Kauno apygardos teismo nutartis

2012-03-30 · Civilinė byla Nr. 2A-601-153/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-30
Bylos Nr.
2A-601-153/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-04289-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Dmitrijus Korsakovas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Aleta“
Atsakovas
L. V.
Advokatai
Nijolė Reimerienė
Civilinė byla Nr. 2A-601-153/2012;
Pirmosios instancijos teismo teisėja Vida Agurkienė;
(Teisminio proceso Nr. 2-05-3-04289-2011-7);
(S)

Procesinio dokumento kategorijos; 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 11.10, 18.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Egidijaus Tamašausko, Dmitrijaus Korsakovo, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aleta“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7989-752/2011 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aleta“ ieškinį atsakovei L. V. dėl įsakymo pripažinimo negaliojančiu ir jo panaikinimo, darbo ginčų komisijos protokolo bei tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Aleta“ ieškiniu atsakovei L. V. prašė teismo pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2009-06-29 UAB „Aleta“ direktorės įsakymą „Dėl darbo užmokesčio pakeitimo“ Nr. 090629, kuriuo atsakovei L. V. buvo priskaitytas 1 930 Lt mėnesinis darbo užmokestis; pripažinti negaliojančiu 2010-06-16 Darbo ginčų komisijos protokolą Nr. 03 ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, pasirašytą tarp ieškovo ir atsakovės.

Ieškinyje nurodė, kad ginčijamas įsakymas, kuriuo padidintas darbo užmokestis atsakovei, prieš išleidžiant atsakovę vaiko auginimo atostogų, buvo pasirašytas suklastojus ieškovės direktorės parašą. Ieškovės direktorė L. A. negalėjo pasirašyti ginčijamo įsakymo, nes tuo metu buvo komandiruotėje Vokietijoje. Aplinkybė apie suklastotą direktorės parašą paaiškėjo atleidus įmonės vyriausiąją buhalterę iš darbo ir patikrinus visus buhalterinės apskaitos dokumentus. Atsakovė nuo 2010-03-16 iki 2011-12-29 yra vaiko auginimo atostogose. 2010-06-16 vykusiame Darbo ginčų komisijos posėdyje buvo pasirašytas susitarimas tarp L. V. ir įmonės direktorės dėl išmokų mokėjimo tvarkos ir jų dydžio išmokant jas dalimis. Šalys su išmokų suma (8319,76 Lt) ir delspinigiais sutiko. Tačiau pripažinus ginčijamą ieškovės direktorės įsakymą, turėtų būti panaikintas ir 2010-06-16 Darbo ginčų komisijos protokolas Nr. 03 bei tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, nes tada keistųsi atsakovei priklausančių išmokėti sumų, susijusių su darbo užmokesčio išmokėjimu, dydis.

Atsiliepimas

Atsakovė L. V. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių tai, kad jos direktorės parašas yra suklastotas. Aplinkybė, kurią ieškovė įrodinėja pačios direktorės priimtu 2009-06-26 įsakymu dėl komandiruotės Nr. K090626-01, negali būti laikoma tinkamu įrodymu, patvirtinančiu ieškovės direktorės nebuvimo darbe faktą. Į komandiruotę galima išvykti bet kuriuo darbuotojo darbo laiku ir net po darbo. Ieškovė melagingai teigia, kad įsakymo priėmimo metu jos direktorė buvusi Vokietijoje, nes tą pačią dieną jos kabinete, dalyvaujant dar dviem darbuotojoms, atsakovė pasirašė darbo sutarties pakeitimą. Ieškovė piktnaudžiauja teise, nes reiškia nepagrįstą reikalavimą panaikinti savo pačios priimtus lokalinius teisės aktus, įrodinėdama tai, kad jos direktorės parašas šiuose dokumentuose buvo suklastotas. Atsakovės darbo sutarties pakeitimas pasirašytas ir darbdavio, ir darbuotojo, todėl nesuprantama, kuo remdamasi ieškovė teigia, jog jai mokamas didesnis darbo užmokestis, nei numatyta sutartyje. Atsakovė nurodė, kad jos darbo sutarties pakeitimas atsirado dėl to, kad ji atliko papildomus darbus, kuriuos anksčiau atlikdavo iš darbo išėjusios dvi darbuotojos. Ieškovės direktorė susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo su atsakove nesudarė, todėl pareikalavus sudaryti susitarimą ir apmokėti už papildomai atliktus darbus, nusprendė padidinti neterminuotoje darbo sutartyje sutartą atlyginimą iki 1 930 Lt. Atsakovės manymu, ieškovė ieškinį reiškia dėl to, kad ji dėl savo pažeistų teisių gynimo (dėl neišmokamo darbo užmokesčio) kreipėsi į Darbo inspekciją, teismą, antstolį.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Aleta“ atsakovei L. V. 1 000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 10,92 Lt valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad atsakovė pagal 2008-10-01 darbo sutartį Nr. 125 buvo priimta dirbti UAB „Aleta“ tiekimo vadybininkės pareigoms, jai nustatytas 1 000 Lt mėnesinis darbo užmokestis. Darbo sutarties pakeitimais atsakovei nuo 2009-02-02 iki 2009-07-31 mėnesinis darbo užmokestis nustatytas 1 240 Lt, o 2009-06-29 įsakymo Nr. 090629-01 pagrindu nuo 2009-07-01darbo užmokestis nustatytas 1 930 Lt. Pagal šalių parengtą tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą ginčo dėl atsakovei neišmokėto darbo užmokesčio dydžio nebuvo – darbo ginčų komisijoje ieškovei svarbiausia buvo susitarti su atsakove dėl atsiskaitymo dalimis. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus sprendimu, iki atsakovės skundo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje ieškovė turi pašalinti pažeidimus ir atsiskaityti su atsakove sumokėdama jai 8 319,76 Lt darbo užmokestį iki 2010-05-28, t. y. to paties dydžio pinigų sumą, kokia užfiksuota ir tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte.

