- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-04
- Bylos Nr.
- e2-940-823/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00206-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eurostatybų koncernas“
- Kategorijos
- 3.4.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurostatybų koncernas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3363-781/2017, kuria teismas iškėlė atsakovei bankroto bylą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja UAB „Medicinos bankas“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei UAB „Eurostatybų koncernas“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė yra nemoki, jos skola pareiškėjai sudaro 833 594,82 EUR.Atsakovė UAB „Eurostatybų koncernas“ prašė atsisakyti kelti jai bankroto bylą. Nurodė, kad pareiškėja nesąžiningai ir apgaulės būdu įgijo reikalavimą atsakovei, siekdama perimti atsakovės įkeistą turtą. Pareiškėjos inicijuotas įkeisto turto įvertinimas buvo nepagrįstas ir neteisingas. Atsakovė pažymėjo, kad jai nuosavybės teisėmis priklauso nekilnojamasis turtas, kurio bendra vertė sudaro 1 129 519 EUR, atsakovei taip pat priklauso 100 proc. akcijų paketai dukterinėse įmonėse, kurių bendra vertė yra 1 844 112 EUR.Atsakovės teigimu, bendrovė skolinga UAB „Medicinos bankas“ 826 533,46 EUR, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos – 121 929,88 EUR, UAB „Vaidsta“ – 27 765 EUR, Valstybinei mokesčių inspekcijai – 10 009,07 EUR, AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 74,86 EUR; L. T. – 115 848 EUR (jis sutinka atidėti skolos grąžinimą iki bus atsiskaityta su kitais kreditoriais). Bendrovė turi du skolininkus – V. V., kuris skolingas atsakovei 30 699 EUR ir ZAO „SMESK-MOSKVA“, kurio skola sudaro 984 000 EUR.Atsakovė nurodė, kad nuo 2013 iki 2015 m. jos patalpos buvo keletą kartų apvogtos. Buvo pavogtas ne tik trumpalaikis turtas, tačiau ir atsakovės apskaitos dokumentai, elektroninės laikmenos, kuriose buvo saugomi įmonės dokumentai, todėl atsakovės vadovas šiuo metu vykdo minėtų dokumentų atkūrimo darbus, tačiau nuo 2014 m. kovo mėn. iki 2017 m. sausio mėn. turėjo eilę stuburo operacijų, todėl neturi galimybės šiuo metu dokumentų pateikti teismui. Pažymėjo, kad pareiškėjos pateiktos 2015 m. atsakovės buhalterinės ataskaitos buvo tik preliminarios, todėl prašė jomis nesivadovauti.Atsakovė taip pat pažymėjo, kad 2017 m. kovo 17 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo ir sieks taikiai susitarti su kreditoriais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi, konstatavęs bendrovės nemokumą (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 punktas), iškėlė UAB „Eurostatybų koncernas“ bankroto bylą, bendrovės bankroto administratoriumi paskyrė G. Č..Teismas sprendė, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko (apie mėnesį) pateikti teismui jos finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus (bent jau pagrindinius – balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, įmonės turimo turto sąrašą, kreditorių bei debitorių detalius sąrašus), todėl atsisakė pratęsti atsakovei terminą šiems dokumentams pateikti ir nagrinėjo bylą pagal į bylą pateiktus duomenis.Teismas pažymėjo, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos teisme 2017 m. kovo 20 d. gautas UAB „Eurostatybų koncernas“ vadovo L. T. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB ,,Eurostatybų koncernas“, tačiau šio pareiškimo priėmimo klausimas dar nėra išspręstas, civilinė byla neiškelta, todėl atidėti teismo posėdį ir (ar) spręsti klausimą dėl šių bylų sujungimo šiuo atveju nėra pagrindo.Teismas nurodė, kad VĮ Registrų centro duomenimis, paskutinis (ir vienintelis) bendrovės balansas pateiktas už 2005 metus. Bendrovė turto iš viso deklaravo už 363 230,13 EUR (1 254 161 Lt), o jos per vienerius mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 366 890,35 EUR (1 266 799 Lt). Iš pareiškėjos pateikto atsakovės 2015 m. liepos 30 d. preliminaraus balanso (kuris pasirašytas atsakovės