- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-08
- Bylos Nr.
- A-438-697-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- F.A.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo F.A. skundą atsakovui Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo dalies panaikinimo ir darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas F.A. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus miesto VPK) viršininko 2008 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. 10-TE-189 „Dėl viršilos F.A. ir vyresniojo policininko D.K. nušalinimo nuo pareigų“ 1.1 ir 2 punktus, ir priteisti iš atsakovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumą už nušalinimo laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki grąžinimo į pareigas dienos.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2008 m. balandžio 17 d. buvo informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, skundžiamu vadovo įsakymu jį nušalinant nuo pareigų. Tokį sprendimą atsakovas priėmė susipažinęs su Lietuvos kriminalinės policijos biuro Korupcijos kontrolės valdybos 2008 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 38-S-713, nurodančiu, kad pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį (kyšininkavimas). Pareiškėjo teigimu, remiantis sistemine Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio, Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo bei panaikinimo tvarkos (toliau - Tvarka) 13 punkto ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatų analize, ikiteisminio tyrimo metu pareigūnas gali būti nušalinamas tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju ikiteisminį tyrimą kuruojantis prokuroras tokios priemonės nesiėmė. Tuo tarpu, pasak pareiškėjo, vidaus reikalų įstaigos vadovo teisė nušalinti pavaldų pareigūną gali būti realizuojama tik tada, kai tikrinamas pareigūnas aktyviais veiksmais trukdo atlikti patikrinimą. Nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas F.A. jokių aktyvių veiksmų sutrukdyti objektyviam tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimui nesiėmė. Priešingai, gavęs pranešimą apie atliekamą tarnybinį patikrinimą ir siūlymą duoti paaiškinimus, nedelsiant tai padarė. Pareiškėjas pažymėjo, kad Vidaus tarnybos statutas, konstatavus pareigūno nusižengimą, suteikia teisę vidaus reikalų įstaigos vadovui nemokėti darbo užmokesčio už nušalinimo laikotarpį, tokiu būdu pakenkiant pareigūno ekonominiams interesams.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jo netenkinti.
Atsiliepime paaiškino, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, įžvelgdamas Tvarkos 13 punkto nuostatose įvardintus nusikaltimo ir pareigūno vardo pažeminimo požymius, siekdamas išvengti galimos įtakos atliekamam tarnybiniam patikrinimui bei siekdamas Tvarkos 2 punkte įvardintų tikslų (sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos) priėmė sprendimą F.A. nušalinti nuo pareigų. Sprendimas nušalinti nuo pareigų yra diskrecinė vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, teisė, ir, atsakovo teigimu, jis, įvertinęs turimą informaciją, gali savo nuožiūra ją realizuoti. Kyšininkavimas, kaip veiksmas, laikytinas policijos pareigūno vardo diskreditavimu, todėl esant jo požymiams savaime suprantamas ir Tvarkos 13 punkto nuostatų taikymas. Atsiliepime buvo nurodyta, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, 2008 m. gegužės 18 d. patvirtinęs Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyrio 2008 m. gegužės 16 d. teikimą Nr. 10-7-IS-134 sustabdyti tarnybinį patikrinimą, 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 10-TE-251 grąžino viršilą F.A. į pareigas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 18 d. sprendimu pareiškėjo F.A. skundą tenkino ir panaikino Vilniaus miesto VPK viršininko 2008 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. 10–TE–189 „Dėl viršilos F.A. ir vyresniojo policininko D.K. nušalinimo nuo pareigų“ 1.1 punktą bei 2 punktą dalyje dėl įsakymo Vilniaus miesto VPK Finansų skyriui nemokėti darbo užmokesčio Vilniaus miesto VPK Viešosios policijos Patrulių rinktinės vyresniajam patruliui F.A., taip pat priteisė iš Vilniaus miesto VPK F.A. 2870,01 Lt vidutinio darbo užmokesčio sumą už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį – nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki 2008 m. gegužės 19 d.
Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 2 dalyje (2007 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr. X-1127 redakcija) nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo metu pareigūnas gali būti nušalinamas nuo pareigų vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Į šį terminą neįskaitomas pareigūno ligos ar atostogų laikas. To paries straipsnio 3 dalyje (2007 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr. X-1127 redakcija) reglamentuota, jog jeigu pradedamas ikiteisminis tyrimas, pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, o 4 dalyje (2007 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr. X-1127 redakcija) – jei pareigūnas nušalinamas nuo pareigų, taip pat tais atvejais, kai nušalinamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu pareigūnui darbo užmokestis nemokamas. Šiais atvejais pareigūnui netaikomi šio Statuto 24 straipsnio 3 punkte nustatyti apribojimai. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003–08–27 įsakymo Nr. 1V-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“ (toliau – Tvarka) 13 punkte įtvirtinta, jog tikrinamas pareigūnas vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, įsakymu, esant svarbioms priežastims (veikoje įžvelgiama nusikaltimo ar pareigūno vardo pažeminimo požymių, tikrinamas pareigūnas aktyviais veiksmais trukdo atlikti patikrinimą ar kt.), tarnybinio patikrinimo atlikimo metu gali būti nušalinamas nuo pareigų (išskyrus atvejus, kai pareigūnas yra nušalintas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka). Tokį įsakymą vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, esant minėtoms svarbioms priežastims, gali priimti savo iniciatyva arba gavęs motyvuotą tikrintojo teikimą. Draudžiama tikrinamą pareigūną nušalinti nuo pareigų neinformavus jo apie pradėtą tarnybinį patikrinimą Tvarkos 17 punkte nustatyta tvarka. Su įsakymu dėl nušalinimo nuo pareigų tikrinamas pareigūnas nedelsiant supažindinamas pasirašytinai. Pareigūnui atsisakius pasirašyti, tai pažymima įsakymo prieraše, kurį pasirašo už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Nušalintas nuo pareigų pareigūnas nuo nušalinimo nuo pareigų momento privalo grąžinti pareigūno pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir sprogmenis, asmeninį antspaudą, visus jam patikėtus tarnybinius dokumentus, seifų, saugyklų ir tarnybinių patalpų raktus, inventorių, kitas darbo priemones vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, arba jo įgaliotam pareigūnui.
Analizuojant ginčo dalyką taip pat aktualios yra Tvarkos 10 ir 11 punktų nuostatos. Pagal šios Tvarkos 10 punktą, gavus Tvarkos 6 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą). Tais atvejais, kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis šios Tvarkos reikalavimų. Minėtos Tvarkos 11 punkte nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra sustabdoma (išskyrus atvejus, kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą) ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama kompetentingai institucijai. Tais atvejais, kai savarankiško tarnybinio nusižengimo požymiai, įgalinantys atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, paaiškėja kompetentingų institucijų tyrimo metu ir tampa žinomi tikrintojui, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje atnaujinama ir tęsiama bei baigiama laikantis šios Tvarkos reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog iš Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 2 - 4 dalyse, taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 1V-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“ (toliau – Tvarka) 10, 11, 13 ir 17 punktuose numatyto teisinio reguliavimo seka, kad Tvarkos 10 ir 11 punktuose yra apibrėžtos dvi skirtingos teisinės situacijos: pagal 10 punktą vada tarnybiniam patikrinimui pradėti yra gauta informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą ir konstatavimas, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, o pagal 11 punktą – kai tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių. Atitinkamai šios situacijos sąlygoja ir tarnybinio patikrinimo procedūrą: esant aiškiai informacijai apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, teisminį nagrinėjimo procesą arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną, tarnybinio patikrinimo procedūra pradedama ir sustabdoma, kitu atveju tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra sustabdoma, jeigu tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių. Taigi aptariamuose Tvarkos punktuose apibrėžtos situacijos, kai tarnybinio patikrinimo procedūra turi būti sustabdoma.
Teismo nuomone, iš bylos medžiagos matyti, kad vada tarnybiniam patikrinimui pradėti buvo Lietuvos kriminalinės policijos biuro Korupcijos kontrolės valdybos 2008 m. balandžio 16 d. raštas Nr. 38–S–713 „Dėl D.K. ir F.A., kuriame nurodyta, jog šioje valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 38–I–00033–08 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį (kyšininkavimas), o šio nusikaltimo įvykdymu yra įtariami Vilniaus miesto VPK Viešosios policijos Patrulinės tarnybos 1-osios kuopos 1-ojo būrio patrulis D.K. ir vyresnysis patrulis F.A. Tai, teismo manymu, reiškia, jog apie pareiškėjo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą jau buvo žinoma prieš pradedant tarnybinį patikrinimą. Vadovaujantis Tvarkos 10 punktu, atsakovas turėjo pradėti tarnybinį patikrinimą ir iškart po to jį sustabdyti dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų bei atriboti jį nuo veiksmų, turinčių kitų tarnybinių nusižengimų požymių. Tuo tarpu Vilniaus miesto VPK tik po mėnesio nuo tarnybinio patikrinimo pradėjimo priėmė teikimą Nr. 10–7–IS–134 – sustabdyti tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus m. VPK VP Patrulių rinktinės pareigūnų F.A. ir D.K. galimai nusikalstamų veiksmų ir atriboti tarnybinį patikrinimą dėl šių pareigūnų veiksmų, turinčių kitų tarnybinių nusižengimų požymių.
