- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-24
- Bylos Nr.
- ATP-515-557/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01834-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. K. įgaliotojo atstovo adv. A. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarimo (su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartimi padarytu rašymo apsirikimo ištaisymu), kuriuo A. K. (A. K.) nubaustas pagal ATPK 210 str. 1 d. 10 000 Lt dydžio bauda su 16,30 kg gintaro žaliavos bei automobilio „Opel Monterey Ltd“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2014-04-26 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. balandžio 26 d. 09.00 val. iš Kaliningrado srities į Nidos kelio postą atvykęs automobiliu „Opel Monterey Ltd“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei kartu vykę E. K. ir D. K. žodžiu deklaravo, kad draudžiamų, ribojamų prekių negabena. Išankstinės analizės metu šis automobilis buvo suvestas į NAS, kaip turintis rizikos faktorių. Šis automobilis buvo nukreiptas detaliam tikrinimui. Atlikus detalų tikrinimą, po galine sėdyne atsukus daiktadėžės tvirtinimus ir ją išėmus, buvo rasta gintaro žaliavos 16,30 kg. Šiais veiksmais, nedeklaruoduodams ir slėpdamas nuo muitinės kontrolės, A. K. įvykdė kontrabandą. Sulaikytų prekių vertė 10 693,29 Lt. Tokie A. K. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 210 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 16 d. nutarimu (su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartimi padarytu rašymo apsirikimo ištaisymu) A. K. pripažino kaltu pagal ATPK 210 str. 1 d. ir skyrė jam 10 000 Lt dydžio baudą su 16,30 kg gintaro žaliavos bei automobilio „Opel Monterey Ltd“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. K. įgaliotasis atstovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, jog A. K. su nutarimu nesutinka, nes skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, teisme nagrinėjant administracinę bylą buvo pažeista administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo ir įrodymų vertinimo tvarka, administracinė nuobauda buvo paskirta tinkamai nenustačius visų bylai reikšmės turinčių aplinkybių ir nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
A. K. nei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei teismo posėdžio metu neprisipažino padaręs pažeidimą, todėl, sprendžiant jo administracinės atsakomybės klausimą, buvo būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Tuo tarpu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarimu visi neaiškumai yra aiškinami A. K. nenaudai, teismas nesiėmė priemonių abejonėms bei neaiškumams pašalinti, todėl in dubio pro reo principas nagrinėjant administracinę bylą buvo pažeistas.
Teismas konstatavo, kad A. K. automobilį įsigijo 2013-11-17, todėl privalėjo jį apžiūrėti ir aptikti automobilyje esančią gintaro žaliavą. Tačiau šios teismo išvados padarytos pažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatytą įrodymų vertinimo tvarką, kuri numato, kad sprendimą administracinėje byloje gali nulemti tik neabejotinai patikrinti ir teisėtais būdais gauti duomenys.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla pagal Klaipėdos teritorinės muitinės surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, kurioje aprašyta situacija, kai asmuo automobilį buvo įsigijęs pagal skelbimą iš asmens, kuris jį buvo įsigijęs kaip konfiskuotą daiktą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, šis automobilis buvo konfiskuotas iš tuometinio savininko už cigarečių gabenimą kontrabanda. Ši administracinė byla buvo nutraukta, nes ankstesnis automobilio savininkas (iš kurio jis buvo konfiskuotas už cigarečių kontrabandą) byloje liko neapklaustas, tuo tarpu nesant kitokių neginčytinų pažeidėjo kaltės įrodymų, jo keliama versija liko nepaneigta (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N575-6/2012). Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje susiklosto panaši situacija. A. K. jau protokolo surašymo metu neigė, kad žinojo apie automobilyje esančią gintaro žaliavą, tačiau Klaipėdos teritorinė muitinė iki administracinio teisės pažeidimo protokolo perdavimo Klaipėdos miesto apylinkės teismui nesiėmė priemonių ištirti gintaro žaliavos atsiradimo automobilyje „Opel Monterey“ aplinkybes, ankstesnis automobilio savininkas nebuvo apklaustas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutarime nurodė, kad nelogiška, jog buvęs automobilio savininkas automobilį naujam savininkui būtų pardavęs su paslėpta gintaro žaliava, tačiau byloje apskritai nėra jokių duomenų apie automobilio įsigijimo aplinkybes, todėl toks teismo argumentas grindžiamas tik prielaidomis, o ne realiai egzistuojančiais duomenimis.
Administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta, kad išankstinės analizės metu automobilis buvo suvestas į NAS, kaip turintis rizikos faktorių, tačiau byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu tikrinamas automobilis buvo pripažintas turintis rizikos faktorių. 2014-05-02 Klaipėdos teritorinės muitinės pažymoje (b. l. 13) nurodyta, kad A. K. už muitinės taisyklių pažeidimus baustas nebuvo, todėl bylos nagrinėjimo metu turėjo būti ištirta, kokie rizikos faktoriai sąlygojo A. K. automobilio detalų patikrinimą. Jeigu Klaipėdos teritorinė muitinė į Lietuvos Respublikos teritoriją atvykusį automobilį „Opel Monterey“ įvertino kaip rizikos faktorių dėl muitinės taisyklių pažeidimo, šios aplinkybės turėjo būti nurodytos 2014-04-26 protokole, nes ši faktinė aplinkybė turėjo esminę reikšmę patvirtinant arba paneigiant kilusią versiją, kad gintaro žaliava automobilyje galėjo būti padėta, iki šį automobilį įsigijo naujasis savininkas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino, todėl ši versija liko nepaneigta.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarime nurodyta, kad pažeidėjo kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, daiktų - prekių paėmimo protokolas, fotonuotraukos, kita bylos medžiaga, tačiau Klaipėdos teritorinė muitinė A. K. kaltės apskritai neįrodinėjo, o Klaipėdos miesto apylinkės teismas A. K. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, nesant pažeidėjo kaltę pagrindžiančių įrodymų.
A. K. 2014-05-13 teismo posėdžio metu paaiškino, kad su sutuoktine ir mažamečiu vaiku kaip turistai vyko į Palangą poilsiauti. Teismas nutarime išaiškino, jog visuotinai pripažinta, kad Palangoje yra daug gintaro žaliavos perdirbėjų ir prekiautojų gintaro dirbiniais, tačiau iš teismo nutarimo turinio neaišku, kaip šis teismo argumentas pagrindžia A. K. kaltę dėl padaryto pažeidimo, ir apskritai neaišku, kaip šis argumentas susijęs su nagrinėjama byla.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kontrabandos nusikaltimo subjektyviesiems požymiams būdinga tiesioginė tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena muitinei privalomus pateikti daiktus, to nori ir taip veikia. Kaltininkas sąmoningai nepateikia daiktų kontrolei, žinodamas apie pareigą juos pateikti, ar kitaip sąmoningai vengia kontrolės. Kai nėra aplinkybių, rodančių tokį intelektualinį kaltės momentą, nėra ir kaltės. Kontrabanda padaroma išankstine tyčia. Asmuo, kuris ruošiasi kontrabanda gabenti prekes, paprastai iš anksto sudaro šio nusikaltimo planą, numato veikimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-12-29 nutarimas Nr. 43). Byloje nėra duomenų apie tai, kad A. K. suvokė, jog neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena muitinei privalomus pateikti daiktus, to nori ir taip veikia, sąmoningai nepateikia daiktų kontrolei, žinodamas apie pareigą juos pateikti, ar kitaip sąmoningai vengia kontrolės, todėl nenustačius neabejotinų A. K. kaltę dėl padaryto pažeidimo pagrindžiančių aplinkybių, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra surašytas dėl A. K. padaryto pažeidimo, protokole taip pat yra nurodyta ir E. K., tačiau jos procesinė padėtis šioje administracinėje byloje neaptarta, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu iš E. K. nebuvo pareikalauta duoti paaiškinimą, ji nebuvo patraukta kaip pažeidėja, ji nebuvo apklausiama kaip liudytoja nagrinėjant bylą teisme. Kadangi neaišku, kokiu pagrindu E. K. buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytas protokolas neatitiko ATPK 260 str. reikalavimų, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, tai pat nesiėmė priemonių išsiaiškinti E. K. procesinę padėtį, todėl šis pažeidimas sąlygojo neteisėto nutarimo priėmimą.
Administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta, jog vairuotojas ir keleiviai žodžiu deklaravo, kad draudžiamų, ribojamų prekių negabena, protokolas buvo surašytas dėl ATPK 210 str. 1 d. pažeidimo, tačiau pagal protokolo turinį neaišku, ar vairuotojas ir keleiviai tai pat pareiškė, kad negabena ir kitų prekių, kurios nėra nei draudžiamos, nei ribojamos.
Administracinio teisės pažeidimo protokole vertėju nurodytas K. Š., šiame protokole K. Š. taip pat yra nurodytas ir kaip tikrinime dalyvavęs muitinės inspektorius, tačiau kokiu pagrindu muitinės inspektorius K. Š. atliko vertėjo pareigas ir kokia jo, kaip vertėjo, kvalifikacija, administracinio teisės pažeidimo byloje duomenų nėra. A. K. ir E. K. yra Rusijos Federacijos piliečiai, duomenų apie tai, kad moka lietuvių kalbą, nėra, apie vertėjo K. Š. kvalifikaciją ir gebėjimus versti iš rusų kalbos byloje duomenų tai pat nėra, todėl neatmestina, kad A. K. ir E. K. nesuprato, ką muitinės pareigūnai reikalauja deklaruoti, ir byloje nėra patikimų duomenų, kad protokolą surašęs posto vyresnysis inspektorius A. L. suprato, kokią informaciją deklaruodami nurodė A. K. ir E. K.. Gintaro žaliava nėra nei draudžiama, nei ribojama prekė, todėl pagal administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį apskritai nebuvo galima spręsti, kad A. K. ar keleiviai sąmoningai nepateikė daiktų kontrolei, žinodami apie pareigą juos pateikti, ar kitaip sąmoningai vengė kontrolės.
Teismas nutarime nurodė, kad gintaro žaliavos aptikimo vieta buvo specialiai pritaikyta prekėms slėpti ir automobilis buvo specialiai pritaikytas kontrabandos daiktams vežti, tačiau šios išvados yra nepagrįstos, nes paremtos tik teismo padarytomis prielaidomis. Administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta, kad gintaro žaliava automobilyje buvo aptikta tik atlikus detalų patikrinimą, po galine sėdyne atsukus daiktadėžės tvirtinimus ir ją išėmus, tačiau protokole nepateikta jokių duomenų, kad gintaro žaliava buvo aptikta specialiai įrengtoje slėptuvėje. Faktinė aplinkybė, ar gintaro žaliavos aptikimo vieta automobilyje „Opel Monterey“ buvo specialiai sukurta atliekant automobilio konstrukcijos pakeitimus ir pritaikyta daiktams slėpti, turi esminę reikšmę sprendžiant klausimą dėl papildomos sankcijos - transporto priemonės konfiskavimo taikymo, todėl, atmetant prašymą dėl liudytojo kvietimo, buvo pažeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. 2AT-9-2014 nustatyta bylų nagrinėjimo tvarka. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad A. K. automobilis buvo specialiai pritaikytas kontrabandos daiktams vežti, todėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu nepagrįstai taikyta papildoma sankcija - transporto priemonės konfiskavimas.
Kontrabandos dalyko gabenimo priemonės konfiskavimas tiesiogiai daro įtaką automobilio, kurį nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškų suinteresuotumą apginti savo interesus. Todėl teismų praktikoje (LAT nutartys bylose Nr. 2AT-23- 2012, 2AT-18-2013, 2AT-34-2013) nagrinėjant bylas, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, laikomasi nuostatos, kad asmuo, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus. A. K. ir E. K. yra sutuoktiniai, konfiskuotas automobilis galėjo būti jų abiejų jungtinė, dalinė nuosavybė arba vieno iš jų asmeninė nuosavybė, tačiau nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą šios aplinkybės nebuvo išaiškintos. Klaipėdos miesto apylinkės teismas neišsiaiškino, kokią įtaką transporto priemonės konfiskavimas daro E. K. teisėms, ar šis asmuo turėjo aiškų suinteresuotumą apginti savo interesus, ir privalėjo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turėjo būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus, todėl teismas, konfiskuodamas automobilį „Opel Monterey“, pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytą tokių bylų nagrinėjimo tvarką.
