- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-05
- Bylos Nr.
- AS-525-97-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Pareiškėjas
- E. G.
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. G., atstovaujamo įstatyminių atstovų A. G. ir J. G., skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio specialiojo ugdymo centrui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas E. G., atstovaujamas įstatyminių atstovų A. G. ir J. G., Panevėžio apygardos administraciniam teismui 2009 m. spalio 20 d. pateikė skundą (b. l. 2?5), kuriuo prašė panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 1-40-16 kaip neteisėtą (toliau – ir Sprendimas), taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Sprendimo vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje administracinėje byloje.
Nurodė, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Nesustabdžius sprendimo galiojimo, nukentės pareiškėjo teisės ir interesai.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 31 d. nutartimi (b. l. 28) netenkino pareiškėjo prašymo ir atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Nurodė, kad nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes pareiškėjas tebeturi teisę gauti ugdymo ir mokymo paslaugas. Pareiškėjo įstatyminių atstovų argumentas, kad jie be nakvynės paslaugos sūnui negali juo tinkamai pasirūpinti, nepagrįstas įrodymais. Pateikti duomenys rodo, kad pareiškėjo motina niekur nedirba ir yra pajėgi būti su sūnumi ir jį nuvežti į Panevėžio specialiojo ugdymo centrą (toliau – ir Centras) bei iš jo pasiimti. Pareiškėjo tėvas nepateikė duomenų, kad jam būtina kasdien vykti į darbą 7 val. ryto ar grįžti iš jo vėliau, nei baigiasi Centro darbas. Pažymi, kad skundžiamą Sprendimą panaikinus, teismo sprendimas galės būti įvykdytas atnaujinant nakvynės paslaugų teikimą.
III.
Pareiškėjas E. G., atstovaujamas įstatyminių atstovų A. G. ir J. G., atskiruoju skundu (b. l. 32?33) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Nurodo, kad pareiškėjas mokosi Centre ir socialinė paslauga – laikinas apnakvindinimas – jam būtina. Teismo nuomonė, kad mama gali kasdien vežioti pareiškėją į mokyklą ir atgal, nepagrįsta, nes mama gyvena ne su pareiškėju, o Šiauliuose, kur du jaunesni sūnūs lanko ugdymo įstaigas. Pareiškėjo tėvas su pareiškėju gyvena Panevėžyje. Tėvas negali pateikti teismui įrodymų, kad dažnai tenka vykti į darbą 7 val. ir grįžti namo vėliau, nei dirba Centras, nes tėvas dirba pagal individualios veiklos pažymą, t. y. nėra vedama darbo valandų apskaita, darbo valandų skaičius priklauso nuo klientų ir teikiamų teisinių paslaugų. Pareiškėjo tėvas nurodo, kad privalo daug dirbti, kad išlaikytų savo šeimą. Be apnakvindinimo socialinės paslaugos pareiškėjas negali reguliariai mokytis, t. y. įgyvendinti savo konstitucinės teisės. Remiasi 1998 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymo Nr. VIII-969 11 straipsnio 2 dalimi bei 12 straipsnio 3 dalimi. Pažymi, kad skundžiamo Sprendimo vykdymas turi būti sustabdytas ir dėl viešojo intereso gynimo, nes Panevėžio apskrityje gyvenantys, sunkią negalią turintys vaikai privalėjo palikti šią mokymo įstaigą (arba negalėjo pradėti joje mokytis) vien todėl, kad taip pat neturėjo galimybės kiekvieną dieną vykti į mokyklą ir atgal. Primintina, kad Centras yra vienintelė tokio pobūdžio mokykla, kurioje gali mokytis vaikai, turintys sunkią negalią. Pabrėžia, kad teismui netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjui dėl mokyklos nelankymo ir negaunamų mokykloje kasdienių medicininių procedūrų nepataisomai blogės sveikata. Dėl šių aplinkybių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Atsiliepimas
Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybė atsiliepimu (b. l. 39?40) prašo atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad patenkinus jo skundą, pasunkėtų ar taptų neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nutartys Nr. AS16-528/2007, Nr. AS6-496/2006, Nr. AS15-622/2006, Nr. AS556-674/2008) ir nurodo, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, būtina atsižvelgti į pasekmes atsakovui, užtikrinti proceso šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Sprendimas neteikti nakvynės paslaugų priimtas dėl to, kad įstaiga neturi pakankamai lėšų, be to, tokios paslaugos gavėjų poreikis yra nedidelis. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. 1-34-3 patikslinus Panevėžio miesto savivaldybės 2009 metų biudžetą Centro finansavimas sumažintas 34,7 tūkst. Lt. Esant sunkiai savivaldybės ir Centro ekonominei situacijai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas įstaigai sukeltų didelių neigiamų finansinių pasekmių.