Įvertinęs bylos aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, teismas padarė išvadą, kad F.A. nuo pareigų nušalintas nepagrįstai (nėra pagrindų, nustatytų Tvarkos 13 punkte), todėl Vilniaus miesto VPK viršininko 2008 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. 10–TE–189 „Dėl viršilos F.A. ir vyresniojo policininko D.K. nušalinimo nuo pareigų“ 1.1 punktas ir 2 punktas dalyje dėl įsakymo Vilniaus miesto VPK Finansų skyriui nemokėti darbo užmokesčio Vilniaus miesto VPK Viešosios policijos Patrulių rinktinės vyresniajam patruliui F.A. yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikinti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui už nušalinimo laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki 2008 m. gegužės 19 d. priteistinas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, t. y. 2870,01 Lt.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. 2008 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto VPK gavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro Korupcijos kontrolės valdybos 2008 m. balandžio 16 d. raštą Nr. 38-S-713 „Dėl D.K. ir F.A." kuriame informuojama, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 38-1-00033-08 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį (kyšininkavimas). Vilniaus miesto VPK viršininkas nagrinėjamu atveju įžvelgdamas Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau - Tvarka) 13 punkto nuostatose įvardintus nusikaltimo ir pareigūno vardo pažeminimo požymius, siekdamas išvengti galimos įtakos atliekamam tarnybiniam patikrinimui bei siekdamas Tvarkos 2 punkte įvardintų tikslų (sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos) priėmė sprendimą nušalinti nuo pareigų F.A. ir užrašė tai nurodančią rezoliuciją bei pasirašė 2008 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 10-TE-189 „Dėl viršilos F.A. ir vyresniojo policininko D.K. nušalinimo nuo pareigų". Atsakovo nuomone, sprendimas nušalinti nuo pareigų yra diskrecinė vadovo turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, teisė ir jis įvertinęs turimą informaciją gali savo nuožiūra ją realizuoti. Pateikta pirminė informacija rašte Nr. 38-S-713 bylojo apie duomenis apie galimą kyšininkavimo faktą. Kyšininkavimas, kaip veiksmas, neginčijamai laikytinas policijos pareigūno vardo diskreditavimu, todėl esant jo požymiams savaime suprantamas ir Tvarkos 13 punkto nuostatų taikymas. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas vertindamas šią situacija, nekonstatavo Tvarkos 13 punkto pažeidimo todėl nepagrįstai panaikino įsakymą dėl nušalinimo. Taip pat teismas neteisingai įvertino tarnybinio patikrinimo sustabdymo pagal Tvarkos 10 punkto specifiką konstatuodamas būtinumą nedelsiant tarnybinį patikrinimą sustabdyti. Atsakovas paaiškina, jog savaime suprantama, kad bet koks sprendimas susijęs su aplinkybių vertinimu ir atsakomybės taikymu negali būti priimamas neatlikus būtinų informacijos patikrinimo bei medžiagos surinkimo veiksmų, todėl teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais vertindamas tarnybinio patikrinimo atlikimo ir nušalinimo terminą laiko aspektu ir nepagrįstai atsiejo jį nuo tyrimo veiksmų susijusių su tarnybinės atsakomybės taikymo apimtimis. Atsakovas pažymi ir tai, kad Tvarkos 10 punktas nenumato nedelsiamo tarnybinio patikrinimo sustabdymo, todėl teismas plečiamai aiškino tarnybinių patikrinimų atlikimą reglamentuojantį teisės aktą.
