- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-06-29
- Bylos Nr.
- 1-288-721/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Kaltinamasis
- E. K., R. G.
išnagrinėjusi Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Pauliaus Gerybos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 1996-12-13, administracine tvarka baustas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 213 str. 1 d. padarymu.
R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, išsituokęs, jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2004-03-15, administracine tvarka baustas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 213 str. 1 d. padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. įgijo, laikė ir realizavo netikrus Lietuvos valstybės apyvartoje esančius pinigus, o būtent: 2012 m. balandžio 26 dieną apie 11.10 val. iš R. G. Ventos gatvėje, Mažeikių mieste, įgijo netikrą, spalvinio kopijavimo būdu, rašaliniu aparatu atspausdintą 50 litų banknotą Nr. AJ1911293, jį laikė iki 2012 metų balandžio 26 d., 11.20 val., kuomet Mažeikių mieste Ventos gatvėje Nr. 67 kioskelyje, kuriame prekiaujama maisto ir alkoholio prekėmis, įdavė pardavėjai J. J., norėdamas atsikaityti už prekes, bet už prekes neatsiskaitė, nes pardavėja pastebėjusi, kad netikras banknotas iškvietė policiją.
Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje.
R. G., įgijo, laikė ir realizavo netikrus Lietuvos valstybės apyvartoje esančius pinigus, o būtent: 2011 metais rugpjūčio mėnesį apie 12.00 val. prie Taikos g. 10 namo Mažeikių mieste pirmos laiptinės iš A. A. įgijo netikrą, spalvinio kopijavimo būdu, rašaliniu aparatu atspausdintą 50 litų banknotą Nr. AJ1911293, jį laikė iki 2012 metų balandžio 26 d., 11.10 val., kuomet Mažeikių mieste prie Taikos g. 10 namo įdavė E. K..
Už šis nusikalstamas veikas atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje.
Šios veikos ir jų padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi kaltinamasis E. K., apklaustas kaip įtariamasis, pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje ir parodė, kad maždaug prieš mėnesį Taikos gatvėje, Mažeikių mieste jis susitiko R. G., kuris jam pasakė, kad turi 50 litų, kuriuos reikia iškeisti, ką nors perkant, nes tie 50 litų yra netikri, t.y. padirbti. Romas jam įdavė 50 litų, o jis nuėjo į kioskelį, esantį Ventos gatvėje, Mažeikių mieste, kuriame yra prekiaujama maisto ir alkoholio prekėmis ir padavęs 50 litų prašė, kad paduotų cigarečių pakelį. Pardavėja padavė cigarečių pakelį, atmetė grąžą virš 40 litų, jis pinigus paėmė į rankas, bet tuoj pat pardavėja čiupo už grąžos, atėmė pinigus, jis pradėjo bėgti, turėjo dar su savimi cigarečių pakelį, ar tai „Red&Wait“ arba „L&M“ tiksliai dabar pavadinimo nepamena. Jis bėgo nešinas cigarečių pakelį, bet bėgdamas pargriuvo ir jį sulaikė vyriškis, kiek jis suprato tai buvo pardavėjos vyras, po to iškvietė policiją ir jį išsivežė į policijos komisariatą. Nuvežus į komisariatą, jis buvo apklausiamas, bet sakė ne tiesą, t.y. melavo, kad turguje pirko kelnes ir jam atmetė šiuos pinigus kaip grąžą, nors taip nebuvo – iš tikrųjų tuos 50 litų jam įdavė R. G.. Jis dar pats, kai įdavė jam pinigus, laukė automobilyje netoli to kioskelio ir žiūrėjo, ar jam pasiseks atsiskaityti su šiais pinigais. Kai jį sulaikė, kai jis bėgo, tai R. G. matė. Iš kur R. G. gavo šiuos netikrus 50 litų, R. G. nieko nesakė, jis irgi nežino, pinigai tikrai ne jo, jis jų nepadirbo, o juos jam davė kaip ir minėjo R. G. (1 t. 32-33 b. l.).
