Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus prašymą atsakovei S. B. dėl išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė. Apie pateiktą prašymą atsakovei pranešta tinkamai – viešo paskelbimo būdu (b. l. 58–60).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl 467,13 Eur išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos, susidariusios už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., priteisimo.

Nedarbo socialinio draudimo (toliau – ir nedarbo draudimas) teisinius santykius, asmenų, kurie draudžiami nedarbo draudimu kategorijas, teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką (toliau – ir nedarbo draudimo išmoka), jos skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas, šios draudimo rūšies finansavimą, administravimą ir atsakomybę nustato Nedarbo socialinio draudimo įstatymas (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.). Pagal Nedarbo draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, teisę į nedarbo išmoką turi bedarbiais teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti apdraustieji, kuriems teritorinė darbo birža nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie atitinka bent vieną iš šios dalies 1–3 punktuose nurodytų sąlygų. Bedarbis – tai nedirbantis darbingo amžiaus darbingas asmuo, kuris nesimoko pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ir yra įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje (Užimtumo rėmimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) 2 str. 3 d.).

Nedarbo draudimo įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, jog nedarbo draudimo išmokas apskaičiuoja, skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniai skyriai Nedarbo draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka (1 p.); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir VSDFV teritoriniai skyriai yra atsakingi už nedarbo draudimo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą (2 p.); neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo draudimo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka (3 p.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 „Dėl Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ patvirtino Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatus (toliau – ir Nuostatai, ginčui aktuali nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. liepos 1 d.). Nuostatų VI skyrius reglamentuoja nedarbo draudimo išmokų apskaičiavimą ir skyrimą, VII skyrius – šių išmokų mokėjimą. Pagal Nuostatų 34 punktą, bedarbis, nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpiu netekęs bedarbio statuso, laikomas netekusiu teisės gauti nedarbo išmoką pagal Nedarbo draudimo įstatymo 5 straipsnį, ir šios išmokos mokėjimas nutraukiamas nuo bedarbio statuso netekimo dienos, išskyrus Nuostatų 63 punkte nustatytą atvejį (kuris ginčo atveju netaikytinas). Nuostatų 60 punkte nustatyta, jog neteisingai išmokėtos sumos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog atsakovė 2016 m. sausio 22 d. užpildė ir Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriui pateikė darbo ieškančio asmens kortelę (b. l. 26–27). 2016 m. vasario 4 d. atsakovė Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką (b. l. 28). Pareiškėjas, kuriam, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2013 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. V-51 „Dėl funkcijų, susijusių su nedarbo socialinio draudimo išmokomis, paskirstymo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ 1.1 punktu pavesta centralizuotai vykdyti nedarbo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, vadovaudamasis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 4–8 straipsniais, Nuostatų 5–9 ir 28 punktais, 2016 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. NI_SP1-672 „Dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką išrašas“ skyrė atsakovei 169,50 Eur dydžio per mėnesį nedarbo išmoką už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 30 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. ir 135,75 Eur – už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 30 d. iki 2016 m. liepos 29 d. (b. l. 29). Nustačius, kad atsakovė neterminuotai įsidarbino į teritorinės darbo biržos registruotą laisvą darbo vietą (Užimtumo rėmimo įstatymo 4¹ str. 5 d. 1 p.), pareiškėjo 2016 m. vasario 24 d. sprendimu NI_SP3-1356 „Nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo išrašas“ nedarbo išmokos mokėjimas atsakovei nuo 2016 m. vasario 12 d. buvo nutrauktas (b. l. 33).

Atsakovė 2016 m. rugpjūčio 8 d. užpildė ir Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriui pateikė darbo ieškančio asmens kortelę (b. l. 34–35), o 2016 m. rugpjūčio 10 d. – prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką (b. l. 36). Pareiškėjas, nustatęs, kad Darbo birža atnaujino atsakovės bedarbio statusą, 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. NI_SP3-6349 „Nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo atnaujinimo išrašas“ atnaujino nedarbo išmokos mokėjimą atsakovei nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. (b. l. 37).

Pareiškėjas, 2017 m. sausio 3 d. iš Darbo biržos gavęs informaciją apie tai, kad atsakovės bedarbio statusas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo panaikintas, nes ji pradėjo mokytis pagal bendrojo ugdymo programą (b. l. 38), 2017 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. NI_SP3-353 „Nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo išrašas“ nutraukė nedarbo išmokos mokėjimą atsakovei nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. (b. l. 39). Be to, pareiškėjas, nustatęs, kad atsakovei bedarbio statusas nutrauktas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., tačiau jai 2016 m. spalio–gruodžio mėn. buvo išmokėta nedarbo draudimo išmoka už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. NI_SP5-392 „Dėl S. B. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“, vadovaudamasis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 11 straipsniu, 20 straipsnio 3 dalimi, Užimtumo rėmimo įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalies 4 punktu, Nuostatų 60–61 punktais, atsižvelgęs į Vilniaus teritorinės darbo biržos 2017 m. sausio 19 d. raštą Nr. SD-1060-(1.10) „Dėl S. B. nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos susidarymo priežasties patikslinimo“ (b. l. 13), nustatė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. susidarė 467,13 Eur nedarbo draudimo išmokos permoka (b. l. 14). Minėtas sprendimas atsakovei išsiųstas pareiškėjo 2017 m. vasario 8 d. raštu Nr. (9.117E) R3-6637 „Dėl S. B. nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos nustatymo sprendimo“, kuriuo atsakovė buvo paprašyta susidariusią 467,13 Eur nedarbo draudimo išmokos permoką grąžinti iki 2017 m. kovo 23 d. arba pateikti pareiškėjui prašymą dėl grąžintinos sumos išdėstymo dalimis (b. l. 15). Atsakovė 2017 m. balandžio 5 d. prašymu kreipėsi į pareiškėją dėl permokėtos 467,13 Eur nedarbo išmokos sumos grąžinimo dalimis (b. l. 17). Pareiškėjas 2017 m. balandžio 12 d. raštu Nr. (9.117) R3-17505 „Dėl S. B. grąžintinos nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos išdėstymo dalimis“ pateikė atsakovei nedarbo draudimo išmokos permokos, susidariusios už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., grąžinimo dalimis grafiką, pirmąją įmoką įmokant 2017 m. gegužės mėn., paskutiniąją – 2018 m. balandžio mėn. (b. l. 18–19). Kadangi atsakovė nedarbo draudimo išmokos permokos pagal minėtame rašte nustatytą permokos grąžinimo grafiką nemokėjo, todėl pareiškėjas 2017 m. birželio 16 d. raštu Nr. (9.117) R3-28100 „Dėl S. B. nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos grąžinimo dalimis“ (b. l. 20) ir 2017 m. liepos 20 d. raštu Nr. (9.117) R3-32422 „Dėl S. B. nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos grąžinimo“ (b. l. 22–24) kreipėsi į ją, prašydamas vykdyti nedarbo draudimo permokos grąžinimo įsipareigojimą pagal nustatytą grafiką. Atsakovė šio įsipareigojimo neįvykdė ir nedarbo draudimo išmokos permokos negrąžino.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, kurios šioje byloje nėra kvestionuojamos, t. y. kad atsakovei teritorinės darbo biržos neinformavus apie tai, kad ji nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis pagal bendrojo ugdymo programą, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. netekus teisės į nedarbo draudimo išmoką, nes pagal Užimtumo rėmimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį negalėjo būti laikoma bedarbe, pareiškėjas jai išmokėjo 467,13 Eur nedarbo draudimo išmoką už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., daro išvadą, jog už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. yra susidariusi 467,13 Eur nedarbo draudimo išmokos permoka. Įvertinus tai, kad nedarbo draudimo išmokos permoka susidarė dėl atsakovės kaltės, t. y. jai neįvykdžius pareigos pranešti apie nedarbo draudimo išmokos skyrimui reikšmingų duomenų pasikeitimą, kad ji nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis pagal bendrojo ugdymo programą, o tai turėjo lemiamą įtaką nedarbo draudimo išmokos mokėjimui nutraukti, konstatuotina, kad pareiškėjas, kuris apie atsakovės pateiktus neteisingus duomenis sužinojo tik 2017 m. sausio 3 d., įgijo teisę reikalauti iš atsakovės (kalto asmens) priteisti jai išmokėtą nedarbo draudimo išmokos permoką. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė permoką būtų sumokėjusi.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.; nuo 2017 m. sausio 1 d. – 21 straipsnio 1 dalis) nustatyta, jog juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad VSDFV Utenos skyrius, atstovaujamas VSDFV Vilniaus skyriaus, pagrįstai reikalauja priteisti nedarbo draudimo išmokos permoką, susidariusią dėl to, kad atsakovė S. B. neinformavo pareiškėjo apie esmines aplinkybes, turėjusias įtakos nedarbo draudimo išmokai mokėti. Todėl pareiškėjo prašymas tenkinamas ir iš atsakovės priteistina 467,13 Eur nedarbo draudimo išmokos permoka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus prašymą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui (j. a. k. 193322893) iš atsakovės S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 467,13 Eur (keturių šimtų šešiasdešimties septynių eurų ir trylikos euro centų) išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.