Kauno apygardos teismo nutartis

2020-07-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-298-317/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-27
Bylos Nr.
AN2-298-317/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02111-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas (pirm.)
Pareiškėjas
A. V.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-298-317/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02111-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 4 d. nutarties N. A. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2019 m. birželio 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistė surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 20-ANR_P-47870-2019 dėl to, kad N. A. 2019 m. vasario 19 d. 07.43 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodamas automobilį „Lexus GS 300“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui ir aplinkai, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, tačiau žiūrėdamas į kairę, ar neatvažiuoja automobiliai iš kairės, ir pradėjęs važiuoti nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje kliudė iš dešinės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį per kelio važiuojamąją dalį ėjusį pėsčiąjį A. V., eismo įvykio metu transporto priemonė neapgadinta, pėsčiasis nesužalotas. Kartu su administracinio nusižengimo protokolu buvo surašytas administracinis nurodymas, kuriuo N. A. skirta 30 eurų piniginė bauda už tai, kad jis padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalyje. Administracinis nurodymas įvykdytas 2019 m. birželio 13 d.

2. 2019 m. birželio 20 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje buvo gautas pareiškėjo A. V. skundas, kuriame pareiškėjas prašė atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. A. V. nurodė, jog administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu Institucijai buvo pateikti ne visi medicininiai dokumentai, reikšmingi nustatant jam eismo įvykio metu padaryto sveikatos sutrikdymo mastą.

3. Atsižvelgiant į pareiškėjo prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodytus argumentus ir motyvus, administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos specialistė kreipėsi į gydymo įstaigas, kuriose po eismo įvykio gydėsi A. V., išsireikalavo iš jų medicininius dokumentus bei juos išsiuntė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriui su užduotimi sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. 2019 m. rugsėjo 13 d. buvo gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. pG2467/2019, kurioje nurodoma, jog ir įvertinus papildomus medicininius dokumentus A. V. objektyvių mechaninės traumos požymių nekonstatuota. Atsižvelgusi į šią specialisto išvadą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistė sprendė, jog A. V. prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių yra nepagrįstas, todėl 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu atsisakė pradėti tyrimą dėl administracinio nusižengimo bylos ROIK 19099338022 atnaujinimo.

4. Nesutikdamas su tokiu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistės nutarimu, pareiškėjas apskundė jį aukštesniajam pareigūnui – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkui, kuris 2019 m. spalio 15 d. nutarimu A. V. skundo netenkino, konstatavęs, jog Institucijos specialistė teisingai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą.

Žemesnės instancijos teismas

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 4 d. nutartimi A. V. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko 2019 m. spalio 15 d. nutarimo atmestas, nutarimas paliktas nepakeistas. Apylinkės teismas konstatavo, jog, prašydamas panaikinti 2019 m. spalio 15 d. nutarimą, skirti pakartotinę ekspertizę ir pripažinti jį nukentėjusiuoju, A. V. nenurodė jokių naujai paaiškėjusių ar turinčių esminę reikšmę bylai aplinkybių, kurios įvykį tyrusiems pareigūnams nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodytų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn.

6. A. V. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 4 d. nutartį, prašo ją panaikinti bei pripažinti jį nukentėjusiuoju, kad galėtų įrodyti, jog iš darbo jis buvo atleistas be pagrindo, eismo įvykio metu nukentėjo, o ne jį simuliavo.

Šalies argumentai

6.1. Skunde pareiškėjas nurodo, jog Kauno miesto savivaldybės administracija, jam sugrįžus į darbą, apkaltino jį eismo įvykio simuliavimu, dėl ko, dar vykstant tyrimui, jis kreipėsi į įvairias institucijas – Kauno miesto savivaldybės administraciją, Darbo inspekciją, Kauno apygardos prokuratūrą ir t. t. Teisėjos paaiškinimai, kad jam reikėjo apskųsti Darbo inspekcijos atsakymą, nėra visiškai teisingi, kadangi Darbo inspekcija, priimdama sprendimą, dar neturėjo realių policijos eismo įvykio tyrimo išvadų. Taip pat pažymi, jog nesutinka su sprendimu nepripažinti jo nukentėjusiuoju šioje administracinio nusižengimo byloje.