Klaipėdos teritorinė muitinė nedalyvavo teismo posėdyje, neįrodinėjo ir nepateikė neabejotinų duomenų, kad A. K. suvokė, jog jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena muitinei privalomus pateikti daiktus, to nori ir taip veikia, sąmoningai nepateikia daiktų kontrolei, žinodamas apie pareigą juos pateikti, ar kitaip sąmoningai vengia kontrolės, nepateikė duomenų, kad A. K. automobilis buvo specialiai pritaikytas kontrabandos daiktams vežti, todėl visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai, o Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 16 d. nutarimu A. K. nepagrįstai pripažino kaltu padarius ATPK 210 str. 1 d. numatytą pažeidimą bei nepagrįstai taikė automobilio „Opel Monterey“ konfiskavimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrino byloje surinktų įrodymų vertinimą ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. K. padarė jam inkriminuotą ATPK 210 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas A. K. kaltu, apylinkės teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus, teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius ATPK 210 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Nors A. K. neigia padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą, neigia žinojęs, kad jam priklausančiame automobilyje buvo paslėpta gintaro žaliava, iškėlė versiją, neva neseniai pirkto automobilio jis detaliai nepatikrino, galimai gintaro žaliavą automobilyje paliko ankstesnis automobilio savininkas, tačiau tokia jo versija paneigta byloje surinktais įrodymais.
Byloje esantis transporto priemonės registracijos liudijimas (b. l. 9) patvirtina, kad automobilį „Opel Monterey Ltd“ A. K. įsigijo 2013 m. lapkričio mėn., t. y. prieš penkis mėnesius iki pažeidimo padarymo. Automobilio vertė 10 000 Lt (b. l. 5), tad nelogiška ir neįtikinama, kad buvęs automobilio savininkas automobilį A. K. būtų pardavęs su jame paslėpta gintaro žaliava, kurios vertė 10 693,29 Lt, t. y. didesnė už automobilio vertę. Neįtikinama, kad buvęs automobilio savininkas tokį kiekį gintaro žaliavos galėjo pamiršti ir parduoti kartu su automobiliu, o vėliau netgi nemėginti susigrąžinti gintaro žaliavos iš naujojo automobilio savininko. Pastebėtina, jog A. K. nei Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnams, nei teismui nepateikė duomenų apie tai, iš ko jis pirko minėtą automobilį. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu gintaro žaliava A. K. nepriklausytų, žinodamas, kokia griežta nuobauda jam gresia, jis muitinės pareigūnams arba teismui būtų nurodęs asmenį, iš kurio įsigijo automobilį (kas buvo padaryta apelianto nurodytoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-6/2012, kur buvęs automobilio savininkas buvo baustas už cigarečių gabenimą kontrabanda), ir kuriam galėtų priklausyti gintaro žaliava.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog vien tai, kad kaltininkas nurodo, jog automobilyje gabenta paslėpta gintaro žaliava jam nepriklauso, nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia kontrabandos ATPK 210 straipsnio prasme. Pagal ATPK 256 straipsnio 1 dalį įrodymais yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remiantis nustatomos reikšmingos bylai aplinkybės. Todėl kaltininko tvirtinimai dėl kontrabandos dalyko priklausomumo kitiems asmenims turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (baudžiamajame procese formuojama teismų praktika - kasacinė nutartis Nr. 2K-7-84/2012). A. K. nei automobilio „Opel Monterey Ltd“ buvusio savininko, nei šio automobilio įsigijimo aplnkybių, kurios galėtų kelti abejonių jo kalte padarius inkriminuotą pažeidimą, neįvardijo, kas leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog automobilyje „Opel Monterey Ltd“ rasta gintaro žaliava priklauso būtent A. K. ir jis, važiuodamas per Nidos kelio postą iš Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką, žinojo, kad automobilyje gabena gintaro žaliavą, tačiau muitinės kontrolei jos nepateikė.