2. 2008 m. gegužės 16 d. teikimu dalyje sustabdyti tarnybinį patikrinimą Nr. 10-7-IS-134 „Dėl Vilniaus m. VPK VP Patrulių rinktinės pareigūnų F.A. ir D.K. galimai nusikalstamų veiksmų ir atriboti tarnybinį patikrinimą dėl šių pareigūnų veiksmų, turinčių kitų tarnybinių nusižengimų požymių", kuriuo tarnybinis patikrinimas dėl veiksmų, kuriuose įžvelgiami baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalis (kyšininkavimas) ir kartu policijos pareigūno vardo diskreditavimo požymiai, sustabdytas. Tam kad būtų galima priimti sprendimą dėl pareigūno vardo diskreditavimo kaip savarankiško atsakomybės ir atleidimo pagrindo atribojimo nuo kitų atsakomybės formų, yra būtina susipažinti su visa esama ikiteisminio tyrimo medžiaga, joje esančiais parodymais bei kitomis bylos aplinkybėmis, apsprendžiančiomis baudžiamosios atsakomybės sąsajas su diskreditavimu. Šių aplinkybių visuma nulėmė nušalinimo terminą bei sąlygojo pagal tyrimo metu gautus duomenis sprendimą dalyje sustabdyti tarnybinį patikrinimą.
3. 2008 m. gegužės 19 d. (kitą darbo dieną po teikimo patvirtinimo) įsakymu Nr. 10-TE-251 „Dėl viršilos F.A. (F.A.) ir vyresniojo policininko D.K. grąžinimo į pareigas" F.A. buvo grąžintas į pareigas, o 2008 m. gegužės 19 d. l.e. viršininko pareigas R.D. patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-7-IS-134A „Dėl Vilniaus m. VPK VP Patrulių rinktinės pareigūnų F.A. ir D.K. veiksmų", kurioje dėl Vilniaus m. VPK viršininko ir VP Apsaugos tarnybos viršininko 2008 m. vasario 13 d. nurodymo Nr. 120-N-13/10-N-10 1 punkto, remdamasis 2006 m. lapkričio 31 d. įsakymu Nr. IV-420 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūno tarnybinio pažymėjimo išdavimo, keitimo, grąžinimo, naikinimo ir paskelbimo negaliojančiu taisyklių 17 punkto nuostatomis, konstatavo F.A. padarytus pažeidimus. Šių pažeidimų F.A. neginčijo ir tarnybinio patikrinimo rezultatų neskundė.
4. Tvarkos 22 punktas nustato, kad „jeigu tarnybinio patikrinimo metu tikrinamas pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, tvirtinant išvadą kartu išsprendžiami jo nušalinimo nuo pareigų atšaukimo ir gražinimo j pareigas bei apmokėjimo už nušalinimo laikotarpi klausimai, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 28 str. 5 d. nuostatomis". L.e. viršininko pareigas R.D. 2008 m. gegužės 19 d. patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadas Nr. 10-7-IS-134A „Dėl Vilniaus m. VPK VP Patrulių rinktinės pareigūnų F.A. ir D.K. veiksmų", kuriose remiantis Tvarkos 6 punktu buvo siūloma F.A. grąžinti į pareigas bei 7 punktu buvo siūloma F.A. nemokėti darbo užmokesčio už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį. Tai buvo įtvirtinta ir 2008 m. gegužės 19 d. įsakyme Nr. 10-TE-251. Su šia išvada bei įsakymu buvo supažindintas F.A. bei šie dokumentai kartu su atsakovo atsiliepimu buvo pateikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl tiek pats pareiškėjas tiek teismas spręsdamas šią administracinę bylą privalėjo įvertinti šiuos dokumentus. Atsakovo nuomone, esant šiai situacijai pareiškėjas privalėjo tikslinti savo skundą o teismas pasisakyti dėl norminiame akte įtvirtintų sprendimų. Šioje situacijoje teismas panaikindamas 2008 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. 10-TE-189 neįvertino Tvarkos 22 punkto nuostatų bei nepilnai išnagrinėjo bylą ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad „teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai - būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų". Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje 1-3405-602/2008 2008 m. liepos 9 d. buvo priėmęs kardinaliai priešingą sprendimą analogiškoje byloje paremtoje ta pačia bylos medžiaga.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pareiškėjas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Apeliantas nurodo, kad Vilniaus miesto VPK viršininkas, siekdamas išvengti galimos įtakos tarnybiniam patikrinimui priėmė sprendimą dėl pareiškėjo nušalinimo. Tačiau toks nušalinimo, kaip „prevencinės priemonės" taikymas yra nereglamentuotas, todėl, pareiškėjo manymu, neleistinas, nes vadovas neturėjo jokių objektyvių duomenų, kad aš būčiau galėjęs arba siekęs neleistinai įtakoti tarnybinį patikrinimą. Viršininko nuogąstavimai dėl galimo įtakos darymo tarnybiniam patikrinimui turėjo būti objektyviai pagrįsti ir nulemti faktų, o ne įžvalgomis į ateitį. Nušalinimas yra administracinio poveikio priemonė, ribojanti pareigūno teises, todėl „prevencinis" teisių ribojimas, nepagrįstas teisės aktų nuostatomis ir objektyviais duomenimis, yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai pripažino, kad Vilniaus miesto VPK viršininkas nušalindamas pareiškėją (o ne stabdydamas tarnybinį patikrinimą kaip numatyta Tvarkos 10 punkte) pažeidė teisinį reguliavimą ir priėmė neteisėtą bei naikintiną sprendimą.