6.2. Anot pareiškėjo, tyrėja B. L., teigdama, jog ant automobilio priekinio variklio dangčio nebuvo jokių žymių, tik dar kartą nori apginti eismo įvykio kaltininką – N. A., kuris pats teigė, jog gali būti, kad jis (pareiškėjas) buvo atsirėmęs į automobilio priekinį variklio dangtį, kas reiškia, jog žymės turėjo likti. A. V. nurodo neatsisakantis savo parodymų, kad jis eismo įvykio metu buvo užkritęs ant automobilio priekinio variklio dangčio. Apklaustas gydytojas R. N. teigė neprisimenantis, ar tinkamai užpildė pirminės apžiūros medicininius dokumentus. Būtent dėl to Valstybinės teismo medicinos tarnyba priėmė išvadą, kad objektyvių sužalojimų nebuvo, su kuo jis nesutinka.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime į atskirąjį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo A. V. skundo netenkinti ir palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistės nutarimą nepakeistą. Atsiliepime pažymima, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG2467/2019 (02) nurodoma, kad A. V. objektyvių mechaninės traumos požymių nekonstatuota. Taip pat teigiama, jog pareiškėjo parodymai nesutampa su parodymais liudytojų, apie kurių suinteresuotą melagingai apkalbėti pareiškėją duomenų byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. A. V. atskirasis skundas netenkintinas.

6. Prieš pateikdamas savo įžvalgas dėl skundžiamoje nutartyje padarytos galutinės išvados, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko 2019 m. spalio 15 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo pagrįstai atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl Institucijos specialistės 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta pradėti tyrimą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, pagrįstumo, apygardos teismas pasisako dėl 2020 m. liepos 21 d. teisme gauto A. V. prašymo nagrinėti jo skundą žodinio proceso tvarka.

7. Pagal ANK 656 straipsnio 5 dalį apygardos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Prireikus teisėjų kolegija gali atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal ANK 651 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl atskirojo skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (ANK 651 straipsnio 4 dalis).

8. Šiuo atveju A. V. prašymas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą pagal jo atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka, nėra pagrįstas motyvais, kuriuos nustačius, būtų pagrindas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nagrinėjant pareiškėjo atskirąjį skundą jokie nauji įrodymai taip pat nevertinami, o prašyme rengti žodinį bylos nagrinėjimą A. V. nenurodo, kokias dar nagrinėjamam klausimui aktualias aplinkybes jis gali teismui nurodyti, kurių nenurodė atskirajame skunde. Prašyme pareiškėjas pažymi tik tai, kad byloje dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, jam buvo paskirta advokatė. Ši byla dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, anot pareiškėjo, yra susijusi su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, kadangi iš darbo, pasak jo, jis buvo atleistas dėl eismo įvykio simuliavimo, nors nagrinėjant jo skundą apylinkės teisme buvo įrodyta, jog automobilis jį tikrai partrenkė, dėl ko jis po smūgio užkrito ant automobilio priekinio variklio dangčio. Taigi, apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos duomenimis, atskirojo skundo, prašymo ir skundžiamos nutarties motyvais, žodinio atskirojo skundo nagrinėjimo nepripažįsta būtinu.

9. ANK XXXVIII skyrius numato administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo galimybę. Pagrindai, kuriems esant administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, išdėstyti ANK 568 straipsnio 1 dalyje. ANK 558 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinama, kai paaiškėjo aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba, kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą, negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.

10. ANK 659 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog teisę paduoti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių turi nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija, institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nukentėjusysis, jų atstovai. Nors nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje A. V. nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau būtent jis eismo įvykio metu buvo kliudytas N. A. vairuota transporto priemone. Pareiškėjas prašė atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, kadangi nesutiko su 2019 m. gegužės 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G1133/2019 (02), kuria buvo konstatuota, jog A. V. mechaninės traumos (priežastiniu ryšiu susijusios su eismo įvykiu) požymių nenustatyta, siekė įrodyti, jog buvo sužalotas, dėl ko jam buvo padaryta bent jau fizinė žala, todėl prašė atlikti pakartotinį tyrimą dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, išsireikalaujant iš gydymo įstaigų papildomus medicininius dokumentus, kurie nebuvo vertinti, priimant 2019 m. gegužės 6 d. specialisto išvadą. Neabejotina, jog tuo atveju, jei, įvertinus papildomus medicininius dokumentus, būtų buvę nustatyta, jog eismo įvykio metu vis tik buvo sutrikdyta A. V. sveikata, tai turėtų įtakos ne tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – N. A. teisinei padėčiai, bet ir A. V. procesinei padėčiai. Todėl laikytina, jog, net ir nesuteikus pareiškėjui nukentėjusiojo statuso, jis laikytinas tinkamu subjektu pateikti prašymą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu.

11. Administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo tvarka dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių numatyta ANK 661 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nukentėjusysis, jų atstovai su prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, dėl kurių gali būti atnaujinta administracinio nusižengimo byla, ištyrimo turi kreiptis į instituciją, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną. Institucija, gavusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, nukentėjusiojo, jų atstovų prašymą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) kai yra pagrindas manyti, kad gali būti bent viena iš šio kodekso 658 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų aplinkybių, – sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Šis tyrimas atliekamas laikantis šio kodekso taisyklių; 2) kai nėra pagrindo pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, – sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių (ANK 661 straipsnio 2 dalis). Kai paaiškėjusios naujos aplinkybės baigiamos tirti ir nėra pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, institucija savo sprendimu tyrimą nutraukia (ANK 661 straipsnio 4 dalis).

12. Iš ankstesniame (t. y. 11) punkte išdėstyto reglamentavo matyti, jog institucija, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, gavusi prašymą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, turi arba pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių arba, kai pagrindo pradėti tyrimo nėra – priimti sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą. Administracinio nusižengimo bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju tyrimas dėl pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių buvo pradėtas - Institucijos atstovė papildomai kreipėsi į gydymosi įstaigas, išsireikalaudama A. V. medicininius dokumentus, taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriui buvo paskirta užduotis nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą. Kadangi pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės buvo tiriamos, tačiau jas ištyrus buvo nustatyta, kad nėra pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, Institucijos specialistės 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimu turėjo būti priimtas sprendimas ne atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, kaip nurodoma 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarime, o sprendimas nutraukti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Nepaisant to, jog Institucijos 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarime buvo suklysta nurodant priimamo sprendimo rūšį, pats sprendimas apygardos teismo vertinimu yra teisėtas ir pagrįstas, tinkamai motyvuotas, priimtas išsamiai, objektyviai ir nešališkai ištyrus A. V. 2009 m. birželio 20 d. skunde (prašyme) nurodytas aplinkybes, todėl naikinti jį vien dėl šios klaidos, nėra pagrindo. Šis netikslumas nelaikomas esminiu ir nekeičia priimto sprendimo esmės.

13. Kaip teisingai nurodoma ir skundžiamoje nutartyje, atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukėlusius eismo įvykį, diferencijuojama priklausomai nuo eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims sukelto sveikatos sutrikdymo masto: tuo atveju, jeigu sveikata sutrikdyta nežymiai, veika kvalifikuotina kaip ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas; jei sveikata sutrikdyta nesunkiai – veika kvalifikuotina kaip Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas. Kadangi šiuo atveju nebuvo nustatyta, jog eismo įvykio metu buvo sutrikdyta A. V. sveikata, transporto priemonės – automobilio „Lexus GS300“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas N. A. administracine tvarka buvo nubaustas tik pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, numatančią atsakomybę už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles. A. V. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą motyvavo ir motyvuoja tuo, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo neteisingai konstatuota, jog jis nepatyrė jokių sužalojimų, nesutinka su administracinio nusižengimo byloje ir papildomai atlikus tyrimą nustatytų aplinkybių vertinimu.

14. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, apylinkės teismas, nagrinėdamas A. V. skundą dėl aukštesniojo pareigūno 2019 m. spalio 15 d. nutarimo, išsamiai išanalizavo pareiškėjo nurodytus motyvus, kuriais remiantis jis prašė atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Sprendimą atmesti pareiškėjo skundą ir palikti galioti skundžiamą nutarimą, išsamiai ir aiškiai motyvavo. Apygardos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo su skundžiamoje nutartyje išdėstytais argumentais nesutikti ir jiems visiškai pritaria. Kaip jau minėta, tirdama A. V. prašyme nurodytas aplinkybes, administracinio nusižengimo tyrimą atlikusi institucija, atliko papildomus procesinius veiksmus - kreipėsi į gydymosi įstaigas, prašydama pateikti A. V. medicininius dokumentus, o juos gavusi pavedė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriui atlikti pakartotinį A. V. kūno teismo medicininį tyrimą, tikslu nustatyti kokius sužalojimus jis patyrė eismo įvykio metu, kokį sveikatos sutrikdymo mastą sužalojimai atitinka. Atlikus pakartotinį tyrimą, buvo gauta 2019 m. rugsėjo 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2467/2019(02), kurioje nurodoma, kad: įvertinus pateiktus papildomus duomenis, išvada lieka tokia pati kaip specialisto išvadoje Nr. G1133/2019(02), A. V. objektyvių mechaninės traumos požymių nekonstatuota; 2019 m. balandžio 12 d. kairiojo kelio sąnario ultragarso tyrimo metru, 52 dienos po įvykio, diagnozuotas suprapateliarinis bursitas (remtasi tik iš rasto skysčio pertekliaus, kuris neįrodo mechaninės traumos) negali būti siejamas su 2019 m. vasario 19 d. įvykiu; ambulatorinio gydymo metu konstatuoti tik subjektyvūs (skausmas, skausmas liečiant, šlubčiojimas) požymiai, kurie negali būti vertinami kaip objektyvūs sužalojimai.

