- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- 2A-437-524/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00079-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- G. G., R. G.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. G. apeliacinį skundą dėl dalies Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. G. ir R. G. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai G. G. ir R. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydami nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 37), ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, kad santuokoje paaiškėjo, kad skiriasi požiūris į gyvenimą. Paaiškino, kad jokių santuokinių ryšių nepalaiko, bendro ūkio nebeveda, prašymo skirti terminą susitaikyti nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Plungės apylinkės teismas 2021 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškimą tenkino, nutraukė pareiškėjų G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 37), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo pareiškėjai G. G. paliko santuokinę pavardę – G., pareiškėjui R. G. paliko pavardę – G., patvirtino pareiškėjų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas:
1) Pareiškėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą pasidalijo tokiu būdu:
1.1) butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas dovanojimo sutartimi G. G. vardu, po santuokos nutraukimo lieka G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe;
1.2) žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi G. G. vardu, po santuokos nutraukimo tampa R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe;
1.3) automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, lieka R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe;
2) kiekvienai iš šalių atitenka jai priklausantys asmeninio naudojimo daiktai, namų apyvokos daiktai, baldai, drabužiai, jie pasidalyti taikiai, dėl to ateityje pretenzijų vienas kitam neturės;
3) po santuokos nutraukimo banko sąskaitose ar ne banko sąskaitose esančios ir faktiškai kiekvienos iš šalių valdomos piniginės lėšos lieka tos šalies asmenine nuosavybe, kurios vardu atidaryta banko sąskaita ir (ar) išduota kortelė ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitoje esančios lėšos;
4) pareiškėjai patvirtina, kad daugiau jokio kito tiek nekilnojamojo turto, tiek kilnojamojo turto, registruotino turto bei neregistruotino turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų, kitokio turto, kuris būtų dalytinas nutraukiant santuoką, neturi, o namų apyvokos daiktus pasidalijo, kai pradėjo gyventi atskirai, ir dėl to jokių pretenzijų vienas kitam neturi;
5) pareiškėjai patvirtina, kad jokių kreditorių nei kartu, nei kiekvienas atskirai neturi, jeigu ateityje apie juos išaiškėtų informacija, kiekvienas atsakys už prisiimtus įsipareigojimus;
6) šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo neįsipareigoja viena kitai dėl viena kitos išlaikymo.
3. Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 37). Šalys nurodė, kad nepilnamečių vaikų neturi. Šalys nurodė, kad visą turtą pasidalijo sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, daugiau dalytino turto ar kreditorių neturi. Pagrindu nutraukti santuoką laikytina aplinkybė, jog sutuoktiniai kartu nebeveda santuokinio gyvenimo ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu kaip sutuoktiniai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK 3.53 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nurodė, kad bendro ūkio nebeveda ilgiau nei metus. Prašymų nustatyti terminą sutuoktiniams susitaikyti nepateikė.
4. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybės (CK 3.53 straipsnio 2 dalis). Imtis papildomų priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi santuokinį gyvenimą (CK 3.54 straipsnio 1, 4 dalys). Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra visos sąlygos, numatytos CK 3.51 straipsnyje: nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs, sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudaryta ir jos turinys atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėjai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja. Po santuokos nutraukimo paliktinos santuokinės pavardės. Šalys nurodė, santuokos metu įgytą turtą pasidalijo, pretenzijų vienas kitam dėl turto padalijimo nereiškia. Šalys pasidalijo nekilnojamojo turto objektus, dėl turto ar kompensacijų pretenzijų nereiškia. Duomenų apie kitą registruotiną dalytiną turtą duomenų nėra pateikta, taip pat nėra pateikta duomenų apie sutuoktinių kreditorius. Įvertinęs šias aplinkybes teismas pripažino, kad sudaryta sutartis atitinka sutuoktinių interesus ir neprieštarauja kreditorių interesams.
6. Teismas šalims išaiškino CK 3.53 straipsnio 3 dalyje numatytą sąlygą, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Pareiškėja G. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. vasario 10 d. sprendimą ir pareiškimą palikti nenagrinėtą.