2. Atsakovas akcentuoja, kad buvo būtina įvertinti pareigūno vardo pažeminimo, kaip savarankiško tarnybinio nusižengimo požymius, tam tikslui būtina susipažinti su ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, kita ikiteisminio tyrimo medžiaga ir susijusiomis aplinkybėmis. Pasak pareiškėjo, vadovaujantis atsakovo logika, kiekvienu kartu, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl konkretaus pareigūno veikos, reikėtų dėl to paties fakto pradėti tarnybinį patikrinimą ir administracijos tarnautojams (atliekantiems tarnybinį patikrinimą) susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tačiau, kaip nurodo pareiškėjas, šis atsakovo motyvas prieštarauja Tvarkos 10 punkte apibrėžtam teisiniam reguliavimui ir gali kelti grėsmę ikiteisminiam tyrimui, ikiteisminio tyrimo medžiagos neviešinimo principui.
Atsiliepimas
3. Atsakovas nurodo, kad 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu pareiškėjas buvo grąžintas į einamas pareigas ir patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje konstatuota, jog jis padarė tarnybinį nusižengimą - pažeidė Vilniaus miesto VPK ir Viešosios policijos apsaugos tarnybos viršininko 2008 m. vasario 13 d. nurodymo Nr. 120-N-13/10-N-10 1 punktą ir buvo pripažintas kaltu dėl to, kad tarnybinis pažymėjimas buvo viena diena kaip nebegaliojantis. Pareiškėjas akcentuoja, kad neneigia savo kaltės ir iš tiesų pažeidė viršininko nurodymą, o dėl neapsižiūrėjimo nepastebėjo, kad tarnybinio pažymėjimo galiojimas jau viena diena kaip pasibaigęs. Tačiau šie pažeidimai, anot pareiškėjo, niekaip nesusiję su pareigūno vardo pažeminimu, nusikalstama veika ar netgi administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytais teisės pažeidimais - tai yra grynai vidinės tvarkos pažeidimai. Pareiškėjas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad nei vienas tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas pažeidimas nėra ir negali būti pagrindu nušalinti pareigūną nuo pareigų, todėl atsakovo argumentas, kad nėra ginčijama tarnybinio patikrinimo išvada, yra nesusijęs su ginčo dalyku, nes neturi nieko bendra su nepagrįstu nušalinimu ir neišmokėtu darbo užmokesčiu.
Šalies argumentai
4. Apeliantas nurodo, kad Tvarkos 22 punkte nustatyta, jog tuo atveju, kai pareigūnas nušalinamas, jo darbo užmokesčio išmokėjimo klausimas sprendžiamas grąžinant jį į pareigas (arba priimant kitokį sprendimą po nušalinimo laikotarpio - pvz. atleisti pareigūną iš pareigų). Apeliantas tvirtina, kad pareiškėjas tokiu atveju privalėjo tikslinti savo skundą. Tačiau, kaip teigia pareiškėjas, ginčas kyla iš to, ar teisėtai jis buvo nušalintas, ar buvo tam pagrindas, o reikalavimas dėl darbo užmokesčio yra išvestinis reikalavimas kylantis iš sprendimo pareiškėjas nušalinti. Nepanaikinus kaip neteisėto sprendimo nušalinti pareiškėją, gali būti apsunkintas neišmokėto darbo užmokesčio išreikalavimas, todėl atsakovo siūlymas ginčyti kitą, išvestinį teisės aktą yra nepagrįstas ir klaidinantis.
