Kauno apylinkės teismo nutarimas

2014-12-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-5746-888/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-12-05
Bylos Nr.
A2.6.-5746-888/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-04979-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Šeputienė
Pažeidėjas
A. K.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6. – 5746 – 888/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04979-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.2.; 45.4.2.; 45.4.3.; 52.3.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. gruodžio 5 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, Ramunei Gudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), nedirbančios, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. birželio 24 d. 10 val. 40 min. Kaune, T. Masiulio gatvėje 18, A. K., būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,93 promilių), vairavo transporto priemonę „VOLKSWAGEN GOLF“, v. n. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į šaligatvio bortelį, taip apgadindama savo vairuojamą transporto priemonę. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127 punktų reikalavimus.

Apklausta teismo posėdžio metu A. K. kalta dėl padaryto pažeidimo neprisipažino ir teismui paaiškino, jog kai atvažiavo policija, ji stovėjo šalia automobilio, buvo išgėrusi, tačiau už vairo nebuvo ir automobilio nevairavo. Įvykio dieną ją vežė namo kažkuri draugė, nes pastaroji tuo metu buvo viena blaivi. Draugės vardo neatsimena, ji buvo vieno iš gale sėdėjusių asmenų draugė. Važiavo visi iš jos sodo su jos mašina, sode šventė ir išgėrinėjo. Automobilyje buvo keturiese - ji, Aurimas ir dar dvi panelės. Tą dieną jie sode šventė.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas Ž. M. parodė, kad jis dirba Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo vyresniuoju specialistu. Jis paties įvykio netyrė, tik tikrino asmenų girtumą.

Liudytoja A. B. parodė, kad buvo Joninės ir ji važiavo švęsti. A. K. tada matė pirmą ir paskutinį kartą. Kai iš sodo išvažinėjo, mašiną iš pradžių vairavo mergina, po to vairavo vaikinas. Automobilyje buvo keturi ar trys asmenys, tiksliai nepamena, nes praėjo daug laiko, be to, buvo nemažai išgėrusi, praktiškai miegojo automobilyje. Sėdėjo ir gale, ir priekyje, kadangi buvo stabtelėję. Nenori suklysti, bet buvo momentas kai vairavo A. K., o paskui ir vaikinas vairavo. Kai rašė paaiškinimą, davė teisingus parodymus, vadinasi taip ir buvo, vairavo mergina. A. Ž. važiavo kartu, kuris vaikinas dar važiavo, nežino.

Liudytojas V. K. parodė, kad įvykio dieną gavo pranešimą, jog Raudonojo Kryžiaus g. automobilis VW Golf yra atsimušęs į bordiūrą. Tą vakarą jis dirbo su kolega J. B.. Jiems važiuojant T. Masiulio gatve, ties ta vieta, kur apsisukinėja troleibusai, rado stovintį minėtą VW Golf. Matė, kad automobilis apgadintas, todėl sustojo išsiaiškinti, kas atsitiko. Pamena, kad moteris sėdėjo prie automobilio vairo, dar buvo mergina ir gale sėdėjo vaikinas. Pasiteiravus, kas atsitiko, moteris atsakė, kad nieko. Ji neneigė, kad vairavo, pripažino savo kaltę. Matėsi akivaizdžiai, jog ji buvo neblaivi. Pradėjus rašyti protokolą, ji pradėjo savo kaltę neigti, aiškino, kad vairavo buvęs vyras ar švogeris, paskui vėl lyg pripažino savo kaltę.

Liudytojas D. B. parodė, kad įvykio dieną buvo kartu su vyr. patruliu D. J. ir gavo radijo ryšiu pranešimą, kad ekipažui, kuris aptarnauja Šančių Panemunės teritoriją reikalinga pagalba. Atvykę rado automobilį, grupę piliečių ir A. K.. Minėto ekipažo pareigūnai pasakė, kad ji vairavo automobilį. Jis pats nematė jos už vairo. Vizualiai matėsi, kad ji girta, sklido alkoholio kvapas.

Liudytojas D. J. parodė, kad yra Kauno AVPK patrulių rinktinės 4 būrio vyresnysis patrulis. Įvykio dieną trečio būrio kolegos išsikvietė jį su kolega nustatyti vairuotojai girtumą. Jis su kolega atvažiavę, rado apdaužytą automobilį VW Golf, A. K., dar vienas jaunuolis kartu su ja buvo. Policijos pareigūnai minėjo, kad ji vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį, todėl reikėjo patikrinti jos girtumą. Kad ji vairavo ir padarė eismo įvykį, jis girdėjo iš kolegų, ji neneigė vairavusi, iš jos žodžių pareigūnai nustatė, kas vairavo. Taip pat ji pasakojo, kad draugą su mašina vežė iš sodo, ne vieną kartą sakė, kad ji vairavo.

