Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Virginijos Vigelienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, profesinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., laikoma neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. Ž. melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, o būtent: 2021 m. birželio 13 d. 04.41 val., būdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama L. I. telefonu, pranešė bendrajam pagalbos centrui ir policijos įstaigai bei į įvykio vietą atvykusiam Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patruliui M. S., turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, apie nebūtą nusikaltimą – fizinio skausmo sukėlimą savo šeimos nariui, melagingai įskundė savo sugyventinį J. L., nurodydama, kad 2021 m. birželio 13 d. apie 03.40 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis J. L. be jokios priežasties sudavė jai apie dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, sukeldamas fizinį skausmą, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, J. L. pareikštas įtarimas, padarius nusikaltimą, panaudota procesinė prievartos priemonė – laikinas sulaikymas, paskirta kardomoji priemonė, tokiu būdu melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Šiais veiksmais L. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji L. Ž. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. birželio 12 d. vartojo alkoholį pas draugus, gėrė degtinę ir apgirto. 2021 m. birželio 13 d. po išgertuvių su sugyventiniu J. L. grįžo kartu į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Galėjo būti apie 03.40 val. kai tarp jos ir J. L. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu ji pradėjo daužyti lėkštes, įsipjovė į dešinės rankos mažąjį pirštelį, iš kurio paplūdo kraujas. J. L. jai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kad sutvarstytų žaizdą. Kadangi ji buvo labai girta, jai pasirodė, kad J. L. nori ją sumušti ir ji išbėgusi pas kaimynę paprašė jos telefono ir iškvietė policiją. J. L. nesielgė agresyviai, nebuvo piktas. Ji dėl alkoholio sumąstė kviesdama policiją operatorei nurodyti, kad ją sumušė J. L., nors iš tikrųjų jos J. L. nemušė, nežalojo, nebuvo jokių mėlynių, sumušimų. Ji supranta ir pripažįsta, kad policijos kviesti nebuvo jokio pagrindo, J. L. buvo sulaikytas taip pat be pagrindo, kadangi jis prieš ją nesmurtavo, nemušė, artimoje aplinkoje smurto nebuvo. Jos iškvietimas yra melagingas. Kviesdama policiją suprato, kad pateikia neteisingą informaciją, suvokė to pasekmes, tačiau dėl girtumo savo veiksmų nenutraukė, nors tam pagrindo irgi nebuvo. 2021 m. birželio 13 d. atvykę policijos pareigūnai taip pat įspėjo ją dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą žodžiu. Pripažįsta, kad atvykusiems policijos pareigūnams ji taip pat pranešė, kad J. L. ją neva spardė, mušė, vaikėsi po kambarį, kad patyrė daugybę smūgių, kad patyrė fizinį skausmą, nors pareigūnai ant jos jokių sumušimų nematė, o jų būti ir negalėjo, nes ji nebuvo sumušta. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 57–59, 176–179).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios L. Ž. prisipažinimo, faktines veikos padarymo aplinkybes ir jos kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, įvykių registravimo duomenys, bendrojo pagalbos centro raštas, kitų objektų apžiūros protokolai ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Liudytoja L. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jos telefono numeris (duomenys neskelbtini). Tikslios dienos ir laiko neprisimena, bet pas ją buvo atėjusi apsiverkusi kaimynė L. Ž., kuri atėjo kruvina ranka, iš kurios vis dar bėgo kraujas ir pasakė, kad ją sužalojo jos sugyventinis J. L. ir paprašė, kad ji duotų paskambinti iš savo mobilaus ryšio telefono į bendrąjį pagalbos centrą. L. Ž. nesakė, kaip ją sužalojo J. L.. L. Ž. paskambino 112 numeriu ir nurodė tas pačias aplinkybės, ką buvo nurodžiusi liudytojai (1 t., b. l. 95–100).

