Alytaus apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotiems asmenims D. T., E. (E.) T., suinteresuoto asmens R. Š. atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei,

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui R. Š. bei suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto banko atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Valstybės įmonei Turto bankui, R. Š., D. T., E. T. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, nustatymo ir pagal suinteresuoto asmens R. Š. patikslintą pareiškimą su savarankišku reikalavimu pareiškėjai T. T., suinteresuotiems asmenims: Valstybės įmonei Turto bankui, D. T., E. T. dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, ir pagal suinteresuoto asmens E. T. pareiškimą su savarankišku reikalavimu pareiškėjai T. T., suinteresuotiems asmenims: Valstybės įmonei Turto bankui, R. Š., D. T. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo R. Š. pateikė pareiškimą su savarankišku reikalavimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5157-547/2022 – dėl termino palikimui priimti pratęsimo bei patikslintą pareiškimą su savarankišku reikalavimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5157-547/2022 – dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, kuriuo prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, R. Š., po savo motinos I. T. mirties – (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Ji atliko aktyvius veiksmus, priimant valdyti po motinos mirties likusį turtą, t. y. deklaravo savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno ir naudojosi butu, jį prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo įvairius su turto išlaikymu susijusius mokesčius, todėl tai leidžia spręsti, kad jie visi rūpinosi likusiu turtu, o tai atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį. Pažymėjo ir tai, kad I. T. mirties metu ji buvo nepilnametė, jai buvo beveik 12 metų. Mirus motinai, įsakymu dėl laikinosios globos R. Š., jos brolis E. T., gyv. (duomenys neskelbtini), buvo paskirtas jos globėju, o vėliau rūpintoju. Kadangi mamos I. T. mirties momentu buvo nepilnametė, negalėjo savarankiškai įgyvendinti savo teisių į palikimą, neturėjo visiško veiksnumo. Po motinos mirties liko gyventi motinos bute su broliu ir seserimis, tačiau brolis E., kuriam kaip pilnamečiam asmeniui teko didesnė dalis rūpesčių, jos priežiūra, nesiėmė veiksmų dėl palikimo priėmimo įforminimo per įstatymu nustatytą terminą, dėl ko ir turi kreiptis į teismą su šiuo pareiškimu.

Teismo posėdžio metu pareiškėja T. T. savo pareiškimą palaikė, nurodė, kad visada gyveno mamos bute, es. (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad visi keturi vaikai liko gyventi tame bute. D. būdama 18 metų išsikraustė iš buto visiškai, brolis E. su R. gyveno Vilniuje, bet grįždavo savaitgaliais, nes ji tuo metu dar buvo nepilnametė. Ji tame bute gyveno ir po pilnametystės – 18 m. jai suėjo po metų, po mamos mirties. Tapus pilnamete ji viską darė pati ir iš savo lėšų. Pirmus metus mokesčius mokėjo brolis E., o R. atvažiuodavo kartu su broliu. Ji mokesčių už butą nemokėjo, bet palikdavo pinigų mokesčiams. Po mamos mirties jos ir R. globėjas buvo brolis E.. Gana ilgai po mamos mirties brolis dar gyveno bute.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos T. T. atstovas advokatas Stanislovas Raulušaitis nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas įrodytas. Palikėjos turtą sudaro 2 kambarių butas ir 10 000 Lt skola. Gal tvarkant dokumentus paaiškės daugiau skolų. T. visą laiką gyveno tame bute, jį remontavo ir išlaikė.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, E. T. nurodė, kad jis pradėjo globoti seseris R. ir T.. R. iš to buto jis paėmė po 8-9 mėnesių po mamos mirties, nes ji dar mokėsi mokykloje, Varėnoje. Jis nuomojosi butą Vilniuje, o deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties jis taip pat gyveno(duomenys neskelbtini), apie 8-9 mėnesius, po to T. išvažiavo mokytis į Alytų, o jie su R. į Vilnių. Jis tuo metu jau buvo sutvarkęs mamos bute tualetą, dušą. Visi naudojosi tais pačiais daiktais. Visus mokesčius mokėjo bendrai, už globą gaudavo apie 520,00 Lt. Už vandenį bei elektrą buvo susidarę skolos. Mama buvo paėmusi 10 000,00 Lt paskolą, gal norėjo daryti buto remontą, bet galimai tuos pinigus išleido gydymui. Šią paskolą grąžino jis ir jo žmona. Dabar butas pasikeitęs, padarytas remontas, pakeisti baldai, pastatytas šildymo kondicionierius. Tai padarė T., savo lėšomis. Buto vertė tikrai padidėjo 2-3 kartus.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, R. Š. atstovė advokatė Nijolė Raulušaitienė palaikė pareiškėjos pareiškimą bei nurodė, kad su pareiškėjos reikalavimu visi sutinka. R. ir T. tuo metu, kai mirė jų mama, buvo nepilnametės, jas globojo brolis E.. Visi jie liko gyventi tuose pačiuose namuose, jais rūpinosi ir mokėjo mokesčius. Mokėjo mokesčius tik tuo metu, kol gyveno bute. Byloje pateikta pažyma, kad visi vaikai priėmė palikimą.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, D. T. nurodė, kad po mamos mirties jai suėjo 18 metų ir ji išvyko gyventi kitur. T. liko brolio priežiūroje. Jų ryšys, kurį laiką buvo nutrūkęs. Tame bute, po mamos mirties, ji lankėsi gal 3 kartus. R. ten irgi vėliau tik į svečius atvažiuodavo. T. į butą investavo daug. Patvirtino, kad jokių pretenzijų dėl turto nereiškia, nes prie turto išlaikymo neprisidėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjos T. T. pareiškimas tenkintinas.

