Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjams G. V., R. V., suinteresuotiems asmenims G. M., T. M., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Irenai Šiaulytei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjų G. V. ir R. V. pareiškimą dėl įvaikinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė patvirtino, kad jokių kliūčių įvaikinti nepilnametį vaiką nėra, pareiškėjų prašymas įvaikinti visiškai atitinka vaiko interesus. Prašė šioje byloje išspręsti vaiko pavardės pakeitimo klausimą, nurodė, jog vaikas dėl jauno amžiaus nesugeba dar išreikšti savo poziciją šiuo klausimu. Pavardės pakeitimas, ateityje teigiamai įtakos vaiko gyvenimo aplinką bei interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje teigiama, kad vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas šeimoje, jausdamas laimę, meilę ir supratimą. Įvaikinimo instituto tikslas – apsaugoti vaiko interesus. Jis patenkina svarbius ne tik įvaikinamųjų, bet ir įtėvių poreikius. Įvaikinimu vaikas įgyja naują šeimą, o įtėviai patenkina motinystės ir tėvystės jausmus. Įvaikinimu tarp įtėvio ir įvaikio sukuriami tokie teisiniai santykiai, kokie yra tarp tėvų ir vaikų, įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims suteikiamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, kaip giminaičiams pagal kilmę. Įvaikinimas – valios aktas, kuris negalimas be valios pasireiškimo iš įvaikintojo pusės ir be būtinojo sutikimo iš įvaikinamojo pusės, bet įvaikinimas – ne sutartis, nes įvaikinimas negali pasibaigti įvaikintojo ar įvaikinamojo pageidavimu, įvaikinimo santykiai yra tęstiniai. Atsiradę įvaikintojo noru ir teismo sprendimo pagrindu, jie tęsiasi iki gyvenimo pabaigos ir baigiasi vienam iš tų santykių subjektų mirus. Tai atitinka įvaikinimo instituto tikslus ir paskirtį, nes tik ilgai besitęsiantys santykiai sukuria pagrindą vaikui saugiai augti ir tapti visaverte asmenybe.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjų ir institucijos atstovės išvadomis nustatyta, kad 2015 m. vasario 1 d. gimė M. B.. Jo tėvais gimimo liudijime įrašyti R. B. ir S. B.. 2016 m. balandžio 25 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu neterminuotai apribota tėvų valdžia M. B. tėvams – S. B. ir R. B., o M. B. nustatyta nuolatinė globa, o nuolatiniu globėju paskirti Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai.

2016 m. gruodžio 13 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi M. B. globėjais ir turto administratoriais buvo paskirti G. M. ir T. M., o globos vieta M. B. nustatyta globėjų gyvenamojoje vietoje. Vaiko biologiniai tėvai R. K. (B) ir S. B. išreiškė nenorą susigrąžinti M. B..

2019 m. gegužės 3 d. Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje Plungės rajone vyko vaiko nuolatinės globos peržiūra, kurios metu buvo nuspręsta, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, siūlyti M. B. įvaikinti. Pagal Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. birželio 28 d. pažymą Nr. 6-411 matyti, kad 2019 m. birželio 26 d. M. B. įrašytas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą.

Pareiškėjai R. V. ir G. V. buvo raštu informuoti apie mažametį. Šeima susipažinusi su jiems pateikta informacija apie berniuką M. B. ir aplankę jį, priėmė sprendimą vaiką įsivaikinti. Remiantis Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. balandžio 12 d. pažyma Nr. 6-160, pareiškėjai įrašyti į norinčių įsivaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąrašą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.209 straipsnio 3 dalis nustato, jog įvaikinti leidžiama ne jaunesnius kaip 3 mėnesių amžiaus nepilnamečius vaikus. M. B. šių metų vasario mėnesį buvo 4 metai.

CK 3.210 straipsnio 1 dalis numato, kad įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresnio amžiaus asmenims. Nustatyta, kad pareiškėjai R. V. – 46 metai, o pareiškėjui G. V. – 45 metai. Jie yra tinkamai pasirengę įsivaikinti M. B..

Objektyviai, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, daroma išvada, kad įvaikinimas nepažeis vaiko interesų, kadangi pareiškėjai yra tvirtai apsisprendę, turi materialines bei socialines galimybes M. B. išlaikyti bei auklėti kaip savo vaiką, šeimoje vyrauja geranoriški ir šilti santykiai, berniukas yra tinkamo įvaikinti amžiaus, o pareiškėjai turi teisę įvaikinti. Be to, 2019 m. rugsėjo 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi buvo tenkintas pareiškėjų prašymas, kad iki teismo sprendimo priėmimo M. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su pareiškėjais.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas aplinkybes pareiškėjų prašymas tenkintinas, leistina pareiškėjams R. V. ir G. V. įsivaikinti nepilnametį vaiką M. B. bei jį pripažinti įvaikintojų sūnumi (CK 3.209 - 3.211, 3.214, 3.217 - 3.219, 3.221 - 3.223 straipsniai). Pareiškėjams įvaikinimo pasekmės yra aiškios ir žinomos, t. y. įvaikinimu panaikinamos tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos ir sukuriamos įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos kaip giminaičiams pagal kilmę (CK 3.227 straipsnio 1 dalis).

Teismas atsižvelgdamas į labai jauną M. B. amžių, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus teismo posėdžio metu pateiktą išvadą, byloje pateiktus kitus rašytinius dokumentus, visų proceso dalyvių išsakytą poziciją šiuo klausimu, tenkina pareiškėjų prašymą dėl vaiko pavardės pakeitimo, suteikiant Matui įtėvių pavardę.

Kadangi įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo, civilinės būklės aktų įrašų įstaiga įpareigotina pakeisti įvaikio gimimo įrašą ir išduoti naują gimimo liudijimą, paliekant vaiko individualybę išsaugančius duomenis: gimimo datą ir gimimo vietovę, (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 487 straipsnis).

Sprendimas vykdytinas skubiai (CPK 283 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 268, 270, 487 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjų R. V. ir G. V. pareiškimą dėl M. B. įvaikinimo tenkinti visiškai.

Leisti pareiškėjai R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsivaikinti nepilnametį vaiką M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. 2015 m. vasario 1 d.

Pripažinti nepilnametį vaiką M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio 2015 m. vasario 1 d., pareiškėjos R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnumi, o pareiškėją - įvaikinamojo motina.

Leisti pareiškėjui G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsivaikinti nepilnametį vaiką M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusį 2015 m. vasario 1 d.

Pripažinti nepilnametį vaiką M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusį 2015 m. vasario 1 d., pareiškėjo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnumi, o pareiškėją - įvaikinamojo tėvu.

Pakeisti M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę į ,,V“.

Įpareigoti Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių pakeisti įvaikio M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusį 2015 m. vasario 1 d., gimimo įrašą ir išduoti naują gimimo liudijimą, kuriame pakeisti šiuos įrašus: grafoje ,,pavardė“ vietoje ,,B“, įrašyti ,,V“; grafoje „motina“ vietoje „R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašyti „R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)“, grafoje „tėvas“ vietoje „S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašyti „G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)“. Kitus vaiko individualybę išsaugančius duomenis palikti.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, registravusiai vaiko gimimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.