Liudytojas M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. birželio mėn. vyko į įvykį dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur pas kaimynę laukė L. Ž.. Moteris elgėsi ramiai, adekvačiai, mintis dėstė normaliai, jai buvo nustatytas girtumas. Nuėjo į įvykio vietą, pas L. Ž. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namuose buvo J. L., kuriam buvo nustatytas girtumas. Vyriškis buvo ramus, elgėsi adekvačiai. L. Ž. aiškino ir parodė, kad viskas įvyko virtuvėje, kurioje matė sudaužytos lėkštės šukes. Jis matė, kad L. Ž. yra apibintuota dešinė plaštaka, namų aplinka buvo netvarkinga. L. Ž. pasakojo, kad ją sumušė J. L., sudavė apie 10 smūgių kumščiais ir kojomis L. Ž. į įvairias kūno vietas. Vizualiai ant matomų L. Ž. kūno vietų sužalojimų, nubrozdinimų, mėlynių, paraudimų nepastebėjo. Prieš jiems atvažiuojant, medikai jau buvo apžiūrėję L. Ž.. Paprašius L. Ž. parodyti sumušimo vietas, ji nurodė, kad ją sumušė, tačiau kūno vietų nerodė. L. Ž. neminėjo, jog susižalojo ranką daužydama lėkštes, nieko nesakė. Pareigūnams nekilo abejonių dėl moters paaiškinimų, be to pats J. L. yra minėjęs kolegai, kad jis sudavė L. Ž.. J. L. jam paaiškino, kad L. Ž. pati susižalojo daužydama virtuvėje esančias lėkštes. J. L. nesakė, kad mušė L. Ž., savo kaltę neigė, sakė, kad prieš ją fizinio smurto nenaudojo. Virtuvėje L. Ž. aiškino, kad J. L. ją mušė, kad ji buvo susirietusi prie krosnies. J. L. buvo laikinai sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Jam susidarė įspūdis, kad J. L. smurtavo prieš L. Ž., kadangi buvo apibintuota jos kruvina ranka, buvo nurodyta tiksli įvykio vieta, matėsi dėmės ant sienos, todėl patikėjo L. Ž. parodymais. Liudytojas nurodė, kad be pagrindo nebūtų sulaikęs J. L. (1 t., b. l. 101–106).

J. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis kaltu prisipažįsta iš dalies ir parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), esančiame gyvenamajame name kartu su sugyventine L. Ž.. 2021 m. birželio 12 d., apie 16.00 val. jis su L. Ž. grįžo pas save į namus ir dviese išgėrė 0,7 litro talpos butelį degtinės. Po vidurnakčio jie abu, būdami girti, ėmė bartis. L. Ž. puolė į isteriją, rankomis trankė stalą ir taip sudaužė ant stalo buvusią lėkštę bei susižalojo kažkurios rankos plaštaką. Jis supykęs ėmė ją tvardyti, galbūt stumdydamas galėjo suduoti vieną smūgį į veido sritį, bet tikrai ne dešimt, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Dėl įvykusio konflikto ir panaudoto fizinio smurto nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 123–124).

Iš ROIK 0121000377100 įvykių registravimo pranešimo matyti, kad 2021 m. birželio 13 d. 04.48 val. buvo gautas pranešimas iš telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), apie tai, kad pranešėją sumušė jos sugyventinis namuose, (duomenys neskelbtini). Moteris atbėgo pas kaimynę, sugyventinis liko namuose. Policijos pareigūnų moteris laukia (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 42).

Iš 2021 m. birželio 13 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto atvejo artimoje aplinkoje protokolo matyti, kad L. Ž., būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,87 promilių neblaivumas, parodė, jog 2021 m. birželio 13 d., apie 03.40 val. (duomenys neskelbtini), ji buvo sumušta sugyventinio J. L.: jis ją vaikėsi po kambarius, mušė, sudavė rankomis ir kojomis maždaug dešimt smūgių į įvairias kūno vietas ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. J. L. jai iškvietė greitąją pagalbą. J. L., kuriam buvo nustatytas 1.72 promilių girtumas, paneigė L. Ž. nurodytas aplinkybes, teigė, kad jis prieš sugyventinę fizinio smurto nenaudojo, L. Ž. pati susižalojo trankydama virtuvėje esančias lėkštes. J. L. pamatė jos susižalojimus ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad L. Ž. dešinėje rankoje yra kraujuojanti žaizda. 2021 m. birželio 13 d. 05.30 val., (duomenys neskelbtini), J. L. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskrities VPK areštinę (1 t., b. l. 30–37).

Iš 2021 m. birželio 13 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19166-21 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pagal 2021 m. birželio 13 d. tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, t. y. dėl to, kad 2021 m. birželio 13 d. apie 04.49 val. (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė jos sugyventinis. Moteris atbėgo pas kaimynę, sugyventinis liko namie (1 t., b. l. 38–41).

Iš 2021 m. birželio 14 d. nutarimo pripažinti nukentėjusiąja matyti, kad L. Ž. Kauno AVPK Kauno rajono PK 2-ojo VS vyresniosios tyrėjos I. G. nutarimu buvo pripažinta nukentėjusiąja (1 t., b. l. 69).

Iš 2021 m. liepos 2 d. bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rašto matyti, kad centras pateikė 2021 m. birželio 13 d., 04.41 val. užfiksuoto pagalbos kvietimo garso įrašą (1 t., b. l. 77).