Suinteresuotų asmenų E. T. ir R. Š. pareiškimai su savarankiškais reikalavimais tenkintini.

Pareiškėjos T. T. bei suinteresuotų asmenų, E. T. ir R. Š., su savarankiškais reikalavimais, nurodytas aplinkybes, kad I. T. vaikai: T. T., R. Š., E. T., iš karto po jų mamos (I. T.) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdami valdyti ir tvarkyti jos turtą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų, jų atstovų parodymai teisme.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjos T. T., suinteresuotų asmenų, E. T. ir R. Š., su savarankiškais reikalavimais, bei suinteresuoto asmens D. T. motina I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimas. Jų motina I. T. buvo susituokusi su T. (T.) T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)). Ištuokos liudijimu patvirtinama, kad I. T. ir T. T. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). I. T. turėjo keturis vaikus – E. T., D. T., T. T. ir R. Š.. Jų visų giminystę su motina bei tarpusavio giminystę, patvirtina gimimo liudijimai ir liudijimai teisme.

Iš byloje, esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matosi, kad I. T., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas/patalpa – Butas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), dalis pastato – tvarto (1/8 priklauso butui unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (Pastaba. Adreso objektui adresas nesuteiktas), įregistravimo pagrindas 2006 m. birželio 1 d. Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 2006 m. liepos 3 d.

Iš Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašo matosi, kad Testamentų registre nėra testatorės ir (arba) palikėjos, kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų bei nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų ir pan. Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vydenių seniūnijos seniūnės G. R. 2022 m. birželio 20 d. pažyma apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą, patvirtinama, kad I. T., gimusi (duomenys neskelbtini), 1999 m. gegužės 10 d. deklaravo savo gyvenamą vietą adresu (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) I. T. mirė. Byloje pateikta Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vydenių seniūnijos vyresniosios specialistės R. T. 2010 m. kovo 9 d. pažyma dėl palikimo priėmimo, patvirtina, kad po I. T. mirties – (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą ir jį valdo, jos vaikai: sūnus E. T., dukra D. T., dukra T. T., dukra R. Š..