Kaltinamasis R. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio ir parodė, kad 2011 m. birželio mėnesio 18 dieną, per gimtadienį, jis sutiko pažįstamą A. Ž., kuris yra jo sūnaus J. G. draugas. Jis pasveikino jį su gimtadieniu ir paklausė, ar gali su jo pažįstamu ateiti pas jį į svečius, jis sutiko. Apie 18.00 val. pas jį į namus, adresu Taikos g. 10-5, Mažeikiai, atėjo A. Ž. su savo pažįstamu, jis tą vyrą matė pirmą kartą, juos supažindino, tai buvo A. A.. Jis buvo atėjęs kartu savo žmona. Tą vakarą jie kartu jo namuose šventė gimtadienį, kartu buvo jo giminaičių. Po gimtadienio, praėjus keletui dienų, jam paskambino vyras, prisistatęs Algiu, ir pasakė, kad buvo pas jį gimtadienyje, paklausė, ar gali užeiti, jis atsakė, kad negali ir neužėjo. Praėjus savaitei po skambučio, jam būnat namuose, užėjo A. A.. Jį pavaišino arbata, po kurio laiko A. A. išėjo. Praėjus kiek laiko, jam paskambino Algis ir paprašė nuvežti į teismą Skuode, Jis pasakė, jei įpils kuro, nuveš. Jis sutiko ir nuvežė Algį į teismą. Algis užtruko Skuodo teisme apie pusę valandos, dėl ko jam teismas, jis neklausė, tik pasakė, kad neatvykus vienam liudytojui teismą atidėjo. A. A. jam tada už nuvežimą įpylė kuro. Praėjus mėnesiui po to, kai nuvežė į teismą A. A., jis vėl jam paskambino ir paprašė vėl nuvežti į Skuodo teismą. Jis sutiko, nes A. A. pasakė, kad įpils kuro. Jam nuvežus A. A., jis grįžęs pasakė, kad vėl teismą atidėjo, tada jo paklausė, dėl ko jam teismai ir jis pasakė, kad dėl „falšyvų pinigų“ ir daugiau nieko neaiškino, o jis ir neklausė. Praėjus kelioms dienoms, po to, kai jis antrą kartą nuvežė A. A. į Skuodą, jis vėl paskambino ir pasakė, kad užeis. Jis sutiko. Neprisimena tikslaus laiko, mano, kad buvo 2011 metų rugpjūčio mėnuo, kai atėjęs A. A. atsinešė polietileniniame maišiuke suvyniotą su guma ruloniuką, kurio matmenys galėjo būti 2x2 cm., ir pasakė, kad tai yra pinigai, apie 2000 litų. Jis suprato, kad pinigai yra netikri, pagaminti. Jam A. A. pasakė, daryk ką nori su pinigais ir išėjo. Jis tada maišiuką su pinigais nusinešė į jam priklausantį automobilį F. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigus įsidėjo į bagažinę, kur laikė įvairius įrankius. Jis tada, kai jam A. A. atnešė pinigus, jų neapžiūrėjo, net nematė kokios kupiūros, pirmą kartais maišiuko išėmė ir apžiūrėjo pinigus po poros savaičių, nuo to laiko, kai jam A. A. atnešė. Tai buvo 4 kupiūros po 100 litų, 2 kupiūros po 200 litų, neprisimena tiksliai, bet po 50 litų kupiūrų buvo lyg ir 20, taip pat buvo 10 kupiūrų po 10 litų bei 15 vienetų kupiūrų po 20 litų, tiksliai neprisimena. Pinigai buvo rulone, jų neskaičiavo, vėl padėjo atgal į automobilį. 