15. Apylinkės teismas nusprendė A. V. skundą nagrinėti ne rašytinio proceso tvarka, kaip numatyta ANK 658 straipsnio 4 dalyje, o žodinio proceso tvarka ir, siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl išvados, kad pareiškėjas eismo įvykio metu nebuvo sužalotas, teisingumo, nusprendė apklausti ne tik administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, skundo autorių, Institucijos specialistę bei viršininką, priėmusius 2019 m. rugsėjo 13 d. bei 2019 m. spalio 15 d. nutarimus, bet ir aptariamą įvykį mačiusią liudytoją V. V., pareiškėjo gydytoją J. J., į kurią A. V. kreipėsi trys dienos po eismo įvykio, Kauno klinikinės ligoninės Skubios pagalbos priėmimo skyriaus gydytoją R. N., kuris tą pačią dieną po eismo įvykio apžiūrėjo pareiškėją, bei ekspertą D. B., pateikusį abi specialisto išvadas. Iš viso to matyti, kad apylinkės teismas priėmė A. V. netenkinantį procesinį sprendimą ne formaliai išanalizavęs bylos medžiagą, bet ir pats atlikęs papildomą aplinkybių tyrimą. Įvertinęs liudytojų, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus, eksperto paaiškinimus, apylinkės teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog nebuvo nustatytos jokios išties naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos surašant N. A. administracinio nusižengimo protokolą su administracinio nusižengimo nurodymu ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodytų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė sunkesnį administracinį nusižengimą (ar netgi nusikaltimą), negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn. Nei liudytojų parodymai, nei eksperto paaiškinimai nesudaro net minimalaus pagrindo manyti, jog A. V. dėl eismo įvykio vis tik patyrė kokį nors sužalojimą, kuris nebuvo užfiksuotas pareiškėjo medicininiuose dokumentuose, kuriuos įvertinęs Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas padarė išvadą, jog A. V. objektyvių mechaninės traumos požymių nekonstatuota.

16. Atsakydamas į esminius skundo argumentus apygardos teismas taip pat pažymi, jog nors iš karto po eismo įvykio pareiškėją A. V. apžiūrėjęs Kauno klinikinės ligoninės Skubios pagalbos priėmimo skyriuje dirbantis gydytojas R. N. apklaustas teisme nurodė, kad paties pareiškėjo neprisimena, tačiau sutikti su skundo autoriumi, jog jis nurodė apskritai neprisimenantis, ar teisingai užpildė pirminės apžiūros medicininius dokumentus, negalima. Apklaustas liudytojas paaiškino, jog medicininiuose dokumentuose yra fiksuojamos ant paciento kūno esančios matomos poodinės kraujosruvos, o jeigu nagrinėjamu atveju medicininiuose dokumentuose nėra įrašo apie kraujosruvą, tikriausiai tuo metu jos nebuvo. Vien liudytojo pavartotas žodis „tikriausiai“ nereiškia, jog jis matė iš karto po įvykio ant A. V. kūno išryškėjusią kraujosruvą (kraujosruvas), tačiau jos neaprašė. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas nurodė, jog sumušimo vietoje paprastai vizualiai matosi patinimas, susidaro gumbas, t. y. minkštųjų audinių išsipūtimas, ir, neabejojo, jog jei toks gumbas ar kitas pakitimas būtų buvęs, jis būtų aprašytas.

17. Skunde pareiškėjas nurodo ir tai, jog Kauno miesto savivaldybės administracija, jam sugrįžus į darbą, apkaltino jį eismo įvykio simuliavimu ir dėl atleido jį iš darbo, dėl ko dar vykstant tyrimui jis kreipėsi į įvairias institucijas - Kauno miesto savivaldybės administraciją, Darbo inspekciją, Kauno apygardos prokuratūrą ir t. t., teigia, jog Darbo inspekcija, priimdama sprendimą, dar neturėjo realių policijos eismo įvykio tyrimo išvadų. Dėl šių skundo argumentų nebus pasisakoma, kadangi jie nėra susiję su sprendimu nutraukti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių.

18. Apygardos teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, pripažįsta, kad analizuojamu atveju, sprendžiant administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo klausimą, buvo įvertinti visi šio klausimo teisingam išsprendimui reikšmingi duomenys bei aplinkybės, apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, A. V. atskirasis skundas netenkintas, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 4 d. nutartį nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas