- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-24
- Bylos Nr.
- ATP-1067-628/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Bieliauskienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo, kuriuo E. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 126 str. 4 d. ir nubausta 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. nubausta už tai, kad 2014 m. birželio 21 d., apie 00.50 val., Vytenio gatvėje, Vilniuje, vairavo automobilį VOLKSWAGEN PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis 2.08 promilių girtumo laipsnis. Tokiais veiksmais E. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantė penktadienį vakare iš vakarėlio vežė draugą R. N.. Kelionės metu pajuto, kad automobilis keistai važiuoja, todėl sustojo ir apžiūrėję automobilį pamatė, kad priekinė padanga beveik nuleista. Atsarginio rato ji neturėjo, buvo netoli savo namų, todėl nusprendė, esant tokiai automobilio būklei važiuoti namo. Lėtai vairuodama automobilį, ji grįžo iki savo namų, kur Vytenio g. ir priparkavo automobilį. Sėdint automobilyje, jos draugas R. N. pasiūlė išgerti brendžio. Ji išgėrė 2-3 gurkšnius, toliau sėdėjo automobilyje ir šnekučiavosi su draugu. Vėliau, prie jos priėjo policijos pareigūnai, paprašė pateikti dokumentus ir nurodė eiti kartu iki tarnybinio automobilio, kur E. B. buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą. Jai buvo nustatytas 2.08 promilių girtumas. Jau tuomet pareigūnams apeliantė paaiškino, kad išgėrė brendžio stovinčiame automobilyje, ką ji patvirtino ir savo paaiškinime. Aplinkybę, jog E. B. alkoholį vartojo sustojusiame automobilyje patvirtino ir liudytojas R. N.. Ši aplinkybė nebuvo paneigta nei policijos pareigūnų parodymais, nei kita rašytine bylos medžiaga.
Apeliantės vertinimu, policijos pareigūnai nepagrįstai netikrino jos versijos, jog alkoholį ji vartojo stovinčiame automobilyje, nors tai galima buvo patikrinti apžiūrėjus automobilį ir nustačius, jog jame buvo atidarytas brendžio butelis. E. B. teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą nepagrįstai neatsižvelgė ir į tai, kad liudytojas D. Š. nurodė, jog įvykio metu E. B. elgėsi normaliai, bendravo tvarkingai, jautėsi alkoholio kvapas, tačiau ji nebuvo visiškai girta, tuo tarpu, atsižvelgiant į apeliantei nustatytą girtumo laipsnį, manytina, kad esant tokiam girtumui, ji negalėtų elgtis adekvačiai.
Šalies argumentai
E. B. teigimu, gauti alkotesterio duomenys nėra tikslūs. Remiantis alkotesterio naudojimosi instrukcija, nuo alkoholio vartojimo laiko reikia palaukti 15 min., kad alkotesterio rodmenys būtų tikslūs. Nagrinėjamu atveju laiko tarpas, praėjęs nuo apeliantės alkoholio vartojimo iki jos blaivumo patikrinimo, nustatytas nebuvo. Tuo tarpu atsižvelgiant į liudytojo D. Š. parodymus, kad atvykęs į įvykio vietą jis iš karto priėjo prie apeliantės automobilio ir paprašė jos pateikti dokumentus, iš ko spręstina, kad apeliantės blaivumas buvo tikrinamas po maždaug 7-10 min. nuo alkoholio pavartojimo. Esant šioms aplinkybėms, manytina, kad tokiu atveju, jei asmens patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas anksčiau negu po 15 minučių nuo alkoholio pavartojimo, patikrinimo išvada galėjo būti netiksli.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į E. B. apeliacinį skundą pateikta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
E. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu E. B. nubausta už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 str. 4 d., kuriuo remiantis asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, <...>, padarymą. Tačiau, apeliaciniu skundu nesutinkama su E. B. inkriminuotu administraciniu teisės pažeidimu, nurodant, kad automobilį ji vairavo blaivi, o alkoholio išgėrė tik sustojus automobiliui ir išjungus jo variklį, pažymint, kad policijos pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas, jos neblaivumas buvo nustatinėjamas nesilaikant alkotesterio naudojimosi tvarkos.
LR ATPK 257 str., numatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuotus duomenis bei skundžiamo nutarimo turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės apeliantės veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais E. B. kaltę padarius jai inkriminuojamą pažeidimą. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.
Analizuojant pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas apeliantės atžvilgiu buvo surašytas už tai, kad ji 2014 m. birželio 21 d., apie 00.50 val., Vytenio gatvėje, Vilniuje, vairavo automobilį VOLKSWAGEN PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis 2.08 promilių girtumo laipsnis (b. l. 2).
Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau tekste - Taisyklės), nustatyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip (Taisyklių 3 p.). Policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 4 p.). Šiomis taisyklėmis neblaivumo (girtumo) tikrinimo sąvoka apima policijos pareigūnų veiksmus, kuriais specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (Taisyklių 2 p.). Iš asmens blaivumo testo kvito rodmenų matyti, kad 2014 m. birželio 21 d., 00.58 val., patikrinus E. B. girtumą prietaisu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0750, matuoklis parodė 2.08 promiles. Iš alkotesterio, kuriuo policijos pareigūnai tikrino apelianto neblaivumą, patikros sertifikato Nr. 1519993 (b. l. 4) matyti, kad jo patikra atlikta 2014 m. sausio 17 d., patikros sertifikatas galiojo iki 2014 m. liepos 16 d., taigi, blaivumo nustatymo testas atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu. Abejonių dėl alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo tikrinant apeliantės neblaivumą, apeliacinės instancijos teismui nekyla. Kaip matyti iš asmens blaivumo testo kvito, jame nurodytas alkoholio matuoklio prietaiso numeris ARBL-0750, sutampa su patikros sertifikate nurodytu numeriu, patvirtinančiu, kad numeriu ARBL-0750 pažymėtas alkoholio matuoklis yra būtent alkotesteris „Drager Alcotest 6810“, kuriuo ir buvo tikrinamas E. B. neblaivumas.
Nors skunde E. B. teigia, kad byloje nenustatytas laiko tarpas, praėjęs nuo jos alkoholio vartojimo iki blaivumo patikrinimo, tačiau aukštesnysis teismas tokią apeliantės poziciją vertina kritiškai, šią versiją paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.
Analizuojant šių E. B. argumentų pagrįstumą pažymėtina, kad blaivumo testas asmeniui gali būti atliekamas tik palaukus 15 min. po asmens alkoholio vartojimo fakto. Toks laiko tarpas tarp alkoholinių gėrimų vartojimo ir alkotesterio naudojimo blaivumo nustatymui yra numatytas tam, kad blaivumo nustatymo testo rezultatai būtų tikslūs ir alkoholio vartojimas nepraėjus alkotesterio naudotojo instrukcijoje numatytam laiko tarpui neturėtų reikšmės blaivumo nustatymo testo rezultatams.
E. B., aiškindama nagrinėjamo įvykio aplinkybes, parodė, kad priparkavusi automobilį savo namo kieme ji išgėrė vos 2-3 gurkšnius brendžio. Toliau sėdėjo automobilyje, šnekučiavosi su savo draugu R. N., kai prie automobilio priėjo policijos pareigūnas, paprašė dokumentų, juos patikrinęs, pakvietė pastarąją į pareigūnų tarnybinį automobilį, kur ir buvo patikrintas jos blaivumas.
Šiai įvykių sekai neprieštarauja ir teismo posėdžio metu liudytoju apklausto R. N. parodymai, kad tuo metu, kai E. B. pastatė savo automobilį savo namo kieme, R. N. išsitraukė butelį brendžio, kurį buvo įdėję vakarėlio, kuriame jis tą vakarą buvo, draugai. Buvo apie 24 val., jie iš automobilio nelipo. Davė išgerti ir E. B., o po 15 - 20 min. atvažiavo policija. Pareigūnai pasikvietė E. B. į tarnybinį automobilį, o grįžusi ji R. N. papasakojo, kad jai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad vairavo neblaivi.
Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad R. N. yra administracinėn atsakomybėn traukiamos E. B. draugas, įvykio metu jis buvo smarkiai apsvaigęs nuo alkoholio, ką jis patvirtino ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodė apeliantė, pagrįstai nesivadovavo šio asmens parodymais, juos laikydamas šališkais ir neobjektyviais. Šio asmens parodymais, nustačius galimą liudytojo suinteresuotumą bylos baigtimi, nesivadovauja ir aukštesnysis teismas.