vadovo L. T.) matyti, kad atsakovė 2015 m. birželio 30 d. turėjo turto už 780 941 EUR, tuo tarpu bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 777 426 EUR, iš jų 686 788 EUR po vienerių metų mokėtinos sumos, 90 638 EUR – per vienerius metus mokėtinos sumos. Teismas pažymėjo, kad, viena vertus, atsakovė prašė nesivadovauti nurodytu preliminariu balansu, nes jis nebuvo galutinis, kita vertus, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad minėtas balansas neatitiktų faktinės bendrovės padėties, nepateikė aktualaus įmonės balanso, paneigiančio preliminaraus balanso duomenis. Atsakovė atsiliepime į pareiškimą pripažino, kad turi pradelstų įsipareigojimų bendrai 986 312,27 EUR sumai, neįskaitant 115 848 EUR dydžio įsipareigojimo L. T. (atsakovės vadovui, kuris sutinka atidėti šios skolos mokėjimą). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai (986 312,27 EUR) viršija pusę į įmonės 2015 m. liepos 30 d. preliminarų balansą įrašyto turto vertės (780 941 EUR). Teismas pažymėjo, kad, nors atsakovė atsiliepime į pareiškimą ginčijo pareiškėjos sąžiningumą, įgyjant reikalavimą atsakovei, tačiau jo dydžio iš esmės neginčijo, be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovė ginčytų notaro išduotus vykdomuosius įrašus, kurių pagrindu vykdomas išieškojimas iš atsakovės ieškovės naudai. Teismas nurodė, kad VĮ „Regitra“ duomenimis bendrovė jos vardu registruotų transporto priemonių neturi. Atsakovės vardu registruoti du nekilnojamojo turto objektai (žemės sklypas ir pastatas, esantys (duomenys neskelbtini)), tačiau jie yra įkeisti didžiausiam atsakovo kreditoriui UAB „Medicinos bankas“, be to, iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog jiems taikomi areštai. Pagal viešuosius duomenis įmonė neturi apdraustų darbuotojų. Bendrovė neskolinga VSDF biudžetui, tačiau jos skola VMI sudaro 10 009,08 EUR. Atsakovės atžvilgiu vykdomos trys vykdomosios bylos. Atsakovė taip pat neįrodė, kad vykdo veiklą ir gauna iš jos pajamas.Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė savo teiginių, jog jos nekilnojamojo turto vertė sudaro 1 129 519 EUR, taip pat jai priklauso 100 proc. akcijų paketai dukterinėse įmonėse, kurių bendra vertė yra 1 844 112 EUR, nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais. Atsakovės pateiktos jai priklausančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos sudarytos dar 2007 m. ir 2008 m., t. y. maždaug prieš dešimt metų, todėl šiuo metu jos yra neaktualios. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepagrindė, jog jai priklausančio turto vertė neatitinka įmonės 2015 m. liepos 30 d. preliminariame balanse įrašyto turto vertės, be to, jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė, kad ji nuosavybės teisėmis valdytų kokį nors kitą turtą, t. y. kitų įmonių akcijas, neįrodė ir valdomų akcijų vertės. Be to, net ir sutikus su atsakovės teiginiais, kad jai priklausančio nekilnojamojo turto vertė sudaro 1 129 519 EUR, atsakovės pradelsti įsipareigojimai vis tiek viršytų pusę įmonės faktiškai turimo turto vertės.Teismas pažymėjo, kad atsakovė nurodė, jog turi du debitorius – V. V. skolingas atsakovei 30 699 EUR, ZAO „SMESK-MOSKVA“ – 984 000 EUR, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Byloje nėra įrodymų dėl realių galimybių ir (ar) atsakovo ketinimų (aktyvių veiksmų) atgauti debitorines skolas, todėl tokių skolų suma neįskaitoma į realią bendrovės turto vertę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Eurostatybų koncernas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti; bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 2017 m. kovo 20 d. atsakovė teismui įteikė 2017 m. kovo 20 d. atsiliepimą, kurio skyriuje „Faktinės aplinkybės“ išsamiai išdėstė, jog šios bankroto bylos inicijavimas yra iš esmės šalis ilgą laiką siejusių teisinių santykių ir kilusių tarpusavio ginčų teisinio įvertinimo būdas. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys būtent į pareiškėjos atsakingų darbuotojų asmeninį suinteresuotumą perimti atsakovės pareiškėjai įkeistą turtą, iškeliant atsakovei bankroto bylą. Atsakovė, siekdama tinkamai įvykdyti teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartį, prašė teismo pratęsti 2017 m. kovo 3 d. teismo nutartyje nurodytų dokumentų pateikimo terminus maksimaliam galimam laikotarpiui bei išsamiai teismui nurodė ikiteisminių tyrimų dėl pavogtų dokumentų bylų numerius – Nr. 02-1-00003/2013, Nr. 28-1-00070/2013 ir Nr. 28-At-00174/2015, taip pat nurodė dėl atsakovės vadovo sveikatos būklės Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtos bylos numerį (eI-6582-643/2016). Todėl teismo teiginiai, kad atsakovės nurodytos priežastys, dėl kurių atsakovė nesuspėjo nurodytų dokumentų pateikti, yra deklaratyvios, nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais, yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Bylą nagrinėjusios teisėjos žinioje buvo civilinės bylos tiek dėl bankroto bylos UAB „Eurostatybų koncernas“ iškėlimo, tiek dėl restruktūrizavimo bylos šiai bendrovei iškėlimo. Nepaisant to, teismas, pažeisdamas materialinės teisės nuostatas, nepagrįstai ignoravo ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 7 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą restruktūrizavimo prioriteto principą, pasirinkdamas nagrinėti ne atsakovės teismui pateiktą pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo, o prioritetą skirdamas būtent bankroto bylos iškėlimui. Minėtos aplinkybės, be kita ko, sudaro pagrindą abejoti ir bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumu bei objektyvumu. Teismas, užuot pratęsęs terminą atsakovės aktualių buhalterinių duomenų pateikimui, tenkindamas pareiškėjos UAB „Medicinos bankas“ prašymą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, rėmėsi pareiškėjos į bylą pateiktu atsakovės 2015 m. liepos 30 d. preliminariu balansu, kuris neatitinka tikrovės. Teismas šališkai ir neobjektyviai diferencijuoja ex officio renkamą informaciją bei duomenis apie atsakovės turimą turtą bei ekonominę būklę, neaptardamas atsakovės nuosavo kapitalo, kurio dydis – 860 112 EUR, kvestionuodamas atsakovės ilgalaikio turto vertę, kurio bendra vertė yra 3 900 000 Lt, t. y. 1 129 519 EUR (atsakovės atsiliepimo priedai Nr. 20 ir Nr. 21), bei ignoruodamas faktą dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančio finansinio turto – 100 proc. akcijų paketų dukterinėse įmonėse, kurių bendra vertė – 1 844 112 EUR, apie kurį teismas buvo informuotas atsakovės atsiliepime. Teismui nutarus nesuteikti papildomo laiko atsakovei pateikti aktualias buhalterines ir kitas ataskaitas, teismo duomenų apie įmonės turtinę padėtį surinkimas ir jų vertinimas buvo neišsamus, neobjektyvus ir itin šališkas. Aktyvus teismo vaidmuo bankroto bylose lemia, kad tais atvejais, kai teismui laiku nepateikiami duomenys apie įmonės turtinę padėtį arba jų nepakanka įmonės nemokumo (mokumo) faktui konstatuoti, teismas turi pareigą pats rinkti įrodymus. Pareiškėja UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: Iki priimant ginčijamą nutartį dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo Vilniaus apygardos teisme nebuvo priimtas nagrinėti. Taigi, teismas neturėjo jokio pagrindo nepriimtą nagrinėti procesinį dokumentą (pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo) nagrinėti vykstančioje civilinėje byloje dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Atsakovė savo poziciją grindžia nebeaktualia ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalies redakcija. Šiuo metu galiojančioje ĮBĮ redakcijoje nėra suabsoliutinamas restruktūrizavimo prioritetas. Bankroto bylos iškėlimo klausimo svarstymas nebeturi būti atidedamas nepaisant to, kad įmonė siekia restruktūrizavimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 10 d. apžvalgoje Nr. 41, be kito, išaiškino, kad, sprendžiant dėl bankroto ir restruktūrizavimo pareiškimų santykio, bankroto bylos iškėlimo momentas yra nutarties iškelti įmonei bankroto bylą priėmimo diena. Teismas nagrinėdamas bankroto bylos bendrovei iškėlimo klausimą tiesiogiai nesprendė, ar bendrovei galėtų būti keliama restruktūrizavimo byla, tačiau teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tokios galimybės nėra – teismas nutartyje konstatavo įmonės nemokumo faktą, aplinkybes, kad ji nuo 2005 m. VĮ Registrų centrui neteikia finansinės atskaitomybės, neturi darbuotojų, taip pat nevykdo veiklos. Nors atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą remdamasis neaktualiais duomenimis, tačiau būtent ji turėjo pareigą pateikti teismui informaciją, atspindinčią bendrovės finansinę būklę šiai dienai. Pareiškimas dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo buvo priimtas nagrinėti dar 2017 m. vasario 1 d. teismo nutartimi, bankroto byla bendrovei iškelta tik 2017 m. kovo 27 d. nutartimi, taigi, atsakovės vadovui buvo sudarytos galimybės iki aptariamos datos pateikti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo nagrinėjo iš esmės išnaudodamas maksimalų ĮBĮ nustatytą terminą, todėl nesutiktina su atsakovės teiginiais, jog teismas nepagrįstai atsisakė šį terminą pratęsti. Teismas jau buvo kartą pratęsęs terminą bendrovei pateikti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus, taigi atsakovės atstovas turėjo dėti visas pastangas, jog teismui būtų pateikti reikalaujami duomenys. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bendrovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad bendrovės vadovas šiuo metu yra nedarbingas ir negali pateikti reikalaujamų dokumentų. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės vadovas gebėjo parengti 19 lapų atsiliepimą kartu su 39 priedais į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, prašymą pratęsti terminą bei pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei. Taigi, abejotina, ar atsakovės vadovo sveikatos būklė yra ypač sudėtinga ir jis negali tinkamai ginti atsakovės interesų. Galiausiai, jei visgi bendrovė yra moki, vykdanti veiklą bei pajėgi grąžinti skolas, kurios siekia apie 1 000 0000 EUR, manytina, jog ji turi turėti ir atitinkamus žmogiškuosius resursus bei parengti teismui būtinus dokumentus per ĮBĮ nustatytus terminus. Jeigu įmonė nuo 2015 m. nesugebėjo sutvarkyti savo buhalterinės apskaitos dokumentų bei nenurodo, per kokį terminą galėtų būti pateikti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai, akivaizdu, kad teismas negali neribotai tęsti termino pateikti pirmiau nurodytą informaciją, o yra saistomas bankroto bylos nagrinėjimo terminų. Šiuo atveju teismas buvo aktyvus ir išsamiai išnagrinėjo įmonės finansinę būklę bei perspektyvą įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Teismas nustatė, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai sudaro net 986 312,27 EUR, įmonė neturi savo vardu registruotų transporto priemonių, įmonėje nėra valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamų darbuotojų, jos atžvilgiu pradėtos trys vykdomosios bylos, skola VMI sudaro 10 009,08 EUR. Teismas pažymėjo, jog bendrovė neįrodė, kad vykdo veiklą ir iš jos gauna pajamas, nepateikė duomenų, kokių veiksmų ėmėsi, kad išieškotų turimas skolas. Bendrovės teiginiai, kad ji valdo didelės vertės akcijų paketus, taip pat nepagrįsti įrodymais. Įmonė nepateikė jokių duomenų, kad jos nurodyti juridiniai asmenys vykdo veiklą, moka atsakovei dividendus. Nesutiktina ir su atsakovės teiginiais, neva atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto vertė sudaro 3 900 000 Lt (1 129 519 EUR). Šią kainą bendrovė grindžia dar 2007 m. spalio 4 d. ir 2008 m. rugpjūčio 28 d., t. y. dar prieš ekonominę krizę, atliktais turto vertinimais. Akivaizdu, kad nekilnojamojo turto kainos nuo to laikotarpio sumažėjo. Kaip patvirtina kartu su 2017 m. sausio 25 d. pareiškimu pateikta turto vertinimo ataskaitos išvada Nr. VD/162-H/14, bendrovei priklausančio 0,8359 ha žemės sklypo su 2 072,16 kv. m. pastatu – restoranu, esančių (duomenys neskelbtini), kurie yra įkeisti UAB „Medicinos