. turi 9 metų vairavimo stažą ir niekada nevykdė šiurkščių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Automobilis apdraustas. Ji atlygino nukentėjusiajai dėl neatsargumo eismo įvykio metu padarytą turtinę žalą.
Išvardintos teismo nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad O. B. tyčia iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Lietuvos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo konstatavimas asmens veikoje numato tik tiesioginę tyčią, t.y. vairuotojas turi suvokti, kad padarė eismo įvykį, apgadino kitą transporto priemonę ir tyčia, tikslu išvengti galimos atsakomybės iš eismo įvykio vietos pasišalino, ko O. B. veikoje nenustatyta.
Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad O. B. veikoje nėra Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo subjektyviojo požymio – kaltės ir atsakomybė pagal LR ATPK 130 str. 1 d. negalima.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį – pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, į pažeidėjos asmenybę, kuri dirba, augina du vaikus, gailisi dėl savo veikos, kas lengvina jos atsakomybę. Sunkina jos atsakomybę tai, kad 2015-07-20 ji buvo bausta už greičio viršijimą. Skirtina įstatymo sankcijoje už padarytą pažeidimą pagal ATPK 127 str. 2 d. numatyta bauda, kuri nežymiai viršija įstatymo sankcijoje numatytą minimumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 2 p., teisėjas
nutarė:
O. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 30 (trisdešimties) eurų bauda.
Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nesant O. B. veikoje šio pažeidimo sudėties, nutraukti.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke. Įmokos kodas 1001. Mokant baudą mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti ROIK15053742761.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.