Byloje esančiame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog A. K. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 133 punktų reikalavimus. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog A. K. vairuodama transporto priemonę „VOLKSWAGEN GOLF“, v. n. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į šaligatvio bortelį, taip apgadindama savo vairuojamą transporto priemonę. Šie jos veiksmai vertintini kaip Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimų nesilaikymas, todėl šioje vietoje patikslintinas Kelių eismo taisyklių punktas, kurį ji savo veiksmais pažeidė iš 133 punkto į 127 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse.

Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. Tų pačių taisyklių 127 punktas įtvirtina nuostatą, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. savo kaltės dėl vairavimo neblaiviai nepripažino, nurodė, jog ji įvykio dieną automobilio nevairavo, už vairo nesėdėjo, o ją vežė namo kažkuri draugė, jos vardo neatsimena, tačiau tokia jos pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir nelaikoma pagrindžiančia jos nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjos duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai bei objektyvūs duomenys. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, visų pirma, įrodo patikimi, nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštaraujantys liudytojų policijos pareigūnų V. K., D. J. ir D. B. parodymai, V. K. tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, alkotesterio duomenys. Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas V. K. parodė, kad įvykio dieną gavo pranešimą, jog Raudonojo Kryžiaus g. automobilis VW Golf yra atsimušęs į bordiūrą. Jam su kolega važiuojant T. Masiulio gatve, jie rado stovintį minėtą VW Golf. Matė, kad automobilis apgadintas, todėl sustojo išsiaiškinti, kas atsitiko. Pamena, kad moteris sėdėjo prie automobilio vairo, dar buvo mergina ir gale sėdėjo vaikinas. Pasiteiravus, kas atsitiko, moteris atsakė, kad nieko. Ji neneigė, kad vairavo automobilį, pripažino savo kaltę. Matėsi akivaizdžiai, jog ji buvo neblaivi (64-65 b.l.). Pažymėtina, jog pareigūnas V. K. nurodė, jog atvykęs su kolega J. B. pagal iškvietimą į įvykio vietą, matė, kaip prie automobilio vairo sėdėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o jiems išlipus iš tarnybinio automobilio ir priėjus išsiaiškinti, kas atsitiko, šalia apgadinto automobilio rado tik vieną asmenį, t. y. A. K., kurios paklausus, ar ji vairavo automobilį, pastaroji atsakė teigiamai ir būtent ji pateikė automobilio dokumentus. Šias aplinkybes V. K. nurodė ir savo tarnybiniame pranešime (6 b.l.). Liudytojas D. J. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną trečio būrio kolegos išsikvietė jį su kolega nustatyti vairuotojai girtumą. Jis su kolega atvažiavę, rado apdaužytą automobilį VW Golf, A. K., dar vienas jaunuolis kartu su ja buvo. Policijos pareigūnai minėjo, kad ji vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį, todėl reikėjo patikrinti jos girtumą. Kad ji vairavo ir padarė eismo įvykį, jis girdėjo iš kolegų, ji taip pat neneigė vairavusi, ne vieną kartą sakė, kad ji vairavo, iš jos žodžių pareigūnai ir nustatė, kas vairavo (72 b.l.). Liudytojas D. B. parodė, kad įvykio dieną gavęs radijo ryšiu pranešimą, kad ekipažui, kuris aptarnauja Šančių Panemunės teritoriją, reikalinga pagalba, ir atvykęs į įvykio vietą, rado automobilį, grupę piliečių ir A. K.. Minėto ekipažo pareigūnai pasakė, kad ji vairavo automobilį. Jis pats nematė jos už vairo. Vizualiai matėsi, kad ji girta, sklido alkoholio kvapas (71 b.l.). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą policijos pareigūnų duotais parodymais, kuriais jie patvirtino esmines tarnybiniame pranešime užfiksuotas įvykio aplinkybes (6 b.l.), kadangi šių liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys, atitinkantys loginę įvykių seką, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, todėl teismas jų parodymus laiko objektyviais ir jais vadovaujasi.

Nors liudytojo V. K. surašytame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kartu su A. K. automobilyje važiavo visai kiti asmenys - T. K. ir E. G., o ne A. Ž. ir A. B., kurie iš tikrųjų buvo automobilyje, tai nepašalina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybės, kadangi, kaip teisingai nurodė liudytojas V. K. teismo posėdžio metu, jis šias pavardes savo tarnybiniame pranešime nurodė remdamasis A. K. paaiškinimu (65 b.l.). Taipogi ta aplinkybė, jog teismo posėdžio metu nebuvo nustatytas tikslus asmenų, važiavusių automobilyje, skaičius, nepaneigia to fakto, kad automobilį vairavo būtent A. K..

Liudytoja A. B. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną kai išvažinėjo iš sodo, mašiną iš pradžių vairavo mergina, po to vairavo vaikinas. Automobilyje buvo keturi ar trys asmenys, tiksliai nepamena, nes praėjo daug laiko, be to, buvo nemažai išgėrusi, praktiškai miegojo automobilyje. Nenori suklysti, bet buvo momentas kai vairavo A. K., o paskui ir vaikinas vairavo. Kai rašė paaiškinimą, davė teisingus parodymus, vadinasi taip ir buvo - vairavo mergina (54 b.l.). Nors šios liudytojos apklaustos teismo posėdžio metu nurodytos įvykio aplinkybės ir nėra nuoseklios, tačiau jos nepaneigia tos aplinkybės, jog būtent A. K. eismo įvykio metu vairavo automobilį.