Remiantis liudytoju apklausto, įspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, V. Č. nurodytomis aplinkybėmis, jis, patruliuodamas Naugarduko gatvėje, Vilniuje, pastebėjo automobilį, kurio padanga buvo be oro, nuleista. Įtarus, jog automobilį vairuoja neblaivus, ar iš įvykio vietos pasišalinęs asmuo, šias aplinkybes pranešė policijos pareigūnams ir toliau sekė pastebėtą automobilį, kuris sustojo Vytenio g. Policijos pareigūnai į įvykio vietą atvažiavo po 3- 5 min.
Analizuojant šių parodymų visumą, atsižvelgiant į policijos pareigūnų veiksmus, atvykus į įvykio vietą, konstatuotina, kad reikalaujamas 15 min. laikotarpis nuo E. B. alkoholio vartojimo iki jos blaivumo patikrinimo, buvo praėjęs. Pagrindžiant šią išvadą pažymėtina, kad policijos pareigūnams į įvykio vietą atvykus praėjus maždaug 3- 5 min. po to, kai E. B. vairuojamas automobilis buvo priparkuotas Vytenio g., policijos pareigūnai priėjo prie automobilio, pareikalavo E. B. pateikti dokumentus, juos patikrino, pakvietė pastarąją į savo tarnybinį automobilį, kur alkotesteris buvo paruoštas jo naudojimui, t.y. išpakuotas naujas alkotesterio antgalis, įstatytas į tam skirtą vietą, įjungtas alkotesteris, E. B. išaiškinta, kaip reikia juo naudotis. Šių veiksmų atlikimas, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai užtruko, todėl abejonių tuo, kad E. B. blaivumas buvo patikrintas praėjus 15 min. nuo alkoholio vartojimo, teismui nekyla. Šių duomenų kontekste pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnams apie pavojingai manevruojantį automobilį buvo pranešta 2014 m. birželio 21 d., apie 00.40 val. Remiantis liudytojo, betarpiškai stebėjusio nagrinėjamo įvykio aplinkybes, kurio suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, V. Č. parodymais, pareigūnai į įvykio vietą atvyko per 3-5 min. Tuo tarpu iš blaivumo patikrinimo testo kvito matyti, kad E. B. girtumas buvo patikrintas 00.58 min.
Administracinėn atsakomybėn traukiamos E. B. versija, jog ji vairavo blaivi, o alkoholį vartojo tik tada, kai automobilį priparkavo savo namo kieme, išgerdama 2-3 gurkšnius brendžio, paneigia ir jai nustatytas neblaivumo laipsnis. Pažymėtina, kad E. B. buvo nustatytas 2.08 promilių girtumas, kuris, vadovaujantis LR ATPK 126 str. 4 d. nuostatomis, priskiriamas vidutiniam girtumo laipsniui, kas teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad asmeniui, išgėrusiam 2-3 gurkšnius alkoholinio gėrimo, toks girtumas negalėjo būti nustatytas. Juo labiau, kad girtumas E. B. buvo nustatinėjamas tinkamu naudoti alkotesteriu, praėjus reikalaujama laiko tarpui nuo alkoholio vartojimo.
Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į liudytoju teismo posėdyje apklausto V. Č. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad automobilio VW PASSAT vairuotojas automobilį vairavo pavojingai, išvažinėjo į priešpriešines eismo juostas (b. l. 6). Nors teismo posėdžio metu E. B. nurodė, kad tokius jos veiksmus lėmė tai, kad priekinėje jos automobilio padangoje nebuvo oro (ji buvo nuleista), tačiau tokia apeliantės pozicija vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, juo labiau, jog apklausiama teismo posėdžio metu, E. B. nurodė, jog automobilį vairavo tvarkingai. Motyvuojant šią išvadą pažymėtina ir tai, kad Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas V. Č. matė nuleistą E. B. vairuojamo automobilio padangą, tačiau visgi, atsižvelgdamas į E. B. pavojingą vairavimą, tokius apeliantės veiksmus traktavo kaip neblaivaus asmens.
Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo rugpjūčio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.