8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo tarp pareiškėjų kilo ginčas, konfliktas dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, piniginės kompensacijos išmokėjimo, kilnojamojo turto padalijimo. Pareiškėjai pasirašydami santuokos nutraukimo pasekmių sutartį neaptarė visų turto pasidalijimo klausimų, sutartyje nenurodė, kad pareiškėjas R. G. išmokės piniginę kompensaciją pareiškėjai G. G., dėl to šiuo metu yra ginčas, kadangi pareiškėjas atsisako mokėti piniginę kompensaciją pareiškėjai. Pareiškėja G. G. šiuo metu jaučiasi apgauta bei pažeminta, kadangi faktiškai santuoka nutrūko dėl pareiškėjo R. G. kaltės, kadangi jis buvo neištikimas, vartojo tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą. Negana tai, kad santuoka iširo dėl pareiškėjo R. G. kaltės, jis įtikino pasirašyti tokią santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią visas santuokos metu įgytas turtas atiteko pareiškėjui R. G., o pareiškėja G. G. už tai negavo jokios piniginės kompensacijos, kurią pareiškėjas buvo pažadėjęs. Suprato, kad padarė klaidą, yra apgauta, todėl nutarė santuoką nutraukti ginčo tvarka, todėl prašo panaikinti priimtą sprendimą.
Atsiliepimas
9. Pareiškėjas R. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos G. G. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti pareiškėjui R. G. iš pareiškėjos G. G. turėtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad
pareiškėjų santuoka buvo nutraukta abiem pareiškėjams tvirtai dėl to apsisprendus, nesant galimybės toliau gyventi kartu šeimoje. Siekdami rasti geriausią ir abiem šalims priimtiną sprendimą dėl santuokos nutraukimo būdo bei turimo turto pasidalijimo, pareiškėjai teisinės ir praktinės pagalbos kreipėsi į mediatorę K. M.. Tiek pareiškėja G. G., tiek pareiškėjas R. G. bendravo su mediatore, buvo aptariamos santuokos nutraukimo teisinės pasekmės. Galiausiai pareiškėjai sprendimą priėmė ir mediatorė K. M. parengė 2021 m. sausio 21 d. prašymą dėl santuokos nutraukimo bei sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Šie dokumentai buvo pateikti teismui. Pareiškėja G. G. laisvanoriškai pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, jokia apgaulė, prievarta prieš ją nebuvo naudoti ir tai patvirtina mediatorės K. M. dalyvavimas sprendžiant šalių ginčą. Pareiškėjos apeliacinio skundo pateikimas R. G. buvo visiškai netikėtas. Galbūt po teismo sprendimo pareiškėja persigalvojo dėl visų faktinių aplinkybių neįvertinimo ir nekvalifikuotos teisinės konsultacijos gavimo, be abejo, pareiškėja bando nepagrįstai gauti iš R. G. finansinės naudos – nepagrįstai reikalauja menamos kompensacijos už pastarajam tekusį nedidelės vertės turtą.
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad, pareiškėjai keliant klausimą dėl kompensacijos mokėjimo, R. G. privalo atskleisti sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių įtvirtinto pareiškėjų susitarimo priežastis ir aplinkybes. Butą, kuris po santuokos nutraukimo atiteko G. G., pastaroji pagal 2004 m. liepos 29 d. dovanojimo sutartį gavo iš savo motinos B. Š.. Tačiau realiai butą pirko pareiškėjai, o ginčo butas tuometiniu susitarimu ir dėl šalims žinomų priežasčių 2003 m. rugsėjo 11 d. buvo nupirktas pareiškėjos motinos B. Š. vardu. Šiame bute pareiškėjai nuo pat jo įsigijimo iki santuokos nutraukimo kartu gyveno, jį valdė ir juo naudojosi kaip bendra nuosavybe. Ilgainiui, siekdamos, kad butas butų registruotas tikrųjų savininkų – pareiškėjų vardu, šalys susitarė turtą perrašyti savo nuosavybėn, tačiau šis susitarimas buvo įvykdytas tik iš dalies, nes, R. G. būnant komandiruotėje, G. G. su savo motina įformino buto dovanojimo sutartį, o tai, R. G. neturint teisinių žinių ir šios srities patyrimo, nesukėlė įtarimo, kad tokiu būdu butas buvo įformintas ne kaip bendroji sutuoktinių nuosavybė, o kaip asmeninė G. G. nuosavybė. Kadangi butas septyniolika metų buvo laikomas bendru pareiškėjų turtu, nebuvo reikalo ir būtinybės keisti šio turto teisinę padėtį. Atsižvelgdami į tai, tardamiesi dėl santuokos nutraukimo, pareiškėjai abipusiu sutarimu ir nusprendė, kad butas po santuokos nutraukimo atiteks pareiškėjai G. G., o sodo sklypas ir menkavertis 13 metų senumo automobilis atiteks pareiškėjui R. G.. Pareiškėjai susitarė, kad jokių kompensacijos vienas kitam nemokės. Toks turto pasidalijimas buvo logiškas, abiem pusėms suprantamas ir priimtinas, atitinkamai įformintas sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, tai galėtų patvirtinti ir mediatorė K. M..