Liudytojas Ž. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog jis paties įvykio netyrė, tik tikrino asmenų girtumą (53 b.l.). Minėtas liudytojas paties įvykio betarpiškai nematė ir nestebėjo, jo nurodytos aplinkybės nėra esminės, jos nei paneigia, nei patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, todėl jo parodymais teismas nesivadovauja.

Tiek V. K., tiek ir D. J., kaip jau minėta, nurodė, kad A. K. įvykio vietoje pripažino vairavusi automobilį, V. K. taip pat nurodė, kad atvažiavęs į įvykio vietą matė, kaip A. K. iš pradžių sėdėjo už automobilio vairo (65 b.l.), kito asmens šalia automobilio nebuvo ir apie kitą asmenį nei pareigūnams, nei administracinio teisės pažeidimo protokole A. K. informacijos nenurodė. Atvirkščiai, A. K. netgi eismo įvykio vietos schemoje pasirašė kaip automobilio, patyrusio eismo įvykį – atsitrenkusio į bortelį, vairuotoja (5 b.l.), taip pat pasirašė ir savo paaiškinime, kuriame nurodė, jog „parašyta teisingai“ (8 b.l.). Apie tai, kad A. K. nors žodžiu būtų užsiminusi apie kitą asmenį, tą dieną įvykio metu vairavusį automobilį, nei ji pati, nei policijos pareigūnai nenurodė. O juk akivaizdu, kad tai tikrai turėjo būti padaryta, jeigu automobilį būtų vairavusi ne A. K., o kitas asmuo. Versija apie kitą asmenį, vairavusį automobilį, iškilo tik teisme. Visa tai leidžia pagrįstai teigti, jog tai yra gynybinė A. K. versija siekiant išvengti atsakomybės.

A. K. kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d., taip pat įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas (1-2 b.l.), asmens blaivumo testu Nr. 0684 iš kurio matyti, kad 2014 m. birželio 24 d. 11 val. 03 min. A. K. buvo nustatytas 1,93 promilės girtumas – vidutinis neblaivumo laipsnis (3 b.l.), su tikrinimo rezultatu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sutiko, tai patvirtindamas savo parašu (3 b.l.), alkotesterio patikros sertifikatu (4 b.l.), eismo įvykio vietos schema su papildomais duomenimis apie eismo įvykį, kurioje nurodyti transporto priemonės apgadinimai (5 b.l.), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-ojo būrio patrulių tarnybiniais pranešimais dėl eismo įvykio, iš kurių matyti, kad 2014 m. birželio 24 d. apie 10.40 val. iš Kauno AVPK buvo gautas pranešimas apie tai, kad Masiulio g. yra apgadintas automobilis VW Golf, nuvykus buvo rasta apgadinta transporto priemonė, prie kurios stovėjo A. K. (6-7 b.l.), Kauno apskrities VPK pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (11 b.l.), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (12 b.l.).

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse.

Įvertinus byloje esančių duomenų, surinktų įstatymo nustatyta tvarka ir patikrintų teisminio bylos nagrinėjimo metu, visumą, darytina išvada, kad pareigūnų V. K., D. J. ir D. B. parodymai, kurie neprieštarauja eismo įvykio vietos schemoje, tarnybiniame pranešime, administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotoms aplinkybėms, yra patikimi ir kartu vertinant juos su byloje esančiais rašytiniais duomenimis paneigia pačios A. K. parodymus bei patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, kad automobilį „VOLKSWAGEN GOLF“, v. n. (duomenys neskelbtini) 2014 m. birželio 24 d. 10 val. 40 min. Kaune, T. Masiulio gatvėje 18 vairavo A. K.. Ji vairavo šį automobilį, būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,93 promilių), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į šaligatvio bortelį, taip apgadindama savo vairuojamą transporto priemonę. Šiais veiksmais A. K. pažeidė kelių eismo taisyklių 14, 127 punktų reikalavimus ir jos veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d., sudėtis. A. K. kalta dėl šių pažeidimų padarymo, todėl jai skirtinos administracinės nuobaudos.

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. K. neteista, administracine tvarka bausta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jai skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalies ir 126 straipsnio 4 dalies sankcijų ribose bei papildoma nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnio numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str. 3 d., 27 str., 124¹ str. 7 d., 126 str. 4 d., 269 str. 7 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,

nutaria:

A. K. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jai administracines nuobaudas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalį - 30 Lt (trisdešimties litų) (8 eurų) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį - 2 300 Lt (dviejų tūkstančių trijų šimtų litų) (666 eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 2 300 Lt (dviejų tūkstančių trijų šimtų litų) (666 eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Laima Šeputienė