2011 metų lapkričio pradžioje, jam A. A. pasiūlė važiuoti į Latviją, nesakė kokiu tikslu, jis sutiko, ir kartu su A. A. ir T. L., kuris vairavo automobilį, nuvyko į Liepoją, į kažkokią automobilių stovėjimo aikštelę. Jam atvykus A. A. davė 50 litų kupiūrą susimokėti už aikštelę. Jis suprato, kad pinigai netikri, tai buvo pirmas kartas, kai realizavo padirbtus pinigus, po to A. A. išėjo į pavilijoną, grįžo po valandos laiko, pakeliui A. A. užpylė kuro degalinėje ir grįžo namo, automobilį vairavo T. L., tai buvo N. S., valst. Nr. neprisimena, raudonos spalvos. Automobilį jis buvo pasiskolinęs iš draugo A. J., tik vairuoti perleido T. L.. Po savaitės, vėl jis pasiskolino automobilį Nissan iš A. J., vėl vairavo T. L., kelionę organizavo A. A.. Tada nuvyko į Rygą. Atvykus jis paprašė parūkyti, ir jam A. A. davė 20 latų. Jis suprato, kad pinigai padirbti, tačiau parduotuvėje įsigijo cigarečių, po to jam A. A. davė dar 20 latų, tačiau nuėjus į kioskelį, pardavėja suprato, kad pinigai padirbti, pasakė, kad iškvies policiją ir jis nieko neįsigijo. Kiek ir kur pinigų panaudojo A. A., jis nežino, T. L. tik sėdėjo automobilyje. Tada A. A. Rygoje užtruko valandą laiko, su kuo buvo susitikęs, nežino. Jis su T. Liepusiu laukė automobilyje. Jam už važiavimą A. A. nieko nedavė, liko tik grąža iš 20 latų, kai pirko cigaretes, kadangi antrą 20 latų jis grąžino A. A.. 2011-12-05 A. A. iniciatyva vėl tuo pačiu automobiliu išvyko į Limbažę, kur jis parduotuvėje nusipirko cigarečių, atsiskaitė A. A. duotais 20 latų, po jo apsipirko, A. A. pirko maisto produktų. Jiems susidėjus į automobilį ir nuvažiavus apie 20 kilometrų, juos sulaikė policijos pareigūnai, pristatė į policijos komisariatą, padarė kratą, pas jį ir T. L. nieko nerado, o pas A. A. rado apie 20 kupiūrų po 20 ir po 10 latų. Jis buvo sulaikytas 9 savaites laiko, tačiau jį paleido dėl ligos, kadangi serga kasos vėžiu C25 (antra stadija). T. L. paleido po mėnesio, o A. A. dar ir dabar tebesėdi. Kai jį paleido, grįžus į Mažeikius, gydytojai nukreipė į ligoninę esančią Klaipėdoje. Grįžęs iš ligoninės, 2012 m. balandžio mėnesio pradžioje, jis su savo automobiliu F. S., važiuodamas į Tulnikius apsivertė, pranešė policijos pareigūnams, automobilis buvo sulaužytas nepataisomai, ir automobilį atidavė į metalo laužą, tada išsiėmė visus savo daiktus, kartu ir A. A. duotus pinigus, kuriuos grįžęs pasidėjo namuose į stalčių. Praėjus savaitei po avarijos, mieste sutikęs pažįstamą pravarde „klioša“, jam pasakė, kad turi „falšyvų pinigų“, tačiau jam nedavė. Po kiek laiko sutikęs vėl „kliošą“, jis paklausė, ar beturi pinigų, kadangi reikia pataisyti dūšę, padavė iš A. A. 50 litų kupiūrą, kuris girdėjo, kad papuolė dėl „falšivkės“. Po kiek laiko sutikęs „kliošą“, jam davė 20 litų, dar po kurio laiko davė 50 litų, kadangi jis prašė. Nesidomėjo, kaip jam sekėsi, pats pinigų nerealizavo. 2012 m. balandžio viduryje, tikslaus laiko neprisimena, jis pasiskolino iš savo draugo automobilį WV Sharan, kuriuo padėjo A. Ž. išsikraustyti daiktus į Akmenę, kur jam nuvykus, jis Aivarui davė vieną 200 litų kupiūrą, kurią iškeitė Purvėnų kaime, vieną 100 litų kupiūrą bei vieną 50 litų kupiūrą dvi kupiūras po 10 litų, ir dvi kupiūras po 20 litų, taip pat tuo pačiu metu „kliošai“, kurio pavardę vėliau sužinojo, kad tai E. K., davė 70 litų, vieną 50 litų kupiūrą bei 20 litų kupiūrą bei Žagarėje davė dar vieną 50 litų kupiūrą. Taip pat, kartu buvusiam A. Ž. giminaičiui Kęstui davė vieną 50 litų kupiūrą bei 20 litų