Teismas nurodė, kad Darbo kodekse nėra reglamentuota, kad dėl darbo sutarties pakeitimų turi būti priimamas darbdavio įsakymas. Įsakymų priėmimas yra darbdavio prerogatyva. Darbdaviui nedraudžiama priimti įsakymus dėl darbuotojo priėmimo į darbą, dėl jam nustatyto darbo užmokesčio dydžio ar darbo sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau teismo nuomone, tokie darbdavio vienasmeniškai priimami aktai, su kuriais darbuotojas dažniausiai net nėra pasirašytinai supažindinamas, neatstoja darbo sutarties, kuri turi būti sudaroma raštu, pagal pavyzdinę formą ir patvirtinta šalių parašais. Teismas sprendė, kad kilus ginčui dėl darbo sutarties šalių susitarimo pakeisti darbo sutarties punktą, susijusį su atsakovės darbo užmokesčiu, prioritetas turi būti teikiamas sutarčiai (favor contractus principas), jos sąlygų galiojimui ir vykdymui, kiek įmanoma apribojant galimybę neigti sudarytos sutarties galiojimą, kai vienai sutarties šaliai tai tampa naudinga. Ieškovei ginčijant tik 2009-06-29 įsakymą dėl darbo užmokesčio pakeitimo, o neginčijant atitinkamos šalių pasirašytos darbo sutarties sąlygos, net ir tuo atveju, jei būtų pagrindas pripažinti įsakymą negaliojančiu ar niekiniu, darbo sutarties sąlyga, nustatanti darbo užmokesčio dydį, liktų galioti. Teismas nurodė, kad nėra jokio pagrindo pripažinti niekiniu ar negaliojančiu ieškovės ginčijamo įsakymo, nes jokių parašo suklastojimą patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė, o vizualiai parašas įsakyme yra identiškas ieškovės direktorės parašams darbo sutartyje, kituose įsakymuose. Teismas atmetė ieškovės argumentą, jog ieškovės direktorė negalėjo pasirašyti ginčijamo įsakymo dėl komandiruotės į Vokietiją. Teismas nustatė, kad direktorė neprisimena konkrečių komandiruotės aplinkybių, direktorės ir kitų darbuotojų paaiškinimai apie komandiruotės laiką ir vykusius asmenis yra prieštaringi, o iš jos paaiškinimo apie komandiruotės dokumentų pildymą, kad nuslėptų mokesčius, teismas padarė išvadą, kad ir iš pateikto komandiruotės įsakymo negalima spręsti apie tikslią ieškovės atstovės išvykimo į komandiruotę datą, kitų darbuotojų išvykimo laiką. Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti įrodymai apie sunkią įmonės padėtį, atlyginimų mažinimą, darbuotojų atleidimą negali būti vertinami kaip įrodantys, jog ieškovės atstovė negalėjo pasirašyti ginčijamo įsakymo. Teismas nustatė, kad atsakovės darbo užmokestis sunkmečiu – 2009 m. – didintas du kartus. Teismo nuomone, atsakovė turėjo pagrindą prašyti didesnio darbo užmokesčio, nes prasidėjus darbuotojų atleidimui, jai teko atlikti dalį kitų darbuotojų darbo funkcijų, todėl jos darbo užmokestis turėjo didėti. Atsakovė nuo 2009-10-27 išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų, todėl jai didesnis darbo užmokestis buvo aktualus, nes nuo jo priklausė išmokų gimus vaikui dydis. Todėl visiškai tikėtina, kad ji prašė ieškovės atstovės padidinti darbo užmokestį ir ieškovė su tuo sutiko.