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pareiškėjai G. G. toliau laikantis savo apeliaciniame skunde išdėstytos pozicijos, jei būtų panaikintas ginčijamas teismo sprendimas ir byla būtų nagrinėjama ginčo teisenos tvarka, R. G. bus priverstas pareikšti reikalavimus G. G. dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir 1/2 dalies buto ar atitinkamo dydžio kompensacijos jam priteisimo. Pareiškėjos G. G. apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad neva santuoka nutrūko dėl R. G. kaltės, dėl šio tariamos neištikimybės ir smurto, yra absoliutus šmeižtas, galbūt pareiškėjos išgalvotas tik siekiant iš R. G. gauti papildomos finansinės naudos. Pareiškėjas net neabejoja, kad tariamos pareiškėjo kaltės, bylą nagrinėjant ginčo teisena, G. G. neįrodytų, nes atitinkamų įrodymų nėra ir negali būti. G. G. reiškiamos pretenzijos yra visiškai nepagrįstos, savanaudiškos. G. G. sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių neginčija, neįrodinėja apgaulės, suklaidinimo ar kitų faktinių aplinkybių (galbūt dėl to, kad tokių aplinkybių nebuvo), nepateikia visiškai jokių įrodymų. Kaip minėta, sutartį ji pasirašė laisva valia, tarpininkaujant mediatorei, todėl vėlesnis jos „persigalvojimas“ dėl turto padalijimo vertintinas kaip akivaizdus piktnaudžiavimas ir nepagarba teismo sprendimui. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog ginčijamas teismo sprendimas yra teisingas, atitinkantis abiejų sutuoktinių interesus ir turi būti paliktas galioti, o pareiškėjos G. G. apeliacinis skundas, kaip nepagrįstas, turi būti atmestas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimas, kuriuo teismas tenkino pareiškimą ir nutraukė pareiškėjų G. G. ir R. G. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 37), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo pareiškėjai G. G. paliko santuokinę pavardę – G., pareiškėjui R. G. paliko pavardę – G., patvirtino pareiškėjų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas.
16. Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, jog pareiškėjai pasirašydami santuokos nutraukimo pasekmių sutartį neaptarė visų turto pasidalijimo klausimų, dėl to šiuo metu yra ginčas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškėja G. G. šiuo metu jaučiasi apgauta bei pažeminta, kadangi faktiškai santuoka nutrūko dėl pareiškėjo R. G. kaltės, jis įtikino pasirašyti tokią santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią visas santuokos metu įgytas turtas atiteko pareiškėjui R. G., o pareiškėja G. G. už tai negavo jokios piniginės kompensacijos, kurią jis buvo pažadėjęs. Nurodoma, kad pareiškėja suprato, kad padarė klaidą, yra apgauta, todėl nutarė santuoką nutraukti ginčo tvarka, todėl prašo panaikinti priimtą sprendimą.
Faktinės bylos aplinkybės
17. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad tarp pareiškėjų G. G. ir R. G. (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudaryta santuoka (įrašo Nr. 37).
18. Pareiškėjai 2021 m. sausio 21 d. pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje, inter alia, susitarė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas dovanojimo sutartimi G. G. vardu, po santuokos nutraukimo lieka G. G. nuosavybe, žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo tampa R. G. nuosavybe.
19. Skundžiamu Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo buvo tenkintas bei patvirtinta pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
20. Pareiškėja G. G. apeliaciniu skundu Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą prašo panaikinti ir pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu palikti nenagrinėtą. Nurodo, kad pareiškėjai sutartyje neaptarė visų turto pasidalijimo klausimų, nenurodė, kad R. G. išmokės piniginę kompensaciją G. G., tokią kompensaciją R. G. atsisako sumokėti. Nurodo, kad santuoka nutrūko dėl R. G. kaltės, kadangi jis buvo neištikimas, vartojo psichologinį ir fizinį smurtą. Sutartį pasirašyti ją įtikino sutuoktinis, jaučiasi apgauta ir nori santuoką nutraukti ginčo tvarka.
Dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sutarties tvirtinimo teisme ir jos įsiteisėjimo
21. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų pareiškimas dėl santuokos nutraukimo buvo priimtas ir byla buvo iškelta dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos.
22. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Santuoka šio straipsnio numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 straipsnio 2 dalis).
23. Kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus (CK 3.52 straipsnio 2 dalis, CPK 539 straipsnio 2 dalis). Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).
24. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio.
25. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta, be kita ko, siekiant užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; kt.).
26. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas, koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis apribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-375/2014).
27. Taigi, nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu galima, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl jos nutraukimo padarinių. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir CPK 539 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu nutraukti santuoką bendru sutikimu pareiškėjai turėjo pareigą pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, šias aplinkybes turi patikrinti. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra priedas prie pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir jos teisėtumas bei pagrįstumas gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės. Vadinasi, jei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra (ji nėra sudaryta ir pateikta teismui), santuoka negali būti nutraukta sutuoktinių bendru sutikimu, o pareiškėjų prašymas nutraukti santuoką minėtu būdu tokiu atveju laikytinas neatitinkančiu įstatymo (CPK 539 straipsnio 2 dalies) reikalavimų. Ši aplinkybė (sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvimas) sudaro pagrindą taikyti pareiškimo trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis).
28. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme pareiškėja išreiškė valią, kad ji nesutinka su teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nurodydama nesutikimo motyvus – pareiškėjai sutartyje neaptarė visų turto pasidalijimo klausimų, nenurodė, kad R. G. išmokės piniginę kompensaciją G. G.. Nurodo, kad santuoka nutrūko dėl R. G. kaltės, kadangi jis buvo neištikimas, vartojo psichologinį ir fizinį smurtą. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą ginčija apeliantės nurodytas aplinkybes motyvuodamas tuo, jog po teismo sprendimo pareiškėja persigalvojo, bando nepagrįstai gauti iš R. G. finansinės naudos – nepagrįstai reikalauja menamos kompensacijos už pastarajam tekusį nedidelės vertės turtą. Pareiškėjos G. G. apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad neva santuoka nutrūko dėl R. G. kaltės, dėl šio tariamos neištikimybės ir smurto, yra šmeižtas, galbūt pareiškėjos išgalvotas tik siekiant iš R. G. gauti papildomos finansinės naudos.
29. Tačiau nurodytais atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais atmesti apeliacinio skundo nėra teisinio pagrindo, nes pareiškėjos apeliacinis skundas įrodo, kad šalių susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nebuvo pasiektas dėl ydingai susiformavusios apeliantės valios, nes liko neišspręsti apeliantės nurodyti turtiniai ir kaltės dėl santuokos nutraukimo klausimai, kurių sutarties šalys neaptarė teismui pateiktoje tvirtinti sutartyje.
30. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos, ir sutartis negali būti patvirtinta. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartis – tai šalių suderintos valios išraiška. Vadinasi, šalims nesutarus dėl sutarties sąlygų, sutartis negali būti laikoma sudaryta. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią. Todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią.
31. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, ar nagrinėjamu atveju sutartis sudaryta remiantis abiejų jos šalių valia, ar ji nepažeidžia pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negalėjo būti tvirtinama. Tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas negalėjo išsiaiškinti, o ir neturėjo galimybės patikrinti, kadangi byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Nors tai nėra pažeidimas, nes CPK numato teismui teisę pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau nagrinėjamu atveju pripažįstama, kad sutarties turinys neatitinka tikrosios pareiškėjos valios.
32. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis turi atitikti įstatymų reikalavimus. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistavo visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo (apskaitos įrašo panaikinimo) sąlygos, ir sutartis negali būti patvirtinta (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).
33. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią. Todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme apeliantė išreiškė valią, kad ji nesutinka su teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi dėl pareiškėjos nurodomos kompensacijos ir santuokos nutraukimo kaltės klausimo, kurių sutarties šalys sutartimi nesprendė. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, siekiant ekonomiškiau ir operatyviau, nepažeidžiant buvusių sutuoktinių asmeninių ir turtinių interesų, išspręsti tarp šalių kilusius nesutarimus, yra pagrindas tenkinti apeliantės apeliacinį skundą.
34. Šioje byloje apeliacinio skundo motyvais yra pagrindas padaryti išvadą, jog šalys susitarimo nutraukti santuoką abiejų šalių susitarimu nepasiekė.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija mano, jog, atsižvelgus į nurodytų aplinkybių apimtį ir pobūdį, jų vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) ir apriboja šalių teisę į apeliaciją, todėl, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
36. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, nagrinėjant bylą iš naujo, pareiškėjai turi teisę patikslinti ir suderinti sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sąlygas. Be to, ši nutartis neatima galimybės kreiptis į teismą pasirinkus kitą teisių gynimo būdą. Pareiškėjams nesutariant dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, galima kreiptis į apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. Santuokos nutraukimą pagal ieškinį reglamentuoja CPK IV dalies XIX skyriaus antrasis skirsnis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo ir priimant procesinį sprendimą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.