Atmestini apelianto argumentai, kad gintaro žaliava nėra nei draudžiama, nei ribojama prekė, dėl ko A. K. galimai nežinojo apie pareigą ją pateikti muitinės kontrolei. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1B-392 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439, 5 punkto nuostatų taikymo tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, jog, atsižvelgiant į Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 225 1 dalies (a) punkto pirmosios įtraukos bei 230 straipsnio 1 dalies (a) ir (b) punktų nuostatas, 205 straipsnio 3 dalies ir 225 straipsnio nuostatas, laikoma, kad keleivis, atvykdamas per Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punktą, įvežamas prekes ir kurą, esantį privačios motorinės transporto priemonės degalų bake (nešiojamoje talpykloje), deklaruoja žodžiu arba veiksmu. Keleivis, deklaruodamas prekes žodžiu arba veiksmu, muitinės pareigūnui turi pateikti asmens dokumentą bei informaciją apie įvežamas prekes (prekės pavadinimą, kiekį, vertę), privačios motorinės transporto priemonės duomenis (valstybinį numerį) ir joje esantį kuro kiekį. Pastebėtina, jog keleivis, be kita ko,– tai fizinis asmuo, atvykstantis į Lietuvos Respubliką iš trečiosios valstybės ar trečiosios teritorijos, todėl A. K. nagrinėjamu atveju taip pat laikomas keleiviu, jam atvykstant į Lietuvos Respubliką kilo pareiga įvežamas prekes, t. y. gintaro žaliavą deklaruoti muitinėje, tačiau jis žodinės deklaracijos pateikimo metu šios pareigos nevykdė, bandė gintaro žaliavą į Lietuvos Respubliką gabenti paslėpęs, t. y. kontrabandos būdu.
Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog kadangi A. K. ir jo žmona E. K. yra Rusijos Federacijos piliečiai ir nemoka lietuvių kalbos, galimai jie nesuprato, ką muitinės pareigūnai reikalauja deklaruoti. Tačiau pastebėtina, jog A. K. nei pirminiame savo paaiškinime (b. l. 14), nei teismo posėdžio metu (b. l. 17-18) nenurodė, kad būtų nesupratęs, ką reikia deklaruoti. Be to, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 3-4), vertėjas K. Š. buvo supažindintas su ATPK 187² str., numatančiu atsakomybę už melagingą vertimą, tiek jis, tiek A. K. administracinio teisės pažeidimo protokole pasirašė, A. K. pasirašė ir daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokole (b. l. 5), tuo pastarasis patvirtino, kad teisė naudotis vertėjo paslaugomis jam buvo užtikrinta tinkamai, pažeidimo esmė jam buvo aiški, todėl abejoti K. Š., kaip vertėjo, kvalifikacija ir daryti prielaidas, kad A. K. nesuprato savo pareigos gabenamus daiktus pateikti muitinės kontrolei, nėra pagrindo. Tuo pačiu nėra pagrindo išvadai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas A. L. galėjo nesuprasti, kokią informaciją deklaruodami nurodė A. K. ir E. K., kadangi bendraujant su lietuvių kalbos nemokančiais asmenimis dalyvavo vertėjas.
Apeliantas nurodo, jog nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokiu pagrindu A. K. automobilis buvo pripažintas turintis rizikos faktorių, kas sąlygojo šio automobilio detalų patikrinimą. Tačiau pastebėtina, jog nors A. K. anksčiau minėtu automobiliu ir nebuvo padaręs jokių nusižengimų, susijusių su muitinės taisyklių pažeidimu (b. l. 13), automobilis „Opel Monterey Ltd“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas Kaliningrade, t. y. trečiojoje šalyje, iš kurios pakankamai dažnai prekės/daiktai į Lietuvos Respubliką gabenami kontrabandos būdu, tad jau vien ši aplinkybė galėjo sąlygoti automobilio „Opel Monterey Ltd“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priskyrimą rizikos grupei. Kita vertus, automobilio nukreipimas detaliam tikrinimui yra išimtinė muitinės pareigūnų prerogatyva, todėl nukreipimas detaliam tikrinimui nebūtinai turi sietis su šiuo automobiliu galimai anksčiau padarytais muitinės taisyklių pažeidimais, kaip bando teigti apeliantas. Pažymėtina ir tai, jog A. K. su šeima pažeidimo padarymo metu vyko poilsiauti į Palangą (b. l. 14, 17-18). Kaip skundžiamame nutarime pastebėjo apylinkės teismas, Palangoje yra daug gintaro žaliavos perdirbėjų ir prekiautojų gintaro dirbiniais. Tad akivaizdu, jog A. K. Palangoje pakankamai lengvai būtų galėjęs realizuoti neteisėtai gabenamą gintarą.