Teismas sprendė, kad 1 930 Lt dydžio atsakovės darbo užmokestis buvo nustatytas šalių susitarimu ir tinkamai įformintas, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti ginčijamus įsakymą, darbo ginčų komisijos protokolą ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą negaliojančiais ir panaikinti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Aleta“ prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2009-06-29 UAB „Aleta“ direktorės įsakymą „Dėl darbo užmokesčio pakeitimo“ Nr. 090629, kuriuo atsakovei buvo priskaitytas 1 930 Lt mėnesinis darbo užmokestis; pripažinti negaliojančiu 2010-06-16 Darbo ginčų komisijos protokolą Nr. 03 ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, pasirašytą tarp ieškovės ir atsakovės. Apeliantė nurodė šiuos motyvus:

1) teismas neįvertino, kad Darbo ginčų komisijoje ieškovei svarbiausia buvo susitarti su atsakove dėl atsiskaitymo dalimis, o į buhalterės apskaičiavimą ieškovė nesigilino, nes pasitikėjo tuo metu dirbusia buhaltere R. K., kurios atžvilgiu šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl 68 474 Lt materialinių vertybių trūkumo. Tik atleidus buhalterę ir patikrinus visus buhalterinės apskaitos dokumentus, paaiškėjo, kad atsakovei priskaičiuojamas didesnis darbo užmokestis, nei numatytas darbo sutartyje. Darbo sutartis, sudaryta su atsakove, įmonėje yra dingusi;

2) akivaizdu, kad būdama komandiruotėje, tokio įsakymo pasirašyti direktorė negalėjo, todėl jis turėjo būti pripažintas negaliojančiu. Parašo suklastojimą patvirtinančių įrodymų ieškovė pateikti negalėjo, nes įsakymo originalas įmonėje yra dingęs, dėl to nebuvo galimybės prašyti teismo skirti grafologinę ekspertizę. Teismas privalėjo vadovautis įstatymu bei įrodymais, o ne tik dokumentų apžiūra vizualiai nustatyti parašo tikrumą;

3) teismas nepagrįstai atsisakė priimti degalų pylimosi Lenkijoje ir Vokietijoje kvitus, iš kurių matyti, kokioje vietoje, kokiu laiku buvo pilamas kuras į transporto priemonę, motyvuodamas, kad jie yra nevalstybine kalba. Teismas privalėjo būti aktyvus ir suteikti ieškovei galimybę išversti komandiruotę patvirtinančius dokumentus į lietuvių kalbą, į teismo posėdį kviesti ir apklausti liudytojus R. Č. ir V. Č.. Atsakovė tik paskutinio teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovės direktorė 2009-06-29 komandiruotėje nebuvo, todėl į teismo posėdį pati atsivesti liudytojus R. Č. ir V. Č. ieškovė neturėjo galimybės. Tai, kad du įmonės darbuotojai į Vokietiją išvyko anksčiau, nepaneigia fakto, kad išvykusi buvo ir direktorė;

4) teismas nevertino 2009 m. vasario mėn. darbuotojų sąrašų, iš kurių matyti, kad įmonėje dirbo 25 darbuotojai, o birželio mėnesį – 26. Atlyginimai darbuotojams buvo mažinami siekiant neatleisti jų iš darbo;

5) teismas neįvertino aplinkybės, kad darbo užmokesčio atsakovei didinti nebuvo jokio pagrindo nei dėl darbų kiekio, nei dėl įmonės finansinių galimybių. Darbo užmokestį visiems darbuotojams sumokėti buvo vėluojama dėl sunkios įmonės finansinės padėties, ir tai sąlygojo atsakovės kreipimąsi į darbo ginčų komisiją. Sunkią įmonės finansinę būklę įrodo byloje esantys įmonės skolų žiniaraščiai darbuotojams.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė L. V. prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos motyvus:

1) ieškovė pateikė apeliacinį skundą 2011-12-15 praleidusi 30 dienų terminą. Terminas apeliaciniam skundui paduoti baigėsi 2011-12-14. Ieškovė nenurodo, dėl kokių priežasčių praleido terminą skundui paduoti, neprašė termino atnaujinti;

2) apeliacinis skundas grindžiamas formaliais teiginiais dėl neva nevertintų ieškovės pateiktų įrodymų, netinkamo liudytojų parodymų vertinimo. Ieškovė nenurodė, kokius konkrečius materialinės ar procesinės teisės normos pažeidimus padarė teismas, dėl kurių sprendimas turėtų būti panaikintas;

3) ieškovė nenurodė faktinio ir teisinio apeliacinio skundo pagrindo, apeliacinį skundą grindžia faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Ieškovė teikia teismui naujus įrodymus – degalų pylimosi Lenkijoje ir Vokietijoje kvitus, kuriuos teismas turėtų atsisakyti priimti;

4) Darbo ginčų komisija buvo sudaryta dėl darbo užmokesčio išmokėjimo spręsti, kadangi VDI atlikus patikrinimą, ieškovė buvo įpareigota atsiskaityti iki 2010-05-28. Ieškovės direktorei buvo žinoma apie 8 319,76 Lt įsiskolinimą ir 1 930 Lt darbo užmokestį. Akivaizdu, jog ieškovės direktorė yra pasirašiusi ginčijamą įsakymą ir dėl padidinto darbo užmokesčio neišmokėjimo buvo priėmusi ir pasirašiusi nemaža finansinių dokumentų, tarp jų ir dokumentus dėl Darbo ginčo komisijos priimtų sprendimų, kuriuose taip pat matomos neišmokėtos sumos. Šios aplinkybės patvirtina faktą, jog ieškovės direktorė priėmė ir pasirašė ginčijamą įsakymą;

5) teismas buvo aktyvus ir siūlė ieškovei pateikti įrodymus, atidėjo bylos nagrinėjimą, sudarė sąlygas ieškovei pateikti prašymą skirti rašysenos ekspertizę, tačiau ieškovė nesinaudojo tokia galimybe. Įsakymo originalą ieškovė turėjo;

Žemesnės instancijos teismas

6) teismas vertino ieškovės darbuotojų sąrašus ir dėl jų pasisakė, nurodydamas, kad laikotarpiu nuo 2009-02-01 iki 2009 m. liepos mėn. su kai kuriais darbuotojais buvo nutraukti darbo santykiai. Ieškovės nurodomi įrodymai, kurių neva netyrė teismas, neturi įtakos ginčo esmei.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

Atmestinas atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, kad apeliantė pateikė skundą praleidusi 30 dienų terminą, nes Lietuvos pašto spaudas ant voko patvirtina, kad apeliacinis skundas paduotas 2011-12-14 (b. l. 134).

CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 177 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl darbuotojai nustatyto darbo užmokesčio dydžio. Byloje yra pateikta 2008-10-01 darbo sutartis Nr. 125, sudaryta tarp apeliantės UAB „Aleta“ ir atsakovės, šios sutarties 3 p. papildymas patvirtina, kad sutarties šalys susitarė, kad darbdavys (šioje byloje apeliantė) nuo 2009-07-01 atsakovei priskaitys 1 930 Lt darbo užmokesčio sumą. Šio papildymo pagrindas darbo sutartyje nurodytas ieškovės direktorės 2009-06-29 įsakymas Nr. 090629-01 (b. l. 41–42,6). Įstatymas numato, kad darbuotojo ir darbdavio darbo teisiniai santykiai atsiranda, įsigaliojus jų sudarytai darbo sutarčiai. Darbo sutartis yra jos šalių susitarimas, kuriuo nustatomos darbdavio ir darbuotojo teisės ir pareigos ( DK 93 straipsnis, 94 straipsnio 1 dalis). DK 120 straipsnyje reglamentuojamas darbo sutarties sąlygų pakeitimas. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta specialioji norma dėl darbo apmokėjimo sąlygų, nustatytų DK 95 straipsnio 3 dalyje, pakeitimo. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija vadovaujasi byloje 2008-10-01 darbo sutartimi Nr. 125 bei jos pakeitimais ir nustatytais šioje sutartyje šalių įsipareigojimais, tarp jų ir darbo užmokesčio sumą.

Apeliantė teigia, kad ieškovės direktorės 2009-06-29 įsakymas Nr. 090629-01 yra suklastotas, nes įsakyme nurodytą datą ieškovės direktorė buvo komandiruotėje ir negalėjo pasirašyti įsakymo, o apie ieškovės ginčijamą įsakymą dėl darbo užmokesčio sumos padidinimo apeliantė sužinojo tik po įmonės buhalterės atleidimo iš darbo, kai paaiškėjo buhalterės padaryti buhalterinės apskaitos pažeidimai. Tačiau paminėti apeliantės argumentai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir prieštarauja bylos medžiagai. Bylos duomenimis, 1 930 Lt darbo užmokestis atsakovei nebuvo mokamas iki 2010 m. birželio. Atsakovė pateikė ieškovei reikalavimą dėl jai priklausančio atlyginimo įsiskolinimo (8 319,76 Lt) išmokėjimo (b. l. 10, 17), dėl šios priežasties apeliantės direktorė sudarė Darbo ginčų komisiją atsakovės prašymui svarstyti, dalyvavo Darbo ginčų komisijos posėdžiuose, teikė duomenis apie darbo užmokesčio įsiskolinimo sumą ir pasirašė susitarimą dėl atsiskaitymo už neišmokėtą atlyginimą. Taip pat apeliantės atstovė teikė LR VDI Kauno skyriui patikrinimui įmonės dokumentus, kurių pagrindu nustatyta atsakovei neišmokėto darbo užmokesčio suma, o ieškovės atstovė buvo LR VDI Kauno skyriaus įpareigota pašalinti pažeidimą ir atsiskaityti su atsakove (b. l. 11–17, 43–47). Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės suponuoją išvadą, jog darbo sutarties sąlyga dėl darbo užmokesčio dydžio buvo pakeista ieškovės direktorės valia ir atsakovei nustatytas 1 930 Lt darbo užmokestis. Dėl to atmestinas apeliantės motyvas, kad jai nebuvo žinoma apie ieškovės buhalterės įrašus dėl darbo užmokesčio dydžio pakeitimo.

Kaip nustatyta byloje, darbo sutarties pakeitimą pasirašė pati ieškovės direktorė, tad yra teisinis pagrindas konstatuoti, jog apeliantės direktorė sutiko dėl darbo sutarties sąlygos, nustatančios darbo užmokesčio pakeitimą, ir ją tenkino nustatytas atsakovei darbo užmokesčio dydis, nes dėl jo neprieštaravo ir nekėlė ginčo.

Apeliantės motyvai, kad įmonėje neišliko darbo sutartis, nesudaro pagrindo netikėti atsakovės pateikta darbo sutartimi (b. l. 41–42). Taip pat atmestinas apeliantės motyvas, kad esant ekonominiam sunkmečiui ieškovė negalėjo padidinti darbuotojams atlyginimo, nes toks apeliantės motyvas prieštarauja surinktiems byloje rašytiniams įrodymams (darbo sutarčiai, įsakymui, pažymai apie neišmokėto darbo užmokesčio įsiskolinimą, susitarimui dėl skolos išdėstymo, Darbo inspekcijos dokumentui, Darbo ginčo komisijos protokolams), tad apeliantės prielaida apie negalėjimą atsakovei keisti darbo užmokesčio dydžio sumos yra hipotetinio pobūdžio, dėl to teisiškai nereikšminga.

Ieškovės motyvai dėl darbo funkcijų paskirstymo tarp įmonės darbuotojų, jų atleidimo susiklosčius gamybiniam būtinumui, taip pat darbuotojų pavadavimo tvarkos atostogų metų, darbo funkcijų paskirstymo ir kvalifikacijos, aplinkybių, susijusių su ieškovės įmonės turtinės situacijos, taip pat ir dėl įmonės galėjimo didinti darbuotojams darbo užmokestį, dėl įmonės vėlavimo sumokėti darbuotojams darbo užmokestį nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo teismo sprendimo, nes remiantis rašytiniais įrodymais labiau tikėtina, kad atsakovei visgi buvo nustatytas 1930 Lt dydžio darbo užmokestis, o ne mažesnis – 1 240 Lt – darbo užmokestis (CPK 185, 197 str.).

