- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-27
- Bylos Nr.
- ATP-223-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-02490-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-223-200/2013 Teisminio proceso Nr. 4-02-3-02490-2012-9
2013 m. vasario 27 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 214¹ str. 4 d. V. K. atžvilgiu nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 214¹ str. 4 d. už tai, kad jis, būdamas baustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214¹ str. 3 d., 2012 m. balandžio 19 d. 09.33 val. ir 2012 m. balandžio 24 d. 08.59 val. Priegliaus g. 1, Vilniuje, pažeidė Vilniaus miesto tarybos 2011-03-16 sprendimu Nr. 1-2068 patvirtintų išorinės vaizdinės reklamos taisyklių 13.1 ir 13.12 punktų reikalavimus, neužtikrino, kad ant jam nuosavybės teise priklausančio automobilio „Peugeot Boxer“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nebūtų įrengta ant papildomų konstrukcijų išorinė reklama „K“ (duomenys pakeisti) ir ši reklama nebūtų nuolat naudojama neturint tam leidimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 214¹ str. 4 d. V. K. atžvilgiu nutraukė nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šalies argumentai
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – V. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214¹ str. 4 d., ir skirti jam nuobaudą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas V. K. atžvilgiu bylą nutraukė, motyvuodamas, kad nors jis yra automobilio „Peugeot Boxer“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) savininkas, tačiau automobiliu nesinaudoja ir apie reklamą nieko nežino, jo parodymai laikytini patikimais. Su tokia teismo nuomone apeliantas nesutinka, nes teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą. Pasak apelianto, V. K. jau 2011-11-16 buvo baustas pagal ATPK 214¹ str. 3 d. 250 Lt bauda ir, pripažindamas savo kaltę, administracinį nurodymą geranoriškai įvykdė. Nepraėjus ir pusei metų pažeidimas vėl užfiksuotas, tačiau V. K., kaip pats sako, apie jokią reklamą nieko nežino. Apeliantas mano, kad tokius parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai.
Apeliantas nurodo, kad V. K. laikytinas reklamos skleidėju, kuris skleidė reklamą neturėdamas šiai veiklai leidimo – patikrinto ir patvirtinto reklamos įrengimo projekto. Anot apelianto, reklaminiai stendai buvo pritvirtinti ant jo automobilio, ką draudžia Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-03-16 Sprendimo dėl išorinės reklamos įrengimo taisyklių tvirtinimo Nr. 1-2068 13.12 punktas.
Pasak apelianto, kiek buvo įmanoma pagal kompetenciją buvo surinkti V. K. kaltės įrodymai: transporto priemonės savininku pagal VĮ „Regitra“ duomenis nurodytas V. K., apeliantas mano, kad šia transporto priemone faktiškai disponuoja ir naudojasi V. K.; ant automobilio „Peugeot Boxer“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) esančio krovinio skleidžiama informacija laikytina reklama, kadangi joje skatinama naudotis „K“ (duomenys pakeisti) paslaugomis (komercine veikla) akcentuojant pasyvių namų sprendimus ir statybą, dėl ko šildymo kainos yra mažos, be to, pateikiama informacija dėl 100 m² plotui tenkančių mažų šildymo išlaidų; šiuos duomenis patvirtina Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto A. A. duoti parodymai 2012-07-18 teismo posėdžio metu ir paneigia V. K. parodymus ir įrodo pastarojo kaltę.
Apeliantas taip pat pažymi, kad iš nuotraukų matyti, jog V. K. automobilis su neteisėta išorine reklama buvo pastatytas matomoje vietoje, nepaslėptas, todėl darytina išvada, kad jis matė ir žinojo, kokiais tikslais naudojosi jo automobiliu, todėl V. K. teiginiai apie tai, kad jis minėtu automobiliu nesinaudoja ir apie jokią reklamą nieko nežino, yra visiškai nepagrįsti ir todėl atmestini. Pasak apelianto, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. nurodo, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Apeliantas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997-04-08 nutarime yra nurodęs, jog nuosavybė teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku.
Pasak apelianto, V. K. neigimai ir nesutikimas pateikti paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu apsunkino bylos nagrinėjimą, o pateikti paaiškinimai vertintini kritiškai, nes V. K. vengia atsakomybės už padarytą pažeidimą. Įvertinęs visas bylos aplinkybes apeliantas mano, kad pažeidimas V. K. atžvilgiu kvalifikuotas tinkamai, administracinio teisės pažeidimo protokolas teisėtas, surašytas pareigūno, kuris turi tam reikalingus įgaliojimus.