Nepagrįsti apelianto argumentai, kad šioje byloje nėra aiški E. K. procesinė padėtis, o jos paminėjimas administracinio teisės pažeidimo protokole daro protokolą neatitinkantį ATPK 260 str. reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, jog E. K. pažeidimo padarymo metu vyko kartu su A. K., ji buvo keleivė. Atsižvelgiant į tai, ATPK 276 str. 1 d. aspektu ji šioje byloje galėjo būti liudytoja. Kita vertus, kadangi E. K. yra A. K. sutuoktinė, pagal ATPK 276 str. 4 d. ji galėjo būti apklausiama kaip liudytoja tik jos sutikimu. Pastebėtina, jog nei A. K., nei jo atstovas teismo posėdyje (b. l. 17-18) neprašė, kad E. K. šioje byloje būtų apklausiama kaip liudytoja, tokio pageidavimo nepareiškė ir pati E. K.. Taip pat pastebėtina, jog jos paminėjimas administracinio teisės pažeidimo protokole (taip pat buvo nurodyta, kad kartu vyko ir D. K. – A. ir E. K. sūnus) nedaro administracinio teisės pažeidimo protokolo neatitinkančio ATPK 260 str. reikalavimų, detalių aplinkybių apie įvykį nurodymas protokole leidžia išsamiau atskleisti pažeidimo esmę.
Pastebėtina ir tai, kad E. K. buvo žinoma, kad jos sutuoktinio atžvilgiu yra pradėta administracinio teisės pažeidimo byla, kad sulaikytas jos sutuoktinio vardu registruotas automobilis ir gresia jo konfiskacija, tačiau ji pageidavimo dalyvauti teismo posėdyje nepareiškė ir nepateikė teismui jokių duomenų, kad automobilis „Opel Monterey Ltd“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise galimai priklauso ir jai, taip pat nepadavė ir apeliacinio skundo dėl teismo nutarimo konfiskuoti automobilį. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad automobilio savininkas ir šio automobilio valdytojas, kaip nurodyta transporto priemonės registracijos pažymėjime (b. l. 9), yra A. K.. Bet kuriuo atveju, automobilio konfiskavimas neatima teisės iš E. K. ginti savo interesus civilinio proceso tvarka, jeigu ji manys, kad D. K. savo priešingais teisei veiksmais, užtraukusiais automobilio konfiskavimą, padarė jai turtinę žalą.
Anot apelianto, A. K. atžvilgiu nepagrįstai buvo taikyta papildoma sankcija - transporto priemonės konfiskavimas, kadangi A. K. automobilis nebuvo specialiai pritaikytas kontrabandos daiktams vežti, gintaro žaliava nebuvo vežama specialiai įrengtoje slėptuvėje. Su tokiais apelianto argumentais sutikti negalima. Gintaro žaliava buvo vežama daiktams vežti neskirtoje vietoje (ji buvo rasta po galine sėdyne atsukus daiktadėžės tvirtinimus ir ją išėmus), tokiu būdu tikintis, kad ji nebus surasta. Todėl gintaro žaliavos gabenimo vieta laikytina slėptuve. O kadangi tokio kiekio – 16,30 kg gintaro žaliavos, nepaslėpus jos automobilyje, A. K. nebūtų galėjęs atgabenti iš Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką, pripažįstama, kad automobilis „Opel Monterey Ltd“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaip pažeidimo darymo įrankis, todėl jo konfiskavimas neprieštarauja nei ATPK nuostatoms, nei teismų praktikai.
Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas apeliacinio skundo ribose yra pagrįstas ir teisėtas, teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, keisti ar naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. K. (A. K.) įgaliotojo atstovo advokato A. I. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarimą (su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartimi padarytu rašymo apsirikimo ištaisymu) palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.