Fakto, kad atsakovei buvo nustatytas didesnis atlyginimas už darbą, negu teigia ieškovės direktorė, taip pat nepaneigia apeliantės motyvas, kad ieškovės direktorė nesigilino į buhalterės dokumentų turinį, nes pasitikėjo buhaltere. Bylos duomenimis, ieškovės direktorė dalyvavo darbo ginčų komisijos posėdyje (b. l. 10, 13), kaip nurodyta komisijos posėdžio protokole, darbo ginčo komisija 2010-06-10 svarstė atsakovės prašymą dėl neišmokėtų išmokų, susijusių su darbo santykiais, pagal darbo sutartį Nr. 125, kaip nurodyta protokole, ieškovės direktorė neginčijo neišmokėto atsakovei darbo užmokesčio dydžio 8 319,76 Lt (b. l. 17). Todėl apeliantė be pagrindo motyvuoja savo nesutikimą dėl nustatyto atsakovei darbo užmokesčio dydžio įmonės buhalterės surašytais dokumentais, nes tai prieštarauja rašytiniams dokumentams, kurie patvirtina, kad sprendimą dėl darbo užmokesčio dydžio įsiskolinimo ir išmokėjimo tvarkos (išdėstymo būdu) priėmė ieškovės direktorė 2010-06-16, o ne kitas ieškovės darbuotojas (b. l. 47). Pažymėtina ir tai, kad pagrindas ginčo šalių susitarimui dėl darbo užmokesčio įsiskolinimo sumos nustatymo buvo darbo sutartis Nr. 125, kurioje nurodytas darbo užmokesčio dydis, ir 2009-06-29 įsakymas, kurio pagrindu tokio dydžio darbo užmokesčio suma nustatyta (b. l. 42). Tad teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės direktorė galėjo laiku išsiaiškinti aplinkybes dėl apeliantės direktorės galėjimo pasirašyti įsakymą, kuriuo atsakovei padidintas darbo užmokestis, tačiau to nepadarė, todėl negali teigti, kad teismas negynė jos teisių, nes pati apeliantės direktorė nebuvo pakankamai rūpestinga pasirašydama ginčytinus sprendimus (b. l. 5, 6, 47).

Teisėjų kolegija, įvertinusį pateiktus byloje apeliantės prašymus dėl kvitų apie kuro įsigijimą prijungimo prie bylos, kad būtų patvirtintas ieškovės direktorės buvimo komandiruotėje faktas, dėl liudytojų R. Č. ir V. Č. iškvietimo į teismą, dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nutarė ieškovės pateiktų prašymų netenkintini. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateikti kvitai dėl degalų įsigijimo įvairiose šalyse nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, tad teisėjų kolegija kartu su apeliaciniu skundu pateiktais rašytiniais įrodymais (b. l. 118–133) byloje nesivadovauja ir jų prie bylos neprijungia. Taip pat teisėjų kolegija netenkina apeliantės prašymo apklausti liudytojus R. Č. ir V. Č., nes apeliantė nenurodė, kodėl juos būtina apklausti apeliacinės instancijos teisme ir kokias reikšmingas aplinkybes, kurios nenustatytos byloje, liudytojai gali patvirtinti (CPK 314 str.). Taip pat atmestinas apeliantės motyvas, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo apklausti liudytojus, nes jis nėra pagrįstas. CPK 414 str. 1 d. nurodyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Taigi šiame įstatyme iniciatyva rinkti įrodymus paliekama teismo diskrecijai, tad teismas gali, bet neprivalo, savo iniciatyva rinkti įrodymus. Netenkintinas apeliantės prašymas paskirti nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nes bylą nagrinėjantis teismas yra tos nuomonės, kad ši civilinė byla gali būti tinkamai išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d., 322 str.).

Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, jog apeliantės motyvai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino įrodymus, yra atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti.

Apibendrinus nurodytus motyvus apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovė apeliacinės instancijos teisme šioje byloje turėjo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės interesams apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatė Nijolė Reimerienė (b. l. 148), advokatė atsakovės vardu surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 144–147), teisėjų kolegija sutiko su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, vadovavosi šiuo dokumentu nutartyje. Atsakovė sumokėjo advokatei už suteiktas teisines paslaugas 1 000 Lt (b. l. 149, 149A, pinigų priėmimo kvitas Nr. 611607). Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą ir į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus (8.11 p.) dydžio, atsakovei priteistinos 800 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurios, teisėjų kolegijos nuomone, yra teisingos ir reikalingos bei atitinka advokatės darbo sąnaudas šioje byloje.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–333 str.,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Aleta“ (į. k. 135508130, Kauno g. 4, Jonava, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB Ūkio bankas, banko kodas 70117, adresas korespondencijai: Draugystės g. 14A, Kaunas) 800 (aštuonių šimtų) Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovei L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv.(duomenys neskelbtini)).

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjai Egidijus TamašauskasDmitrijus Korsakovas