Atsiliepimas
V. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimą. Mano, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, grindžiamas prielaidomis, jame kai kurios aplinkybės yra pateiktos neteisingai. Nurodo, kad apeliaciniame skunde ignoruojamas esminis įrodymas – VĮ „Regitra“ 2012-08-07 pažyma, kuri patvirtina, jog oficialus automobilio „Peugeot Boxer“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) valdytojas yra V. K. sūnus V. K.. Jokių motyvų, faktų ar įrodymų, paneigiančių tai, kad minėto automobilio valdytojas yra V. K., apeliantas nepateikia. Pasak V. K., apeliantas taip pat nepateikė jokių konkrečių įrodymų, neva jis vykdė su šiuo automobiliu susijusią veiklą. Nurodo, kad atsakomybė pagal ATPK 214¹ str. turi būti taikoma transporto priemonės oficialiai registruotam valdytojui, o ne savininkui. V. K. negali būti laikomas atsakingu už pilnamečio sūnaus veiksmus, nes jis sūnaus veiksmų nekontroliuoja. Pasak V. K., apeliaciniame skunde teigiama, kad 2011-11-16 jis buvo baustas pagal ATPK 214¹ str. 3 d. ir neva pripažino savo kaltę. V. K. pažymi, kad jokios kaltės jis nepripažino ir nepripažįsta. Nurodo, kad tai, jog jis neskundė ankstesnio nutarimo, neturi jokios teisinės reikšmės ir negali būti laikoma, kad jis tuo pripažįsta savo kaltę dėl pažeidimo. Kaltės pripažinimas ar nepripažinimas yra jo išimtinė teisė, kuri negali būti atimta net ir įsiteisėjusiu teismo nutarimu.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
ATPK 214¹ str. 4 d. numato, jog veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus pažeidimus (Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nustatytų kitų reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymas (išskyrus įstatymų uždraustos ar neteisėtos veiklos reklamos, taip pat prekių ar paslaugų, kurių gamyba ir (ar) pardavimas (teikimas) yra įstatymų uždrausti, reklamos skleidimą visuomenės informavimo priemonėse), taip pat savivaldybių tarybų patvirtintų išorinės reklamos įrengimo taisyklių nesilaikymas) užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Nagrinėjamu atveju V. K. buvo inkriminuoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-03-16 Sprendimo dėl išorinės reklamos įrengimo taisyklių tvirtinimo Nr. 1-2068 (toliau - Taisyklių) 13.1, 13.12 p. pažeidimai. Taisyklių 13.1 punktas numato, jog draudžiama skleisti išorinę reklamą neturint leidimo įrengti išorinę reklamą, patikrinto ir patvirtinto reklamos projekto ar kito Taisyklių 12 punkte nurodyto dokumento arba pasibaigus šių dokumentų galiojimo laikui. Taisyklių 13.12 punkte numatyta, jog draudžiama skleisti išorinę reklamą ant papildomų konstrukcijų ar įrenginių, įrengtų ant transporto priemonių ar jų priekabų (puspriekabių).
Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog V. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214¹ str. 4 d., todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimu pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 214¹ str. 4 d. V. K. atžvilgiu nutraukė nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Taisyklių 30 p. numatyta, kad reklaminės veiklos subjektams, pažeidusiems Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių teisės aktų bei Taisyklių reikalavimus, taikoma Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta atsakomybė; 4 p. numatyta, kad reklaminės veiklos subjektas – reklamos davėjas, reklamos paslaugų teikėjas; reklamos davėjas – asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama; reklamos paslaugų teikėjas – Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės (toliau – valstybė narė) pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo arba kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialai, užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, teikiantys reklamos gamintojo, reklamos skleidėjo ar (ir) reklamos tarpininko paslaugas; reklamos skleidėjas – reklamos paslaugų teikėjas, skleidžiantis reklamą bet kokiomis informacijos perteikimo priemonėmis.
Įvertinus byloje esančią medžiagą, negalima spręsti, kad nagrinėjamu atveju V. K. yra reklaminės veiklos subjektas ir gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 214¹ str. 4 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju ant automobilio „Peugeot Boxer“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) papildomų konstrukcijų buvo įrengta išorinė reklama „K“ (duomenys pakeisti), joje skatinama naudotis „K“ (duomenys pakeisti) paslaugomis (komercine veikla) akcentuojant pasyvių namų sprendimus ir statybą, dėl ko šildymo kainos yra mažos, be to, pateikiama informacija dėl 100 m² plotui tenkančių mažų šildymo išlaidų (b. l. 4). Iš interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) pateikiamos informacijos matyti, kad už vadybą ir technologiją yra atsakingas V. K. sūnus V. K. (b. l. 59), tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad V. K. būtų susijęs su minėtos įmonės veikla, kad jo iniciatyva ir interesais būtų naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama arba jis būtų teikęs reklamos gamintojo, reklamos skleidėjo ar (ir) reklamos tarpininko paslaugas. Tai, kad minėta reklama buvo skleidžiama ant V. K. nuosavybės teise priklausančio automobilio, neįrodo, kad V. K. pats buvo reklamos skleidėjas, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad minėtos transporto priemonės naudotoju nuo 2009-09-28 yra įregistruotas V. K. (b. l. 5). V. K. tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 2), tiek bylos nagrinėjimo teisme metu (b. l. 11, 19, 52-53) nuosekliai nurodė, kad jis minėtu automobiliu nesinaudoja ir apie reklamą nieko nežino, ją įrengė jo sūnus V. K.. V. K. pakviesti į pirmosios instancijos teismo posėdį nepavyko. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įrodymų, paneigiančių V. K. parodymus apie tai, kad jis automobiliu „Peugeot Boxer“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nesinaudoja, nėra.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad byloje objektyvių įrodymų, patvirtinančių V. K. padarytą pažeidimą, nėra, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra įrodyta, kad V. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214¹ str. 4 d. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą V. K. atžvilgiu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, numatytos ATPK 214¹ str. 4 d., yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.