Teismo posėdžio metu mirusios I. T. vaikai: pareiškėja T. T. bei suinteresuoti asmenys E. T., D. T., R. Š. patvirtino, kad mirus jų mamai jie visi liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), visi mokėjo mokesčius, kol gyveno tame bute. Suinteresuotas asmuo D. T. patvirtino, kad po mamos mirties jai greitai suėjo 18 metų ir ji išvyko iš buto (duomenys neskelbtini). Tame bute, po mamos mirties, ji lankėsi gal 3 kartus. T. ir R., kol jos buvo nepilnametės, prižiūrėjo brolis E.. Patvirtino, kad jokių pretenzijų dėl turto nereiškia, nes prie turto išlaikymo neprisidėjo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-442/2001). Bylos duomenys patvirtina, kad po I. T., mirties ((duomenys neskelbtini)) jai priklausiusią turto dalį kaip savo iškart pradėjo valdyti, naudoti ir disponuoti jos vaikai: sūnus E. T., dukra D. T., dukra T. T., dukra R. Š., jie kaip pirmos eilės įpėdiniai perėmė likusį turtą bei visi liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius. Suinteresuotas asmuo D. T. teismo posėdžio metu patvirtino, kad į palikimą nepretenduoja, jokių pretenzijų dėl turto nereiškia, nes prie turto išlaikymo neprisidėjo.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pažymima, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Todėl asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Kadangi palikėja testamento nebuvo sudariusi, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 straipsnis, 5.3 straipsnis, 5.11 straipsnis). Taigi, pareiškėja bei suinteresuoti asmenys yra mirusios jų motinos I. T. likusio turto įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio l dalies l punktas). Pareiškėja T. T. bei suinteresuoti asmenys, su savarankiškais reikalavimais, E. T. ir R. Š., kaip palikėjos įpėdiniai pagal įstatymą, pradėjo I. T. turtą valdyti faktiškai iškart po jos mirties – liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius. Pareiškėja T. T. bei suinteresuoti asmenys, su savarankiškais reikalavimais, E. T. ir R. Š. atliko aktyvius veiksmus, priimant valdyti po motinos mirties likusį turtą, t. y. deklaravo savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno ir naudojosi butu, jį prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo įvairius su turto išlaikymu susijusius mokesčius, todėl tai leidžia spręsti, kad jie visi rūpinosi likusiu turtu, o tai atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį. Pažymėtina ir tai, kad I. T. mirties metu pareiškėja T. T. bei suinteresuotas asmuo R. Š. buvo nepilnametės, todėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais, jų brolis (suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus) E. T., buvo paskirtas jų globėju (rūpintoju). Po motinos mirties jie visi liko gyventi motinos bute. Pareiškėja T. T. teismo posėdžio metu patvirtino, kad D. būdama 18 metų išsikraustė iš buto visiškai (atkreiptinas dėmesys, kad I. T. mirė (duomenys neskelbtini), o D. T. 18 metų sukako (duomenys neskelbtini)), brolis E. su R. gyveno Vilniuje, bet grįždavo savaitgaliais, nes ji tuo metu dar buvo nepilnametė. Ji tame bute gyveno ir po pilnametystės. Tapus pilnamete ji viską darė bute pati, iš savo lėšų. Pirmus metus mokesčius mokėjo brolis E., o R. atvažiuodavo kartu su broliu. Patvirtino, kad gana ilgai brolis dar gyveno bute. Suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, E. T., patvirtinęs, kad pirmaisiais metais po mamos mirties jis sutvarkė bute tualetą, dušą, visi jie naudojosi tais pačiais daiktais, visus mokesčius mokėjo bendrai. Už vandenį bei elektrą buvo susidarę skolos, mama buvo paėmusi 10 000,00 Lt paskolą, kurią grąžino jis ir jo žmona. Jis patvirtino ir tai, kad šiuo metu butas pasikeitęs, padarytas remontas, pakeisti baldai, pastatytas šildymo kondicionierius ir tai padarė jų sesuo pareiškėja T. T., savo lėšomis. Jis patvirtino ir tai, kad buto vertė tikrai padidėjo 2-3 kartus. Suinteresuoti asmenys su savarankiškais reikalavimais E. T. ir R. Š. pareiškėjos pareiškimui neprieštaravo, tačiau tvirtino, kad visi mirusios jų motinos I. T. vaikai, t. y. tiek pareiškėja T. T., tiek jie, E. T. ir R. Š. nuo gimimo gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ir jame liko gyventi po mamos mirties ir visi naudojosi jame likusiais daiktais bei priėmė palikimą faktiniais veiksmais, o būtent deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), gyveno ir naudojosi butu, jį prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius susijusius su buto išlaikymu. Pareiškėja T. T. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad visi keturi vaikai liko gyventi bute (duomenys neskelbtini), mokėjo jo išlaikymo mokesčius. Palikimo priėmimo faktą patvirtina ir Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vydenių seniūnijos 2010 m. kovo 9 d. išduota pažyma dėl palikimo priėmimo, kur nurodyta, kad po I. T. mirties – (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą ir jį valdo, jos vaikai: sūnus E. T., dukra D. T., dukra T. T., dukra R. Š..

