Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2020-03-24 · Baudžiamoji byla Nr. e1-410-297/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-03-24
Bylos Nr.
e1-410-297/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09796-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Kaltinamasis
R. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-410-297/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09796-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 24 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Redos Berčiūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-09796-20, kurioje

R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neturintis galiojančio teistumo, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. D. 2020 m. kovo 7 d. apie 17 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių paskatų kilusio žodinio konflikto metu tyčia sudavė ranka broliui K. D. ne mažiau du smūgius į galvą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam K. D. fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. D. kaltę pripažino. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jis paaiškino, kad nukentėjusysis K. D. yra jo brolis, jie sutaria gerai, tik išgėrę kartais pykstasi. 2020 m. kovo 7 d. apie 17 val. jie abu, būdami neblaivūs, namuose sukonfliktavo. Brolis K. D. pavadino jį įžeidžiančiu žodžiu, todėl supykęs sudavė broliui ranka du smūgius į galvą. Tuo momentu kambaryje jie buvo tik dviese. Kaltinamasis nuoširdžiai apgailestavo, kad sudavė broliui smūgius. Jis pripažino, kad ir anksčiau yra smurtavęs prieš brolį K. D. (b. l. 70–71).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo paaiškinimų, jo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti bylos duomenys.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. kovo 7 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini) kilusio konflikto metu K. D., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu jo brolis R. D., gim. (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą, t. y. sudavė ranka ne mažiau du smūgius į galvą, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą (b. l. 1).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2020 m. kovo 7 d. 21.41–21.45 val. priimtas pareiškimas iš K. D. dėl to, kad tą pačią dieną 17 val. (duomenys neskelbtini) jį sumušė brolis R. D., o būtent sudavė jam ranka ne mažiau du smūgius į galvą; dėl šių smūgių jis jautė fizinį skausmą, prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. Apklausos metu K. D. patikslino, kad 2020 m. kovo 7 d. po pietų namuose su broliais M. ir R. vartojo alkoholį. Apie 17 val. tarp jo ir brolio R. įvyko žodinis konfliktas. Dėl girtumo jis neprisimena konflikto priežasties, tik pamena, kad kambaryje jis gulėjo ant lovos, kai priėjo R. D. ir sudavė jam ranka ne mažiau du smūgius į galvą. Jis broliui smūgių nesudavė. Ar konflikto metu kambaryje buvo brolis M., pasakyti negali, tačiau vėliau policiją ir greitąją med. pagalbą iškvietė M.. Atvykę medikai jį išvežė į ligoninę. Brolis R. D. prieš jį smurtauja jau ne pirmą kartą, dėl to buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau juos visada užbaigdavo susitaikymu (b. l. 7–15).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis K. D. parodė, kad civilinio ieškinio jis nereikš, broliui R. D. pretenzijų neturi, po šio įvykio jo sveikata nesutriko, jaučiasi jis gerai, todėl į medicinos ekspertus nesikreips (b. l. 38–40).

Apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota įvykio vietos apžiūra, apžiūrėtas kambarys gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta (b. l. 20–30).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio P. G. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2020 m. kovo 7 d. M. D. pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini), smurtą patyrė jo brolis K. D.; nuvykus nurodytu adresu, buvo rastas nukentėjusysis K. D., kuris teigė, kad jo brolis R. D., supykęs, kad nukentėjusysis nenupirko alaus, sudavė jam kumščiu ne mažiau du smūgius į galvos dešinę pusę ties smilkiniu; konfliktas vyko kambaryje, nukentėjusiajam gulint ant lovos. Alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“ ARJK 0149, patikros Nr. 1203255, K. D. nustatytas 3,06 promilių girtumas, M. D. – 2,63 promilių girtumas, R. D. – 3,70 promilių girtumas (b. l. 31–33).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. D. parodė, kad 2020 m. kovo 7 d. apie 16.30 val. namuose (duomenys neskelbtini), su broliu K. D. gėrė alkoholinius gėrimus. Tuo metu iš miško grįžo jų brolis R. ir pradėjo reikalauti, kad K. jam duotų 2,50 Eur, kuriuos neva jam buvo skolingas. M. D. tuo metu išėjo į parduotuvę išsikeisti pinigų, užtruko gal 5 min., o grįžęs į namus, rado brolį K. gulintį lovoje ir dejuojantį iš skausmo. K. pasakė, kad R. kumščiu trenkė jam į galvos dešinę pusę ties smilkiniu. Liudytojas iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu 112. Jis brolių konflikto nematė (b. l. 54–56).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo R. D. kaltė yra įrodyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis tyčia, dėl asmeninių paskatų, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – brolį K. D., t. y. sudavė jam ranka ne mažiau du kartus į galvą, šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis numato prokuroro teisę nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, tokiu atveju nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriamos keturios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Tokiu būdu, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausme ir jos dydžiu (b. l. 100–103).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis R. D. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Anksčiau jis buvo teistas, bet teistumas išnykęs (b. l. 80–84), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (b. l. 88–90), nedirba (b. l. 96), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 95). Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, kas pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o taip pat į tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, ir ši aplinkybė sunkina atsakomybę. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis prisipažino kaltas, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2020 m. kovo 7 d. 17.24 val., iš sulaikymo paleistas 2020 m. kovo 9 d. 15.20 val. (b. l. 62–63, 64–65). Laikino sulaikymo laikas (dvi dienos) įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BPK 140 straipsnio 9 dalis, BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 73–75) paliktina galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 5 (penkis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per 5 (penkis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti į paskirtą bausmę laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. kovo 7 d. iki 2020 m. kovo 9 d., t. y. dvi dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, paskirti R. D. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 5 (penkis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė