Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. (J.) Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Č. vairuodamas kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent jis:

2012 m. rugpjūčio 3 d. apie 20.15 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, neblaivus vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2002-12-11 Nr. 1950 su pakeitimais ir papildymais (Žin., 2003, Nr.7-263; 2004, Nr.142-5167, Nr.155-5646, Nr.187-6980; 2006, Nr.108-4115; 2008, Nr.40-1456, Nr.40-1456, Nr.88-3530; 2009, Nr.120-5147) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9, 14, 132, 133 punktuose nurodytus saugaus eismo reikalavimus tuo, kad vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, viršijo leistiną maksimalų greitį, artėdamas prie ta pačia kryptimi mažesniu greičiu važiavusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. A., gimusi (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja privalėjo važiuoti kuo arčiau važiuojamosios dalies dešinio krašto neviršijant maksimalaus leistino važiavimo greičio, laiku nemažino greičio, dėl ko su ja ir susidūrė. Kelių eismo įvykyje nukentėjo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja A. A., kuriai nustatytos nosies ir plėštinė kairiojo žasto žaizdos su žasto dvigalvio raumens trumposios galvos sužalojimu, poodinė kraujosruva kairiajame klube, bei kelių odos nubrozdinimai. Tai kvalifikuojama nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu, nes dėl žasto raumens sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 2 d.

Kaltinamasis J. Č. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, paaiškino, kad 2012-08-03 apie 20 val. važiavo į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) kaimo, keliu (duomenys neskelbtini) automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo neblaivus, prieš tai vartojo alų ir išgėrė daug. Jis važiavo su draugu J. (J.) J., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Atsisėsti už vairo būtinybės nebuvo. Važiuojant keliu jis viršijo leistiną greitį, lenkė automobilį, nepastebėjo priekyje važiavusio automobilio ir įsirėžė savo automobilio priekiu į kito automobilio galą. Po smūgio automobiliai apsivertė, išvažiavo iš važiuojamosios kelio dalies. Jo automobilis gulėjo ant stogo. Jis su J. J. nenukentėjo. Jis išlipo iš automobilio. Paskui jį važiavo draugai, tai jis paprašė jų iškviesti greitąją pagalbą, o pats nuėjo prie nukentėjusiosios, kuri stovėjo prie savo automobilio. Jis su ja nesikalbėjo. Kas iškvietė policiją ir medikus jis nežino. Pastarieji atvažiavo greitai. Savo veiksmus jis vertina labai blogai. Dėl padaryto labai gailisi. Su nukentėjusiosios 27 220 litų civiliniu ieškiniu nesutinka, nes viskas yra apmokėta draudimo. Mano, kad iš savo pusės nieko neturi nukentėjusiajai atlyginti. Jis prašė draugų iškviesti greitąją pagalbą. Nežino, kas iškvietė greitąją ir policiją. Pats neiškvietė jų, nes pametė telefoną. Jis bandė susitarti su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo, bet ji jo neįleido į namus. Jis sumokėtų jai tiek, kiek ji pasakytų. Jis labai atsiprašo nukentėjusiosios.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais:

- nukentėjusiosios A. A. parodymais, kad 2012-08-03 vakare ji važiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo namo, keliu (duomenys neskelbtini) automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Važiavo viena. Šeštadienį turėjo būti podukros vestuvės. Oro sąlygos buvo geros. Ji važiavo 70 kilometrų per valandą greičiu. Už jos tikrai jokių automobilių nebuvo. Kaltinamasis meluoja. Jis nieko nelenkė. Staiga ji tik pajuto smūgį į automobilio galą, apsivertė du kartus ir automobilis įlėkė į griovį. Jos automobilis gulėjo ant stogo. Vienas žmogus filmavo ir internetu jai papasakojo viską. Ji prarado sąmonę. Atsigavo tik lauke, kai kažkas ją ištraukė iš automobilio. Buvo daug sustojusių automobilių. Kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Po to ji pamatė kaltinamąjį. Jo automobilis nebuvo apsivertęs. Jos automobilis buvo stipriai apgadintas. Automobilio sutvarkyti nepavyko. Kiti žmonės jai parodė, kad vairavo J. Č.. Jei jis norėtų su ja susitarti, tai tikrai atvažiuotų ar bent paskambintų. Jis iki šiol jos net neatsiprašė. Ji gydėsi po įvykio pusę metų. Tuo metu nedirbo, buvo registruota darbo biržoje. Draudimo bendrovė jai atlygino 2863 litų už automobilį ir už sveikatą 2780 litų. Ji pareiškė 27 220 litų civilinį ieškinį tik J. Č., nes mano, kad draudimo bendrovė su ja pilnai atsiskaitė. Draudimo bendrovei pretenzijų ji neturi. Susitaikyti su kaltinamuoju nenori. Jis ir taip turėjo 1,5 metų laiko. Prašo priteisti iš J. Č. ir bylinėjimosi išlaidas. Neturtinė žala 30 000 litų, nes po įvykio jai skauda ranką, atrodo negražiai, sveikata sugadinta, morališkai nukentėjo, nes nebuvo vestuvėse. Jos sveikata nelabai gera. Iki šiol vaikšto į polikliniką dėl rankos. Gydytojai pasakė, kad buvo nuplėštos sausgyslės, padarė viską, ką galėjo, tai gerai valdyti rankos ji jau nesugebės. Jei kaltinamasis jai viską padengtų, viską atlygintų, tai tik tada ji sutiktų su juo susitaikyti. Iki įvykio ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Turėjo dėžes nešioti. Ji gaudavo 1200 litų į rankas. Dabar jau negalėtų dirbti panašaus darbo, fiziškai nesugebėtų. Ji dabar dirba tik porą dienų kepykloje. Darbas irgi fizinis ir sunkus. Nežino kaip jai seksis. Nustatyti nedarbingumo lygį jai reikia darbui, kad turėtų kažkokį dokumentą;

- liudytojo J. J. parodymais, kad J. Č. jo bendradarbis. 2012-08-03 jis dirbo kartu su J. Č. (duomenys neskelbtini), objekte. Atvyko po pietų į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur stovi budelė. Su visa brigada išgėrė degtinės. J. Č. irgi truputį gėrė. Jis paprašė draugo, kad nuvežtų juos namo. J. Č. turėjo jį nuvežti į (duomenys neskelbtini) kelią, esantį (duomenys neskelbtini). Jis neprisimena kaip, bet atsidūrė (duomenys neskelbtini) kaime, pas J. Č. namuose. Daugiau nieko neprisimena. Jis atgavo sąmonę tik J. Č. automobilyje, kai kažkur važiavo;

- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono VPS KPP specialisto A. A. tarnybiniu pranešimu, kad 2012-08-03 apie 20.15 val. (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, J. Č., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (2,19 promilės), nepasirinko saugaus greičio, jo nesuvaldė ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo A. A., kuri nukentėjo eismo įvykio metu. Ji dėl kairiojo žasto plėštinės žaizdos pristatyta ir paguldyta į Vilniaus respublikinės universitetinės ligoninės 1-ąjį traumatologijos skyrių (b. l. 1-2);

- kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad oro sąlygos apžiūros metu – šviesus paros metas, apsiniaukę. Kelių eismo įvykio rūšis – susidūrimas. Apžiūros metu nustatyta: tiesus kelio ruožas, nežymus kelio vingis į kairę. Kelio dangos tipas - asfaltas. Kelio dangos būklė – sausas. Eismo reguliavimo būdas - nereguliuojama. Važiuojamosios kelio dalies plotis - 7,0 m. Kelkraščio plotis dešinės pusės - 1,0 m., kairės pusės - 1,0 m. Kelių eismo įvykio vietoje esantys kelio ženklai - „Lenkti draudžiama“. Važiuojamoji dalis paženklinta - „siaura ištisinio ženklinimo linija“. Griovių plotis, gylis dešinėje - 2,0 m, kairėje - 1,0 m. Kelio aplinka – pavieniai medžiai iš kairės kelio važiuojamosios pusės. Matomumas iš vairuotojo vietos transporto priemonėje dienos metu yra 250 m. Transporto priemonių išsidėstymas kelių eismo įvykio bei kelio apžvelgiamumas: automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi kairėje pusėje už kelio važiuojamosios dalies ribų, nuo priekinės ašies- 3,5 m, nuo galinės ašies- 6,0 m. Už jo 30 m į (duomenys neskelbtini) pusę, dešinėje už kelio važiuojamosios dalies ribų guli apvirtęs automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo priekinės ašies - 5,3 m, nuo galinės ašies- 7,2 m. Padangų pėdsakai - išviršiniai kelio važiuojamojoje dalyje, kelkraštyje. Stabdymo žymės - viengubos „(duomenys neskelbtini)“ slydimo pėdsakai 25,6 m iki užlūžimo iki smūgio vietos po to 24,4 m iki kairiojo kelkraščio. „(duomenys neskelbtini)“ kairiojo - 21,0 m, dešinės pusės- 13,0 m. Transporto priemonių judėjimo krypties žymės - abu automobiliai judėjo nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) pusės. Pagrindiniai duomenys, kurie apibūdina transporto priemonių susidūrimo vietą - užlūžę slydimo žymės (b. l. 13-14);

- transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimo požymiai – priekiniai kairės bei dešinės pusės žibintai, priekiniai posūkių žibintai, priekiniai kairės bei dešinės pusės sparnai, priekinis bamperis, priekinis stiklas, variklio dangtis, stogas, priekinės dešinės bei kairės pusės durelės, priekinių durelių šoniniai stiklai, galiniai šoniniai stiklai, galiniai dešinės bei kairės pusės sparnai, bagažinės dangtis, bagažinės dangčio stiklas, galinis bamperis, galiniai kairės bei dešinės pusės žibintai bei posūkių žibintai, kairės bei dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėliai (b. l. 23-24). Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ grąžintas T. A. (b. l. 25-26);

- transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimo požymiai – priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, abu priekiniai žibintai ir posūkių žibintai, priekinis stiklas, kairės ir dešinės pusės priekinės bei galinės durelės (b. l. 27-28). Automobilis grąžintas J. Č. (b. l. 33);

- Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad prieš pat stabdymą automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo ne mažesniu kaip 117 km/h greičiu. Tikėtinas toks susidūrimo mechanizmas: kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. Č. važiavo kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), ne mažesniu kaip 117 km/h greičiu, priartėjęs prie priekyje ta pačia kryptimi mažesniu greičiu važiuojančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) efektyviai stabdė ir čiuoždamas priekine plokštuma trenkėsi į automobilio „(duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Nuo susidūrimo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė judėjimo kryptį bei greitį ir nuvažiavo į dešinę pusę, žiūrint savo pirmine važiavimo kryptimi, už važiuojamosios dalies ribų, kur vertėsi, o po to sustojo plane užfiksuotoje padėtyje. Tuo tarpu automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo smūgio į automobilį „F. B.“ pakeitė savo judėjimo kryptį į kairę, žiūrint pirmine važiavimo kryptimi ir nuvažiavo (nuslydo) už važiuojamosios dalies ribų. Išvažiavęs už važiuojamosios dalies dar pajudėjo į priekį, o vėliau sustojo plane užfiksuotoje padėtyje. Iš esamų duomenų negalima nustatyti tikslesnio transporto priemonių susidūrimo mechanizmo. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. Č., buvusioje kelio eismo situacijoje privalėjo važiuoti neviršydamas maksimalaus leistino greičio, o artėjant prie priekyje lėčiau važiuojančio automobilio - laiku mažinti greitį, kad į jį neatsitrenktų. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja A. A. privalėjo važiuoti kuo arčiau važiuojamosios dalies dešinio krašto neviršijant maksimalaus leistino greičio. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo J. Č. veiksmai,- važiuodamas nemažesniu kaip 117 km/h greičiu viršijo leistiną maksimalų greitį, artėdamas prie ta pačia kryptimi mažesniu greičiu važiavusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laiku nemažino greičio, dėl ko su juo ir susidūrė,- techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga (b. l. 47-50);

- A. A. medicininių dokumentų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad A. A. nustatyta nosies ir plėštinė kairiojo žasto žaizdos su žasto dvigalvio raumens trumposios galvos sužalojimu, poodinė kraujosruva kairiajame klube, bei kelių odos nubrozdinimai. Tai kvalifikuojama nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu, nes dėl žasto raumens sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų (b. l. 55);

- specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), asmens blaivumo testo rezultatu, kad A. A. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 59, 61);

- J. Č. paaiškinimu, kad 2012-08-03 apie 20.15 val. važiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prieš save pamatė kitą automobilį, nespėjo sustabdyti, atsitrenkė į minėtą automobilį ir nuvažiavo nuo kelio. Jo vairuojamo automobilio keleivis nenukentėjo. Prieš vairuodamas jis vartojo alkoholinius gėrimus (b. l. 62);