bankas“, rinkos vertė 2014 m. rugpjūčio 22 d. sudarė 1 208 000 Lt (349 860,98 EUR). Šis turtas atsakovės balanse už 2015 m. I pusmetį yra apskaitomas 471 045 EUR verte. Taigi, atsakovės teiginiai dėl nekilnojamojo turto vertės prieštarauja jos pačios parengtiems dokumentams. Nesutiktina su skunde dėstomais teiginiais, jog kreditorius piktnaudžiauja savo teisėmis bei dėl tariamai atsakovei padarytos žalos. Jei bendrovė mano, kad UAB „Medicinos bankas“ jai buvo padariusi žalą, tuomet ji savo galimai pažeistas teises galėjo ginti teisme. Tuo tarpu šiuo metu bendrovės teiginiai dėl tariamos žalos nėra pagrįsti jokiais įrodymais, o grindžiami tik jos vadovo samprotavimais. UAB „Medicinos bankas“ reikalavimo teisę į bendrovę patvirtina galiojantys notaro išduoti vykdomieji dokumentai, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimas, kuriuo konstatuota, kad UAB „Medicinos bankas“ teisėtai pareikalavo iš skolininko grąžinti kreditą ir kitas mokėtinas sumas prieš terminą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, konstatavęs atsakovės nemokumą, iškėlė jai bankroto bylą. Nesutikdama su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi, atsakovė neigia savo nemokumą, taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė prioritetą atsakovės bankroto, o ne restruktūrizavimo procesui. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovės pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos jai iškėlimo atsisakyta priimti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartimi. Dėl šios nutarties paduotas atskirasis skundas, kuris dar nėra išnagrinėtas (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2-918/2017). Kadangi teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, teisėtumas ir pagrįstumas bus tikrinamas kitoje civilinėje byloje, apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisako dėl apeliantės argumentų, susijusių su šio pareiškimo priėmimo aplinkybėmis. Kita vertus, vertinant apeliantės argumentus dėl restruktūrizavimo prioriteto principo pažeidimo, pažymėtina, kad pagal ĮRĮ nuostatas vienas iš atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų yra teismo išvada dėl įmonės nemokumo požymių, konstatuojamų ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 4 straipsnio 3 punktas, 7 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 3 punktas, ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Taigi, kaip pagrįstai pažymima atsiliepime į atskirąjį skundą, restruktūrizavimo byla nemokiai bendrovei negali būti keliama. Dėl šios priežasties ta aplinkybė, kad pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo klausimas šiuo metu dar nėra galutinai išspręstas, nesudaro kliūčių vertinti teismo nutarties kuria konstatuotas apeliantės nemokumas, teisėtumo ir pagrįstumo ir pati savaime nedaro ginčijamos nutarties neteisėta. Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Nepaisant to, kad bankroto bylos turi viešąjį interesą, kuris pasireiškia nemokių subjektų pašalinimu iš rinkos, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismo aktyvumo bankroto procese pareiga negali būti suprantama kaip byloje dalyvaujančių asmenų atleidimas nuo pareigos pagrįsti jų nurodytus argumentus ir (ar) rungimosi principo paneigimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1292-516/2015). Priešingai, nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą, įmonės mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).Iš bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovei du kartus buvo nustatytas terminas pateikti teismui įmonės mokumą patvirtinančius įrodymus (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. ir 2017 m. kovo 3 d. nutartys), todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo pasyvumo, neobjektyvumo bei šališkumo, siekiant nustatyti tikrąją atsakovės finansinę padėtį. Be to, apeliantė, nesutikdama su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi bei pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis dėl įmonės nemokumo, įmonės mokumą, ūkinės veiklos vykdymą patvirtinančius įrodymus, paneigiančius pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, galėjo pateikti apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu arba iki paskirtos teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme dienos, tačiau tokie įrodymai pateikti nebuvo. Remiantis ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalimi, teismas arba teisėjas priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos. Teismas pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą turi teisę dėl svarbių priežasčių pratęsti, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį (ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalis). Šiuo atveju pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo teisme gautas 2017 m. sausio 27 d., o bankroto byla atsakovei iškelta – 2017 m. kovo 27 d. t. y. pasibaigus maksimaliam ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtintam pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminui. Tai reiškia, kad atsakovei šiuo atveju buvo suteiktas maksimalus įstatyme įtvirtintas terminas įrodymams pateikti. Atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai pažymima, kad pasirengimas nagrinėti bankroto bylos iškėlimo klausimą negali būti tęsiamas neribotą laiką, o apeliantės vadovo sveikatos būklė negali būti aplinkybe, pateisinančia pagrindinių įmonės veiklos dokumentų nepateikimą teismui laiku. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius dėl pirmosios instancijos teismo neobjektyvumo, diferencijuojant savo renkamą informaciją bei duomenis apie atsakovės turimą turtą bei ekonominę būklę. Teismas išvadas apie tam tikrų aplinkybių buvimą ar nebuvimą gali daryti tik remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, tuo tarpu apeliantės atsiliepime į pareiškimą nurodyti duomenys apie jai priklausantį turtą, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, jokiais įrodymais nėra pagrįsti. Iš atsakovės pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime nurodomos informacijos apie jos turtą matyti, kad atsakovė nurodė turinti turto iš viso už 4 848 442 EUR, tačiau byloje yra duomenys tik apie tai, kad atsakovei priklauso du nekilnojamojo turto objektai – žemės sklypas bei pastatas, kurių rinkos vertė, nustatyta 2010 m., atitinkamai – 97 602 EUR ir 656 569 EUR, iš viso – 754 171 EUR. Atsakovė, savo procesiniuose dokumentuose nurodydama, kad jos nuosavo kapitalo dydis sudaro 860 112 EUR, o jai priklausančių dukterinių įmonių akcijų vertė – 1 844 112 EUR, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, kaip ir duomenų, pagrindžiančių atsiliepime nurodytas 1 014 699 EUR dydžio debitorines atsakovės skolas bei jų atgavimo realumą.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvadomis, kad atsakovės pateiktos jai priklausančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos yra neaktualios, kadangi jos sudarytos beveik prieš dešimt metų, tuo tarpu aktualių turto vertinimo ataskaitų atsakovė nepateikė. Apeliantė taip pat nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad įmonė tebevykdo veiklą, moka privalomuosius mokėjimus valstybės ir savivaldybės biudžetams ir turi realias galimybes vykdyti savo finansinius įsipareigojimus kreditoriams.Pačios atsakovės atsiliepime nurodomi jos įsipareigojimai sudaro net 986 312,27 EUR (nevertinant L. T. 115 848 EUR reikalavimo, kurį, atsakovės teigimu, pastarasis sutinka atidėti) (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, net jeigu laikyti, kad atsakovės nekilnojamojo turto vertė sudaro jos nurodomus 1 129 519 EUR, bendrovės turimi įsipareigojimai vis tiek ženkliai viršytų pusę jo vertės. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės įmonės nemokumo klausimą išsprendė teisingai, atskiruoju skundu pirmosios instancijos teismo išvados nebuvo paneigtos.Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų argumentų nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.