Iš 2021 m. rugpjūčio 17 d. ir 2021 m. lapkričio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas, padaryta jo stenograma, kuriame moteris, prisistačiusi L. Ž. pranešė, kad ją namuose sumušė sugyventinis (1 t., b. l. 78–84).

Iš 2021 m. liepos 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų ,,Body“ kamerų vaizdo įrašai. Matyti, kad kieme atvykusi greitoji medicinos pagalba, L. Ž. pasitinka policijos pareigūnus ir juos nuveda į gyvenamojo namo patalpas. J. L. paaiškino, kad L. Ž. daužė lėkštes, susižalojo ranką, jis iškvietė greitąją pagalbą, kad sutvarstytų ranką. L. Ž. prieštarauja J. L.. Abu asmenys buvo girti, jiems buvo nustatytas girtumo laipsnis. Vaizdo įraše matyti, kad L. Ž. kairė ranka su tvarsčiu, kitų išorinių sumušimo žymių neužfiksuota. Užfiksuota, kad L. Ž. ginčijasi su J. L. (1 t., b. l. 86–88).

Iš 2021 m. birželio 13 d. įtariamojo laikino sulaikymo protokolo matyti, kad J. L. buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas sulaikymas nuo 2021 m. birželio 13 d. 05.30 val. iki 2021 m. birželio 14 d. 16.16 val. (1 t., b. l. 112–113, 126).

Iš 2021 m. birželio 29 d. nutarimo skirti kardomąją priemonę matyti, kad ikiteisminiame tyrime J. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 131–133).

Iš 2022 m. sausio 24 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal L. Ž. pranešimą apie nebūtą nusikaltimą nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes nebuvo padaryta jokia nusikalstama veika (1 t., b. l. 6–8).

Iš 2022 m. sausio 24 d. prokuroro nutarimo matyti, kad atskirtas tyrimas Nr. 03-2-00043-22 iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-19166-21 dėl nusikalstamo veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, padarymo (1 t., b. l. 1–4).

BK 236 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Melagingo įskundimo apie nebūtą nusikaltimą objektyvioji pusė pasireiškia kaip bet kokia forma, būdais, priemonėmis pateikiama melaginga informacija apie konkretaus asmens tariamai padarytą nusikalstamą veiką. Melagingas įskundimas yra baigtas, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie konkretaus asmens neva nusikalstamą veiką ir tos institucijos pradeda melagingai įskųsto asmens baudžiamąjį persekiojimą.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamoji L. Ž. melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, o būtent: 2021 m. birželio 13 d. 04.41 val., būdama (duomenys neskelbtini), pasinaudodama L. I. telefonu, pranešė bendrajam pagalbos centrui ir policijos įstaigai bei į įvykio vietą atvykusiam Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patruliui M. S., turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, apie nebūtą nusikaltimą – fizinio skausmo sukėlimą savo šeimos nariui, melagingai įskundė savo sugyventinį J. L., nurodydama, kad 2021 m. birželio 13 d. apie 03.40 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis J. L. be jokios priežasties sudavė jai apie dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, sukeldamas fizinį skausmą, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, J. L. pareikštas įtarimas, padarius nusikaltimą, panaudota procesinė prievartos priemonė – laikinas sulaikymas, paskirta kardomoji priemonė, tokiu būdu melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Kaltinamosios kaltę patvirtina kaltinamosios L. Ž. prisipažinimas, liudytojų L. I., M. S. bei J. L. parodymai, kitų objektų apžiūros protokolai, bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštas, įvykių registravimo išrašas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Teismo vertinimu, šių įrodymų patikimumu nėra pagrindo abejoti, nes jie tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro nuoseklią, logišką įrodymų grandinę, patvirtinančią faktines nusikalstamos veikos aplinkybes.