- asmens blaivumo testo rezultatu, kuriame užfiksuota, kad 2012-08-03 19.29 val. J. Č. nustatytas 2,19 promilės neblaivumas (b. l. 77);

- specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad J. Č. kraujyje rasta 1,80 promilės etilo alkoholio (b. l. 78);

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad prieš pat stabdymą automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo ne mažesniu kaip 117 km/h greičiu. Tikėtinas toks susidūrimo mechanizmas: kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. Č. važiavo kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), ne mažesniu kaip 117 km/h greičiu, priartėjęs prie priekyje ta pačia kryptimi mažesniu greičiu važiuojančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) efektyviai stabdė ir čiuoždamas priekine plokštuma trenkėsi į automobilio „(duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Tai, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo J. Č. važiuodamas nemažesniu kaip 117 km/h greičiu viršijo leistiną maksimalų greitį, artėdamas prie ta pačia kryptimi mažesniu greičiu važiavusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laiku nemažino greičio, dėl ko su juo ir susidūrė,- techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios A. A. sveikata. Be to, tiek pats kaltinamasis, tiek liudytojas pripažino, o asmens blaivumo testas patvirtino, kad J. Č. vairavo būdamas neblaivus. Remiantis tuo, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad J. Č. būdamas neblaivus ir vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus – nukentėjusiosios A. A. sveikata, t. y. padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl jo gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.), į jo padarymo aplinkybes, motyvus ir tikslus, kaltės formą - nusikalstamą nerūpestingumą, kaltinamojo asmenybę, kuris neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, yra nevedęs, į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta baudos bausmė.

Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas A. Č. (A. Č.) vardu (b. l. 17). ERGO Insurance SE Lietuvos filialas dėl A. A. Vilniaus teritorinei ligonių kasai išmokėjo – 1573,85 Lt, A. A. už sugadintą transporto priemonę sumokėta 2863 Lt, už neturtinę žalą – 2780 Lt (b. l. 44, 112-134).

A. A. byloje pareiškė J. Č. 27220 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 103-104). Ji nurodė, kad dėl J. Č. sukelto eismo įvykio jai buvo smarkiai sužalotas veidas ir kairysis petys, išplėštas kairiojo žasto raumuo, ji patyrė kitų kūno vietų nubrozdinimus ir sumušimus. Jai buvo taikytas chirurginis gydymas, yra liekamųjų reiškinių. Ji kenčia skausmus veido, žasto, kairio sėdmens srityse, buvo visiškai nedarbinga nuo 2012-08-03 iki 2012-12-21. Dabar ji sunkiai valdo kairę ranką dėl ko neteko darbo.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Pažymėtina ir tai, kad teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad kaltininkas būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004).

Nukentėjusioji A. A. prašo priteisti iš kaltinamojo 27220 Lt neturtinei žalai atlyginti. Byloje įrodyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji A. A. tam tikrą laiko tarpą buvo nedarbinga, gydėsi, tačiau iki šiol yra išlikę liekamieji reiškiniai. Nukentėjusioji jaučia skausmus, sunkiai valdo kairę ranką, todėl negali dirbti fizinio darbo, neteko anksčiau dirbto darbo. Spręsdamas atlygintinos žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgė į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, jo pasekmes, įvertino žalą padariusio asmens kaltę, jo ir nukentėjusiosios turtinę padėtį (kaltinamasis dirba), į dabartinę nukentėjusiosios sveikatos būklę, todėl siekiant nukentėjusiosios ir kaltinamojo teisių pusiausvyros bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajai A. A. priteistina 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti (BPK 115 str. 1 d.).

Be to, A. A. prašė priteisti iš kaltinamojo bylinėjimosi išlaidas, pateikė tai patvirtinančius dokumentus, kad ji adv. padėjėjui T. Bakučioniui sumokėjo 1400 Lt (b. l. 137-139). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-302, 304-305,307-308 str.

nusprendė:

J. (J.) Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. ir paskirti 25 MGL (3250 Lt) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pritaikius BK 42 str. 6 d., 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., J. Č. skirti baudžiamojo poveikio priemonę,- draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. Č. kardomosios priemonės neskirti.

Nukentėjusiosios A. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. Č. 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti A. A. 1400 Lt iš J. Č. proceso išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.