Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-01-13 · Administracinė byla Nr. AS-492-54-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-11-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-01-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-13
Bylos Nr.
AS-492-54-12
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00401-2011-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kontrolės departamento Klaipėdos skyriui
Kategorijos
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS492-54/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00401-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. skundą atsakovui Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kontrolės departamento Klaipėdos skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėja A. S. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 2–4) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kontrolės departamento Klaipėdos skyriaus (toliau – ir atsakovas, Agentūros Klaipėdos skyrius) 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą dėl paraiškos atmetimo Nr. SD-(12.194-KL)-293 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2007 m. kovo 29 d. pateiktą paraišką. Kartu su skundu pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą (b. l. 5–6).

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi (b. l. 34–37) atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (2009 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3D-105 redakcija) (toliau – ir Taisyklės), 208 punkte numatyta, jog paraiškos gavėjai, nesutikdami su Agentūros ir (ar) Ministerijos sprendimais, veikimu ar neveikimu, gali tiesiogiai kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją arba Vilniaus apygardos administracinį teismą teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad iš skunde nurodytų aplinkybių ir pateiktų raštų matyti, jog pareiškėja nuo 2008 m. liepos 1 d. raštu gautos informacijos iki 2011 m. vasario 11 d. jokių veiksmų neatliko – nesidomėjo jos prašymo išsprendimu, skundu nesikreipė į teismą. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių ir / ar priežasčių dėl savo pasyvaus elgesio minėtu laikotarpiu, todėl nutarė prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti atmesti ir atsisakė priimti jos skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p.).

III.

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą (b. l. 39–44), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartį ir įpareigoti Klaipėdos apygardos administracinį teismą jos skundą priimti.

Atskirajame skunde paaiškina, kad apie jos Žemės ūkio ministerijai adresuoto skundo persiuntimą nagrinėti Agentūrai ji buvo informuota 2008 m. liepos 1 d. Agentūros pranešimu bei Žemės ūkio ministerijos 2008 m. birželio 30 d. raštu. Paaiškina, kad gavusi šiuos raštus ji tikėjosi, kad skundas bus išnagrinėtas. Pareiškėja paaiškina, kad nesulaukusi atsakymo, skambino į Agentūra, kurios darbuotojai jai patarė laukti. Vėliau, 2008 m. rudenį, buvo nuėjusi į Agentūros padalinių darbuotojų susitikimą su gyventojais, kuriame Agentūros darbuotoja, išklausiusi pareiškėjos, ją nuramino ir paaiškino, kad paraiška tikriausiai Agentūroje vertinama, o vertinimai užtrunka ilgai. Taip pat nurodė, kad 2009 m. pabaigoje bei 2010 m. pradžioje kreipėsi į Skuodo rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrių, kurio darbuotojai patarė kreiptis į Agentūrą. Pareiškėja pažymi, kad pagalbos kreipėsi ir į Seimo narį J. S., susitiko su jo padėjėju, kuriam perdavė Agentūros neišnagrinėto skundo kopiją, tačiau atsakymo iš Seimo nario nesulaukė. Nurodo, kad 2010 m. pabaigoje telefonu iš Agentūros darbuotojų sužinojo, kad jos dokumentai 2008 m. vasarą buvo grąžinti Žemės ūkio ministerijai, todėl pareiškėja kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, kurios darbuotojai taip pat niekuo nepadėjo. 2011 m. pradžioje nuvyko į Žemės ūkio ministro susitikimą su gyventojais, ir ministrui paprašius, paaiškinimus išdėstė raštu. 2011 m. vasario 22 d. buvo informuota, kad jos skundas siunčiamas nagrinėti Agentūrai. Teigia, kad ji nebuvo pasyvi, tačiau ji neturėjo jokių galimybių priversti institucijų išnagrinėti jos skundą. Mano, kad skundo padavimo terminas šiuo atveju turėtų būti skaičiuojamas nuo Agentūros Klaipėdos skyriaus 2011 m. kovo 18 d. sprendimo. Akcentuoja, kad Agentūros sprendimo nagrinėjimas ikiteisminio ginčo nagrinėjimo prasme nėra baigtas, o apie tai, kad Agentūra dar 2008 m. liepos 15 d. grąžino skundą nagrinėti Žemės ūkio ministerijai, pareiškėja nebuvo informuota. Pažymi, kad skundo Žemės ūkio ministerijai surašymo metu (2008 m. birželio 17 d.) galiojo Žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintos programos administravimo taisyklės, kurių 198 punkte buvo numatyta, kad pareiškėjas ar paramos gavėjas, nesutikdamas su Agentūros ar valdymo institucijos sprendimais ar veiksmais, gali juos skųsti ABTĮ nustatyta tvarka. Tuo metu aktualios redakcijos ABTĮ 22 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui. Teigia, kad nuosekliai taip viską ir darė, t. y. siekė išspręsti ginčą ne teismo tvarka. Pažymi, kad teismo nurodyta Taisyklių redakcija įsigaliojo vėliau. Paaiškina, kad kreipdamasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą suklydo nurodydama atsakovą, ją suklaidino ir Taisyklių 208 punkto nuostata. Mano, kad teismas yra kraštutinė priemonė ginant galimai pažeistas teises, todėl stengėsi išnaudoti visas ginčo sprendimo galimybes ne teisme tvarka.