Tretysis suinteresuotas asmuo Panevėžio specialiojo ugdymo centras atsiliepimu (b. l. 37?38) prašo atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Remiasi tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė atsakovas. Papildomai nurodo, kad nakvynės paslaugos pageidavo tik pareiškėjo tėvai. Vaikams sudaryta galimybė lydint Centro darbuotojai nemokamai ryte atvykti, o vakare parvykti į namus. Nėra pagrindo teigti, kad Panevėžyje gyvenantis tėvas neturi galimybės kiekvieną dieną pasiimti vaiką į namus bei iš ryto jį pristatyti į ugdymo įstaigą. Pažymi, kad esant nedideliam nakvynės paslaugų poreikiui, neekonomiška socialinei darbuotojai mokėti darbo užmokestį už naktinį darbą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus tokių priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, ar yra reali grėsmė, kad jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y., kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).
Realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o tuo pačiu ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (nutartys administracinėse bylose Nr. AS5-155/2005, AS5-230/2005).
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į neįgaliųjų lygių galimybių bei neįgalumo kompensavimo principus, siekiant užtikrinti neįgaliųjų teisę būti ugdomiems (1991-11-28 Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3, 12 str.), ypač svarbu užtikrinti, kad pareiškėjo teisės ir teisėti interesai vykdant Sprendimą nebūtų pažeisti taip, kad panaikinus šį Sprendimą, minėtų teisių ir teisėtų interesų nebūtų galima atkurti.
Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą dėl Sprendimo panaikinimo, pareiškėjui ilgą laiką kiltų sunkumų įgyvendinant savo teises į mokslą ir ugdymą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad mama neturi galimybės kasdien vežti pareiškėją į mokyklą, nes gyvena kitame mieste, kur augina kitus du mažamečius vaikus (b. l. 43?44). Tikėtina, kad tėvas dėl savo darbo pobūdžio taip pat negali laiku nuvežti ir parvežti pareiškėjo. Pareiškėjui negalint kasdien atvykti į mokyklą, būtų sutrikdytas (arba nutrūktų) jo ugdymo procesas, tikėtina, kad būtų pakenkta pareiškėjo sveikatai. Priėmus teismo sprendimą pareiškėjo naudai, jo teisėms ir teisėtiems interesams jau būtų žymiai pakenkta, ir net atnaujinus nakvynės paslaugų teikimą, kiltų sunkumų atkuriant buvusią iki skundžiamo akto priėmimo padėtį, nes pareiškėjo ugdymo procesas jau būtų žymiai sutrikdytas, padaryta žala sveikatai gali būti nepataisoma. Šių aplinkybių pagrindu galima spręsti, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių atsiranda pakankamai reali grėsmė, kad siekiant atkurti iki ginčijamo Sprendimo priėmimo buvusią padėtį, kils sunkumų.
Jeigu nagrinėjamoje byloje būtų patenkintas pareiškėjo reikalavimas ir panaikintas ginčijamas Sprendimas, iki teismo sprendimo priėmimo buvusi padėtis turėtų būti atkurta, t. y. pareiškėjo teisės ir teisėti interesai turėtų būti atkurti tokie, kokie jie buvo iki ginčijamo Sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, įvertinusi skundžiamą Sprendimą, pareiškėjo skundą bei faktines bylos aplinkybes, tai, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas visais atvejais priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, daro išvadą, kad, nagrinėjamoje byloje nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas bei teismo sprendimo pareiškėjo naudai įvykdymas pasunkėtų. Pažymėtina, jog nesustabdžius Sprendimo vykdymo, tretysis suinteresuotas asmuo galėtų įgyvendinti jį, t. y. nebeteikti nakvynės paslaugų, o būtent tuo būtų pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.
Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, teisės normas taiko pirmiausia atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo atsiliepime nurodytos bylos ir ši byla nėra analogiškos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką spręsdamas reikalavimo užtikrinimo klausimą, teismas turėtų atsižvelgti į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje AS6-496/2006, 2006 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje AS15-622/2006). Teisėjų kolegijos nuomone, prašoma pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė vertintina kaip proporcinga, atitinkanti siekiamą tikslą ir taikytina.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita (ABTĮ 71 str. 5 d.), todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. G. atskirąjį skundą tenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti.
Pareiškėjo E. G. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkinti. Sustabdyti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. 1-40-16 vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
Nutartis neskundžiama.