Iš aukščiau nurodyto akivaizdu, kad šioje civilinėje byloje ginčo dėl palikimo priėmimo nėra, tiek pareiškėja, tiek ir suinteresuoti asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, patvirtina, kad po mamos I. T. mirties palikimą priėmė visi jos vaikai: gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), visi mokėjo mokesčius kol gyveno bute, vėliau buto išlaikymo mokesčius mokėjo pareiškėja. Byloje pareiškėja T. T. pateikė sąskaitas-faktūras iš kurių matosi, kad buvo perkamos įvairios statybinės medžiagos, baldai. Iš pareiškėjos T. T. pateikto banko sąskaitos išrašo (2020-07-12 – 2022-06-13 laikotarpis) matosi, kad buvo mokami mokesčiai už butą. Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys patvirtinę, kad dabar butas pasikeitęs, padarytas remontas, pakeisti baldai, pastatytas šildymo kondicionierius. Visi patvirtinę, kad į butą jų sesuo T. investavo daug savo lėšų, todėl buto vertė tikrai padidėjusi.

CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Iš pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų pateiktų įrodymų, paaiškinimų pareiškimuose, paaiškinimų teisme yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad pareiškėja T. T. bei suinteresuoti asmenys su savarankiškais reikalavimais E. T. ir R. Š. priėmė palikimą po jų motinos I. T. mirties faktiškai pradėję turtą valdyti. Jie rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė. Suinteresuotas asmuo D. T. teismo posėdžio metu patvirtino, kad į palikimą nepretenduoja, jokių pretenzijų dėl turto nereiškia, nes prie turto išlaikymo neprisidėjo.

CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, CK 5.51 straipsnio l dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad po I. T. mirties likusį palikimą priėmė jos dukros T. T. ir R. Š. bei sūnus E. T.. Prašomas nustatyti faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjai T. T. ir suinteresuotiems asmenims su savarankiškais reikalavimais E. T. ir R. Š..

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta, atitinkamai tenkinami prašymai, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas laiko, kad ištyrus byloje visus surinktus rašytinius įrodymus, paaiškinimus teismo posėdžio metu, neginčijamai buvo įrodyta, kad po motinos I. T. mirties jos palikimą priėmė T. T., R. Š. bei E. T. – mirusiai jų motinai priklausiusį turtą – butą ir ūkio pastatus, baldus, apyvokos reikmenis bei kitą turtą iš karto pradėjo valdyti kaip savo. Gyveno palikimą sudarančiame būste esant jų motinai I. T. gyvai, ir po jos mirties ten kurį laiko gyveno, visi naudojosi tais pačiais daiktais, visi mokėjo turto išlaikymo būtinus mokesčius, išlaikė turtą. Byloje nustatyta ir tai, kad E. T. pirmaisiais metais po mamos mirties sutvarkė bute tualetą, dušą, jis ir jo sutuoktinė sumokėjo iki mamos I. T. mirties paimtą 10 000,00 Lt paskolą. Bylos šalys patvirtinę, kad vėliau buto išlaikymo mokesčius mokėjo pareiškėja T. T. bei ji savo lėšomis padarė remontą, pakeitė baldus, pastatė šildymo kondicionierių.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingų interesų turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 d.). Šiuo nagrinėjamu atveju, bylos šalys neprašė viena iš kitos priteisti bylinėjimosi išlaidų bei pažymėtina, kad šioje civilinėje byloje ginčo dėl palikimo priėmimo nėra, tiek pareiškėja, tiek ir suinteresuoti asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, patvirtinę, kad po mamos I. T. mirties palikimą priėmė visi jos vaikai bei teismas, tiek pareiškėjos, tiek ir suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais, pareiškimus patenkina.

CPK 79 straipsnis numato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, įstatymas priskiria bylinėjimosi išlaidoms (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamoje civilinėje byloje išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu sudaro – 17,92 Eur, kurios priteistinos lygiomis dalimis iš pareiškėjos T. T. bei suinteresuotų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, R. Š. ir E. T., valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos T. T. pareiškimą tenkinti.

Nuosavybės teisės įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) mirusios I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Suinteresuoto asmens R. Š. patikslintą pareiškimą su savarankišku reikalavimu tenkinti.

Nuosavybės teisės įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) mirusios I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Suinteresuoto asmens E. (E.) T. pareiškimą su savarankišku reikalavimu tenkinti.

Nuosavybės teisės įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. (E.) T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 2009 m. balandžio 26 d. mirusios I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Priteisti iš T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. (E.) T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą po 5,97 Eur (penkis eurus 97 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Mokėjimus patvirtinančius dokumentus būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (Aušros g. 15, Varėna, 111 kab.).

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.