Atsiliepimas

Agentūra atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Atsiliepime pažymi, kad Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Klaipėdos paramos administravimo skyrius nėra juridinis asmuo ir negali būti atsakovu teisme, negali savo vardu įgyti teisių bei pareigų. Akcentuoja, kad teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, kad pareiškėja nuo 2008 m. liepos 1 d. raštu gautos informacijos iki 2011 m. vasario 11 d. jokių veiksmų neatliko – nesidomėjo jos prašymo išsprendimu, skundu nesikreipė į teismą. Pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių ir / ar priežasčių dėl savo pasyvaus elgesio minėtu laikotarpiu. Mano, kad pareiškėjos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad priežastys, dėl ko pareiškėja daugiau nei dvejus su puse metų laukė atsakymo iš Žemės ūkio ministerijos bei Agentūros ir per tą laiką raštu nesikreipė į šias institucijas, teismą ar Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, galėtų būti pripažintos svarbiomis, kas sudarytų pagrindą atnaujinti terminą paduoti skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Atskiruoju skundu skundžiama 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz., administracinės bylos Nr. AS556-341/2009, AS63-404/2009), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų.

Pareiškėja teismui skundžia 2008 m. balandžio 16 d. Agentūros Klaipėdos skyriaus sprendimą. Pirmą kartą teismui (Vilniaus apygardos administraciniam teismui) skundą dėl šio Agentūros Klaipėdos skyriaus sprendimo pareiškėja pateikė 2011 m. balandžio 14 d. (išsiuntė paštu 2011 m. balandžio 13 d.) (b. l. 23–26). Iš atskirajame skunde išdėstytų argumentų, galima spręsti, kad pareiškėja mano, jog termino skundui dėl 2008 m. balandžio 16 d. Agentūros sprendimo paduoti ji nepraleido, nes iki šiol nėra baigta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra, ir kad terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2011 m. kovo 18 d. Agentūros rašto Nr. BRK-(1.14)-1068.

Pagrindinė išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institutą apibūdinanti teisės norma įtvirtinta ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Kai įstatymas tam tikrai bylų kategorijai nenustato privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, pareiškėjas turi pasirinkimo teisę: jis gali, prieš kreipdamasis į teismą, pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka arba tiesiogiai paduoti skundą teismui.

Žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (ginčui aktuali originali šio akto redakcija) 196 punkte inter alia numatyta, kad Agentūros Kontrolės departamento teritoriniams skyrių veiksmus arba neveikimą, susijusius su paraiškos administracinės atitikties tikrinimu, pareiškėjas gali apskųsti Agentūrai raštu per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius Kontrolės departamento teritoriniams skyrių veiksmus. Agentūros veiksmus arba neveikimą, susijusius su paraiškos vertinimu ir atranka, pareiškėjas gali apskųsti valdymo institucijai raštu per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius Agentūros veiksmus. Valdymo institucija, gavusi pareiškėjo skundą, per 20 darbo dienų nuo jo užregistravimo dienos privalo išnagrinėti skunde pateiktus argumentus ir priimti sprendimą, ar jie pagrįsti, atsižvelgdama į paraiškos registravimo ir vertinimo dokumentus. Aptariamų taisyklių 198 punkte buvo numatyta, kad pareiškėjas ar paramos gavėjas, nesutikdamas su Agentūros ar valdymo institucijos sprendimais ar veiksmais, gali juos skųsti ABTĮ nustatyta tvarka.

Nustatyta, kad Agentūros Klaipėdos skyrius 2008 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimą Nr. SD-(12.194-kl)-293 (b. l. 8–9), kuriuo pareiškėjai pranešė apie paraiškos atmetimą ir nurodė, kad jį pareiškėja gali per 15 dienų nuo jo gavimo apskųsti Agentūrai ar Žemės ūkio ministerijai arba ABTĮ nustatyta tvarka Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo šio pranešimo gavimo dienos. 2008 m. gegužės 7 d. skundu pareiškėja kreipėsi į Agentūrą (b. l. 10), kuri 2008 m. gegužės 30 d. aktu Nr. BR6-(1.14)-15241 (b. l. 12–13) nurodė, kad Agentūros Klaipėdos skyrius paraiškos vertinimą atliko nepažeisdamas atitinkamų teisės aktų reikalavimų. Šiame sprendime taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka – nesutikdama su juo, pareiškėja turi teisė šį sprendimą apskųsti per 15 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos Žemės ūkio ministerijai arba ABTĮ nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo šio pranešimo gavimo dienos Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar administraciniam teismui. 2008 m. birželio 17 d. skundu pareiškėja Agentūros sprendimą apskundė Žemės ūkio ministerijai (b. l. 14–15), kuri 2008 m. birželio 30 d. raštu Nr. 3IN-3-740-1053 (b. l. 17) persiuntė skundo nagrinėjimą Agentūrai ir apie tai informavo pareiškėją 2008 m. birželio 27 d. pažyma Nr. 2IN-345 (b. l. 16). Apie tai, kad pareiškėjos skundas yra gautas Agentūroje, pareiškėja buvo informuota agentūros 2008 m. liepos 1 d. pranešimu Nr. BR16-265 (b. l. 18), šiame pranešime nurodyta, kad apie prašymo nagrinėjimo rezultatus ji bus informuojama atskiru pranešimu. 2011 m. vasario 11 d. raštu (b. l. 19–20) pareiškėja kreipėsi į Žemės ūkio ministrą prašydama tarpininkauti dėl skundo išnagrinėjimo ir prašymo patenkinimo. Žemės ūkio ministerija 2011 m. vasario 21 d. raštu Nr. 31N-S-176-251 (b. l. 21) pareiškėjos skundo nagrinėjimą perdavė Agentūrai, kuri 2011 m. kovo 18 d. raštu Nr. BRK-(1.14)-1068 (b. l. 22–23) atsakė į pareiškėjos 2011 m. vasario 11 d. prašymą.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja jos netenkinusius institucijų (Agentūros Klaipėdos skyriaus ir Agentūros) sprendimus skundė šiuose sprendimuose nurodyta neprivaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka – Agentūros Klaipėdos skyriaus 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą apskundė Agentūrai, o 2008 m. gegužės 30 d. Agentūros sprendimą apskundė Žemės ūkio ministerijai. Teisėjų kolegija nenustatė, kad Žemės ūkio ministerija būtų išnagrinėjusi pareiškėjos 2008 m. birželio 17 d. skundą ir priėmusi sprendimą dėl jo, nors Taisyklių 196 punkte buvo numatyta, kad sprendimas dėl skundo priimamas per 20 darbo dienų nuo jo užregistravimo dienos. Byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad Žemės ūkio ministerija 2008 m. birželio 30 d. raštu persiuntė skundo nagrinėjimą Agentūrai, tačiau ši 2008 m. liepos 15 d. raštu Nr. BR6-(1.14)-18014 nurodė Žemės ūkio ministerijai, kad pareiškėjos skundas Agentūrai buvo persiųstas nepagrįstai. Byloje nėra duomenų, kad apie tai būtų informuota ir pareiškėja. Taip pat nustatyta, kad nesulaukusi sprendimo dėl 2008 m. birželio 17 d. skundo pareiškėja raštu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją tik 2011 m. vasario 11 d. – t. y. praėjus beveik 3 metams nuo skundo padavimo.