5. Apeliantas nurodo, jog būtina įvertinti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 9 d. administracinėje byloje Nr. 1-3405-602/2008 buvo priėmęs kardinaliai priešingą sprendimą analogiškoje byloje, paremtoje ta pačia bylos medžiaga. Dėl šio apelianto argumento pareiškėjas pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas objektyviai išnagrinėjo ir įvertino šios bylos aplinkybes, o kitų Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimų nėra pagrindo komentuoti, nes tai ne šio ginčo dalykas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, o ne Vilniaus apygardos ar kuris kitas apygardos teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus. Tai, kad pareiškėjas vienoje ar kitoje byloje nesiėmė priemonių ginti savo teisių apeliacine tvarka, nėra ir negali būti pagrindu teigti, kad toje byloje suformuotas sektinas teisminės praktikos pavyzdys, anot pareiškėjo, geriausiu atveju tai gali būti pripažinimas, kad pareiškėją įtikino toks teismo sprendimas, tačiau tai negali turėti įtakos aukštesnės instancijos teismo sprendimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. 10-TE-189 „Dėl viršilos F.A. ir vyresniojo policininko D.K. nušalinimo nuo pareigų“, kuriuo pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų tarnybinio patikrinimo atlikimo laikui, nušalinimo metu nemokant darbo užmokesčio.
Pareigūno nušalinimo nuo pareigų klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, kurio 28 straipsnio 2 dalyje (2007 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr. X-1127 redakcija) nustatyta, kad „Tarnybinio patikrinimo metu pareigūnas gali būti nušalinamas nuo pareigų vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Į šį terminą neįskaitomas pareigūno ligos ar atostogų laikas“.
Iš šios teisės normos matyti, kad vien tarnybinio patikrinimo pradėjimas yra pakankamas pagrindas pareigūną nušalinti nuo pareigų tarnybinio patikrinimo laikui, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesiams.
Iš bylos matyti, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas 2008 m. balandžio 17 d., tą pačią dieną buvo priimtas ir ginčijamas įsakymas dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų.
Visa tai lemia, kad ginčijamas įsakymas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 2 dalies (2007 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr. X-1127 redakcija) taikymo prasme atitiko šioje teisės normoje nustatytas sąlygas, leidžiančias pareigūną nušalinti nuo pareigų.
Šiuo atveju pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 6 dalyje (2007 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr. X-1127 redakcija) yra nustatytos taisyklės, pagal kurias pareigūnui yra atlyginamas jo prarastas darbo užmokestis už nušalinimo laiką, nepasitvirtinus tarnybinio ar kitokio nusižengimo faktams.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šio pobūdžio bylose yra nekartą pasisakęs, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 dalį (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX 1538 redakcija) fakto, jog tarnybinis nusižengimas nepadarytas, konstatavimas, taip pat įstatymo nustatyta tvarka nušalinto pareigūno nepripažinimas kaltu dėl nusikaltimo padarymo (tuo atveju, kai buvo atliekamas ir pasibaigė atitinkamas veikos tyrimas) yra pakankami pagrindai nušalintam pareigūnui išmokėti darbo užmokestį už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų taip pat – delspinigius. <...> nušalinimas nuo pareigų laikytinas pagrįstu, kai tikrinimo metu nustatyta (prieita prie išvados) , jog nušalintas pareigūnas padarė drausminį nusižengimą arba (tuo atveju, kai buvo atliktas atitinkamas tyrimas administracinės ar baudžiamosios teisės taikymo aspektais) buvo nustatytas administracinės teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo faktas. Ir, priešingai, nušalinimas laikytinas nepagrįstu, kai tikrinimo metu nenustatyti nei drausminio nusižengimo, nei administracinės teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo faktai (Administracinė byla Nr. A11- 798/2005 (Administracinių teismų praktika Nr. 8, p. 276 288); Administracinė byla Nr. A502-35/2008).
Iš bylos matyti, kad 2008 m. gegužės 19 d. buvo baigtas tarnybinis patikrinimas, o pareiškėjas 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 10-TE-251, nuo 2008 m. gegužės 20 d., grąžintas į ankstesnes pareigas.
Šios aplinkybės lemtų, kad nušalinimo nuo pareigų pagrįstumas bei darbo užmokesčio už nušalinimo laiką priteisimas, turėjo būti vertinamas, atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo rezultatus, jų sąsajas su nušalinimo pagrindais ir pan..
Iš bylos matyti, kad pareiškėjas šiuo aspektu savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių negynė, o teismas ir netyrė, tačiau pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnį „Teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises“, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pareiškėjui pasiūlyti atitinkamai patikslinti bei papildyti savo skundo reikalavimus.
Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir nepilnai, dėl ko jo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisingu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam teismui iš naujo.
Nutartis neskundžiama.