Kaltinamoji pripažino, jog 2021 m. birželio 13 d. po išgertuvių, tarp jos ir sugyventinio J. L., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), įvyko žodinis konfliktas, kurio metu ji pradėjo daužyti lėkštes, įsipjovė į dešinės rankos mažąjį pirštelį, iš kurio paplūdo kraujas. J. L. jai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kad sutvarstytų žaizdą. Kadangi ji buvo labai girta, jai pasirodė, kad J. L. nori ją sumušti, todėl nubėgusi pas kaimynę iš šios telefono paskambino bendruoju pagalbos numeriu, iškvietė policijos pareigūnus, kuriems atvykus taip pat paaiškino, kad J. L. sudavė jai į įvairias kūno vietas ir sukėlė fizinį skausmą, nors iš tikrųjų J. L. jos nemušė, nežalojo, nebuvo jokių mėlynių, sumušimų. Policijos kviesti nebuvo jokio pagrindo, J. L. buvo sulaikytas taip pat be pagrindo, kadangi jis prieš L. Ž. nesmurtavo, nemušė, artimoje aplinkoje smurto nebuvo. Tai, kad L. Ž. melagingai pranešė apie nusikaltimą ir įskundė J. L., patvirtina ir liudytojo policijos pareigūno M. S. parodymai, bendrojo pagalbos centro pranešime užfiksuotos aplinkybės. Liudytojas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) parodė, jog L. Ž., atvykus pareigūnams, pasakojo, kad ją sumušė J. L., jis sudavė apie 10 smūgių kumščiais ir kojomis, parodė vietą, kur viskas įvyko. Tačiau liudytojas vizualiai ant matomų L. Ž. kūno vietų sužalojimų, nubrozdinimų, mėlynių, paraudimų nepastebėjo, sumuštas kūno vietas L. Ž. rodyti atsisakė. Taip pat liudytojas parodė, jog J. L. neigė sumušęs L. Ž., aiškino, kad ranką ji susižalojo pati daužydama lėkštes. Iš bendrojo pagalbos centro skambučio stenogramos matyti, kad pranešėja L. Ž. pranešė apie tai, jog ją namuose sumušė sugyventinis. Tai, kad L. Ž. pranešimas apie padarytą nusikaltimą yra netiesa, jis melagingas, patvirtina liudytojo J. L. parodymai bei pačios kaltinamosios parodymai, jog ji pareigūnams sakė neteisybę, nurodydama, kad ją sumušė sugyventinis J. L., o taip pat ir duomenys apie tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos buvo nutrauktas. J. L. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog tarp jo ir sugyventinės L. Ž. kilo barnis, kurio metu L. Ž. puolė į isteriją, rankomis trenkė į stalą ir taip sudaužė ant stalo buvusią lėkštę bei susižalojo rankos plaštaką. Taip pat iš policijos pareigūnų ,,Body“ kamerų vaizdo įrašų matyti, kad J. L. neigė sužalojęs L. Ž., užfiksuotas kaltinamosios ir J. L. ginčas, matyti, kad L. Ž. kairė ranka su tvarsčiu, kitų išorinių sumušimų žymių neužfiksuota. Nors L. Ž. teigė, kad J. L. smurtavo prieš ją ir sukėlė fizinį skausmą, tačiau nebuvo užfiksuota, pastebėta išorinių sumušimo žymių. Šie įrodymai patvirtina, kad J. L. iš tiesų nesmurtavo prieš L. Ž., o ji kviesdama policijos pareigūnus ir melagingai nurodydama, kad J. L. smurtavo, t. y. padarė nusikaltimą, melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą ir melagingai įskundė nekaltą asmenį.

Tokiu būdu byloje nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamoji L. Ž. pranešė apie nebūtą nusikaltimą.

Kaltinamoji būdama brandaus amžiaus, turinti nemažą gyvenimišką patirtį, neabejotinai suvokė, kad praneša apie nebūtą nusikaltimą, ji buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo, melagingo įskundimo, kas reiškia, jog kaltinamoji suprato, kad tai nusikalstama, tačiau vis tiek taip elgėsi. Tai patvirtina, jog ji veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamosios veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji pranešimo apie nebūtą nusikaltimą požymiai, todėl jos padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus įtariamajai apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. Ž. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – viešaisiais darbais ir jos dydžiu sutinka (1 t., b. l. 183,185).

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

L. Ž. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta, nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. L. Ž. laikoma neteista, administracine tvarka bausta (1 t., b. l. 155–159), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydėsi, diagnozė: F10.8, F10.2, F60.30 (1 t., b. l. 138), Priklausomybės ligų centre neregistruota (1 t., b. l. 149), 2021 m. rugpjūčio 18 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad L. Ž. netikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 154).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai už nusikalstamos veikos padarymą skirtina BK 236 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – 3 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui, t. y. iš viso įpareigojant išdirbti 90 valandų.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir L. Ž. skirtina galutinė bausmė – 2 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui, t. y. iš viso įpareigojant išdirbti 60 valandų.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 180–182), paliktina galioti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 88), kompaktinis diskas su garso įrašu (1 t., b. l. 84), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

L. Ž. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų visuomenės labui, dirbant po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. Ž. 2 (du) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų visuomenės labui, dirbant po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su vaizdo įrašu, kompaktinį diską su garso įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.