ABTĮ 32 straipsnio, reglamentuojančio skundo (prašymo) padavimo dėl atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo klausimus, 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai administracinių ginčų komisija ar kita išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku skundo (prašymo) neišnagrinėja, skundas (prašymas) dėl pažeistos teisės gali būti paduodamas administraciniam teismui per du mėnesius nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas.

Įvertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos argumentu, kad jos skundo nagrinėjimas neprivaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka dar nebuvo pasibaigęs, tačiau teisės aktai asmeniui, iniciavusiam savo teisių gynimą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, nustato pareigą būti aktyviam, ir nesulaukus sprendimo, savo teises ginti teisme. Todėl pareiškėja, nesulaukusi, kol per Taisyklių 196 punkte numatytą 20 darbo dienų nuo skundo užregistravimo dienos terminą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (šiuo atveju Žemės ūkio ministerija) išnagrinės jos skundą, privalėjo būti aktyvi ir savo teises turėjo ginti teisės aktų nustatyta tvarka – per du mėnesius nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas, galėjo su skundu kreiptis į teismą, tačiau to nepadarė. Akcentuotina, kad tiek Agentūros Klaipėdos skyriaus 2008 m. balandžio 16 d. sprendime, tiek ir Agentūros 2008 m. gegužės 30 d. sprendime pareiškėjai buvo išaiškinta jos teisė savo galimai pažeistas teises ginti teisme. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvada, kad pareiškėja praleido terminą kreiptis į teismą dėl Agentūros Klaipėdos skyriaus 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu galimai pažeistų savo teisių gynimo.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, esktraordinarios. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-694/2010).

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad ji visą aptariamą laikotarpį buvo aktyvi – skambino į Agentūrą, bendravo su Agentūros darbuotojais jų susitikimuose su gyventojais, kreipėsi į Skuodo rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrių bei Seimo narį ir jo padėjėją, taip pat savo problemas išdėstė Žemės ūkio ministrui jo susitikimo su gyventojais metu. Teisėjų kolegija šių aplinkybių nevertina kaip svarbių, objektyviai trukdžiusių pareiškėjai įstatymo nustatytais terminais kreiptis į teismą. Visų pirma, šios aplinkybės nėra patvirtintos jokiais įrodymais. Antra, tokio galimai pažeistų teisų gynimo mechanizmo nenustato teisės aktai. Trečia, nuo pareiškėjos skundo Žemės ūkio ministerijai, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, padavimo momento (2008 m. birželio 17 d.) ir pareiškėjos kreipimosi į teismą 2011 m. balandžio 12 d. (skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui) praėjo beveik treji metai – o tai pakankamai ilgas laiko tarpas, kuris pareiškėjos nurodytu elgesiu negali būti pateisintas. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės laikytinos subjektyviomis – pareiškėja sąmoningai pasirinko teisės aktų neatitinkantį elgesio variantą, kuris sąlygojo termino ginti savo teises teisme praleidimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindo pareiškėjai atnaujinti skundo padavimo terminą nėra, nes nenustatyta objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių aplinkybių, kurios būtų įtakojusios termino paduoti skundą teismui praleidimą.

Apibendrinusi išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas skundžiama nutartimi iš esmės teisėtai atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti ir pagrįstai pareiškėjos skundą atsisakė priimti. Tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą ir naikinti šią teismo nutartį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras DrigotasDainius RaižysVirginija Volskienė