kupiūrą bei Žagarėje davė dar vieną 50 litų kupiūrą. Parvykus iš Žagarės į Kruopių kaimą ir „kliošai“ su Kęstu nuėjus į parduotuvę, juos sulaikė policija, o jis su A. Ž. pabėgo, pakeliui, kažkur važiuojant nuo Kruopių kaimo, jis pro langą išmetė likusius „falšyvus“ pinigus, tačiau tą pačią dieną juos sulaikė Šiauliuose ir pristatė į Akmenės policijos komisariatą, kur policijos pareigūnai surado išmestus pinigus, jų buvo 1040 litų. Jis pinigų pats negamino, tik nuo tada, kai jam pinigus įdavė A. A., t.y. nuo 2011 metų rugpjūčio mėnesio juos laikė savo automobilyje, o po to parsinešė pas save į butą, pats pinigais neatsiskaitė, tik platino per „kliošą“, A. Ž. bei jo giminaitį Kęstą. Buvo kartu, kai Egidijus ir Aivaras iškeisdavo pinigus ir gaudavo grąžos tikrų pinigų, bet jam jų neduodavo, jam tik užpildavo benzino. Dėl pareikšto įtarimo, kaip ir buvo minėjęs prisipažįsta visiškai, tik nori patikslinti, kad netikrus 50 litų E. K. jis įdavė 2012 m. balandžio mėnesį, dienos pasakyti tiksliai negali, Taikos gatvėje, prie 10 namo, tai buvo ryte, gal apie 11.10 vai. Jis su Egidijumi kartu nuvažiavo su automobiliu, kurį vairavo jis pats, prie Ventos gatvės Egidijų paleido, šis nuėjo pėsčias į kioskelį, kuris yra Ventos gatvėje, o jis laukė E. automobilyje, kur ir jį paleido. Sėdėdamas, praėjus kelioms minutėms, pamatė, kad E. parbėga, o jį vejasi vyriškis, kuris jį sulaikė ir nusivedė atgal į kioskelį ir E. nebeparėjo. Jis išvažiavo, tik vėliaus sužinojo, kai buvo sutikęs Egidijų, kad jį nuvežė į policiją dėl to, kad padavė tuos netikrus 50 litų. Sutiktų, kad procesas būtų baigiamas baudžiamuoju įsakymu (1 t. 53-55 b. l.).
Liudytoja J. J. parodė, kad 2012 m. balandžio mėnesį, dienos tiksliai pasakyti negali, nes nelabai pamena, ji dirbo kioskelyje, kuris yra Ventos gatvėje, Mažeikių mieste. Pas ją buvo atėjęs vyras Augustinas Jonaitis. Tuo metu į kioską atėjo pirkti vyriškis, t.y. jis padavė 50 litų ir paprašė „L&M“ cigarečių pakelį. Jis padavė 50 litų, o ji paėmė pinigus ir atmetė jam grąžą. Vyriškis tuoj pat pasiėmė grąžą, t.y. virš 40 litų ir tada ji pastebėjo, kad vyriškio įduota 50 litų kupiūra yra netikra, tada vyriškiui pasakė, kad kupiūra netikra, (jis dar buvo nenuėjęs), vyriškis čiupo grąžą, cigaretes ir pradėjo bėgti. Dar ji norėjo atimti grąžos pinigus ir beimdama suplėšė 20 litų. Kadangi vyriškis bėgo, tai vyras išėjęs iš kioskelio jį vijosi ir pavijęs vyriškį parsivedė į kioskelį. Ji iškvietė apsaugą ir policiją, o atvykę policijos pareigūnai vyriškį išsivežė, prieš tai pažiūrėjo į tą 50 litų kupiūrą, konstatavo, kad ji tikrai netikra ir kartu su vyriškiu išsivežė į policijos komisariatą, ( l t., 17 b. l.).
Liudytojas A. J. davė analogiškus J. J. parodymams parodymus (1 t. 16 b. l.).
Iš 2012-05-18 Lietuvos banko Kasos departamento specialisto išvados Nr. 122-12 matyti, kad pateiktas tyrimui vienas 2003 m. pavyzdžio 50 litų nominalo banknotas Nr. AJ 1911293 neatitinka litų banknoto spausdinimo reikalavimų ir yra netikras. Banknotas yra atspausdintas spalvinio kopijavimo būdu rašaliniu aparatu (1 t, 11-12 b. l.).
Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnį kyla ir už netikrų pinigų įgijimą, laikymą bei jų realizavimą. Šio nusikaltimo objektas yra normali pinigų apyvarta bei valstybės, ūkio subjektų ir fizinių asmenų materialiniai interesai. Netikrų pinigų laikymas – tai netikrų pinigų pastovus ar laikinas turėjimas savo žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ir buvimo vietos. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo minėtų veiksmų atlikimo momento. Šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t.y. asmuo suvokia, kad jis įgyja, laiko ar realizuoja netikrus pinigus ir nori tai daryti. Realizavimo – tai netikrų pinigų perdavimo bent vienam kitam asmeniui subjektyvioji pusė taip pat pasireiškia tiesiogine tyčia, t.y. asmuo suvokia, kad jis realizuoja netikrus pinigus ir nori tai daryti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų E. K. ir R. G. kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta kaltinamųjų prisipažinimais ir parodymais, taip pat kitais byloje surinktais ir išnagrinėtais įrodymais, nes E. K. iš tiesu žinodamas, jog jam R. G. paduoti pinigai yra netikri, juos laikė ir realizavo įsigydamas už juos prekes, o R. G. iš A. A. įsigijo šiuos pinigus, žinodamas, kad šie netikri, juos laikė bei realizavo perduodamas E. K..
Kaltinamojo E. K. ir kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų pagrindžiančių kaltinimą E. K. ir R. G., padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 1 dalį ir kaltinamųjų E. K. ir R. G. nusikalstama veika pagal LR BK 213 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.
Už šią nusikalstamą veiką kaltinamiesiems E. K. ir R. G. gali būti skirta bausmė – bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Kaltinamieji E. K. ir R. G. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausme (1 t., b.l. 58, 59).
Teismas, įvertinęs bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams nustatė, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamiesiems pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi toks bausmės paskyrimas pilnai atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.
Teismas, skirdamas kaltinamiesiems bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.
Skiriant kaltinamajam E. K. bausmę, atsižvelgtina į LR BK 41 str. apibrėžtus bausmės tikslus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (veika padaryta tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus (realizuoti netikrus Lietuvos valstybės apyvartoje esančius pinigus), nusikalstamos veikos stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę (anksčiau teistas, administracine tvarka, baustas, psichikos sveikatos centre lankėsi dėl alkoholio vartojimo, registruotas darbo biržoje), atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, E. K. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 213 straipsnio 1 dalyje, skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį už įstatyme numatytos bausmės vidurkį – penkių mėnesių laikotarpiui (LR BK 48 str. 2 d.), įpareigojant per 2 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (LR BK 48 str. 6 d. 1 ir 5 p.). Skirtina bausmė nelaikytina per griežta bausme ir atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra reali ir užtikrina socialinę bausmių paskirtį.
Skiriant bausmę kaltinamajam R. G., atsižvelgtina į LR BK 41 str. apibrėžtus bausmės tikslus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (veika padaryta tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus (realizuoti netikrus Lietuvos valstybės apyvartoje esančius pinigus), nusikalstamos veikos stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę (anksčiau teistas, administracine tvarka, baustas, psichikos sveikatos centre nesilankė, jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis), atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, R. G. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 213 straipsnio 1 dalyje, skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį už įstatyme numatytos bausmės vidurkį – penkių mėnesių laikotarpiui (LR BK 48 str. 2 d.), įpareigojant per 2 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (LR BK 48 str. 6 d. 1 ir 5 p.). Skirtina bausmė nelaikytina per griežta bausme ir atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra reali ir užtikrina socialinę bausmių paskirtį.
Kaltinamajam E. K. 2012-05-31 baudžiamojoje byloje Nr. 73-1-00431-12 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Kaltinamajam R. G. 2012-06-13 baudžiamojoje byloje Nr. 73-1-00431-12 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Civilinis ieškinys nėra pareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,
nusprendė:
Pripažinti E. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės apribojimo bausme penkių (5) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per 2 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Pripažinti R. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės apribojimo bausme penkių (5) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per 2 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Išaiškinti kaltinamiesiems E. K. ir R. G., kad nesutikdami su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, turi teisę paduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui prašymą, surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.