Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei L. S.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje bedarbis, teistas:

1) 2014 m. gruodžio 3 d. Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – viešaisiais darbais 4 mėn., įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 15 val. visuomenės labui;

2) 2015 m. gruodžio 1 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64 straipsnį – laisvės atėmimu 10 mėn., vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., 2017 m. birželio 1 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

3) 2018 m. kovo 22 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 laisvės atėmimu 7 mėn. 2 d.;

4) 2019 m. spalio 16 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – areštu 30 parų;

5) 2021 m. vasario 25 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – areštu 20 parų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

M. P. 2021 m. spalio 3 d. vakare, ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, ištraukdamas kilpą, laikančią pakabinamą spyną, slapta įsibrovė į R. J. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą, R. J. priklausantį, turtą: mobiliojo ryšio telefoną „Alcatel C5“ už 50 Eur ir benzininį pjūklą „Black“ už 60 Eur, t. y. pagrobė R. J. priklausantį 110 Eur turtą.

M. P. teismo posėdžio metu pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Jis nurodė, kad tą dieną buvo parvažiavęs pas tėvus į kaimą, kur su jais gėrė alkoholį. Būdamas girtas, nuėjo į nukentėjusiojo namus, ištraukė durų spynos kilpą, tačiau kaip įvykdė vagystę, kokius daiktus paėmė, nepamena. Ryte pavogtą benzininį pjūklą paslėpė pas tėvus, o telefoną parsivežė į Telšius namo. Jam paskambino nukentėjusysis, kuris pasakė, kad iš jo yra pavogęs telefoną ir benzininį pjūklą. Daiktus nukentėjusiajam grąžino, jei reikės, atlygins padarytą žalą. Yra neįgalus, nusikaltimą padarė, nes buvo girtas. Gyvena su sugyventine, dirba nelegaliai statybose. Nuoširdžiai gailis dėl padarytos veikos.

II. Įrodymai ir jų vertinimas

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio ir 432 straipsnio, t. y. sutrumpinto įrodymų tyrimo ir pagreitinto proceso tvarka, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir prokuroras. Minėti asmenys pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio, teisme įrodymai nebuvo tiriami, apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. P. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai, tame tarpe ir nukentėjusiojo bei liudytojos parodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. J. parodė, kad 2021 m. spalio 4 d., apie 7.30 val. atvykęs į savo sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad yra praviros durys, iš kurių ištrauktas metalinis spynos laikiklis, o prie jų ant žemės numesta pakabinama spyna. Įėjęs į vidų pastebėjo, kad ant šaldytuvo nebėra iš vakaro padėto mobiliojo ryšio telefono „Alcatel C5“, kurio vertė 50 Eur. Nuėjęs pas priešais gyvenantį kaimyną, sužinojo, jog buvo atvykęs jo sūnus M. P., kuris prašė laužtuvo, tačiau tėvas nedavė. Nurodė, kad kaltinamojo tėvas pasakė, jog žino, jog sūnus tą vakarą du kartus buvo jo namuose. Be to, jo sugyventinė sakė, kad M. P. buvo atvykęs ir į namus, kur teiravosi jo. Aiškino, kad sodyboje, į kurią buvo nuėjęs, nukentėjusiojo nerado. (b. l. 10-15). Papildomai apklaustas kaip liudytojas, nukentėjusysis nurodė, kad iš jo dar buvo pavogtas benzininis pjūklas „Black“, kurio vertė 60 Eur, viso pavogta turto už 110 Eur. Minėtus daiktus jis pamatė policijos komisariate, kai atvyko apklausai. Daiktai nesugadinti, todėl civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 27-30).

Liudytoja J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie metus laiko gyvena su M. P.. 2021 m. spalio 3 d. jis išvyko pas tėvą į Dūseikių k. Kitą dieną grįžęs namo jis parodė mobiliojo ryšio telefoną, kurį sakėsi radęs kaime. Kai ji keletą kartų paklausė apie tą telefoną, pastarasis pasakė, kad telefonas „Rimiaus“, bet kaip telefonas pas jį atsirado, jai nepasakojo. Ji liepė grąžinti telefoną, tačiau sugyventinis neklausė. Kai atvyko policijos pareigūnai, telefoną atidavė ji (b. l. 42-44).

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele fiksuota įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Nurodyta, kad priėjus prie gyvenamojo namo, šalia medinių rudai dažytų durų numesta metalinė pakabinamos spynos kilpa ir užrakinta spyna. Laužimo žymių ant durų nesimato. Jokių kitų vagystės požymių taip pat nesimato (b. l. 16-24).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose nurodyta, kad 2021 m. spalio 6 d. J. J. pateikė juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „Alkatel“ (b. l. 45-47), o M. P. pateikė oranžinės spalvos benzininį pjūklą „Black“, nurodydamas, kad jį paėmė iš R. J. (b. l. 48-49). Minėtų daiktų apžiūra fiksuojama Daiktų apžiūros protokoluose su fotolentelėmis (b. l. 50-56, 57-62). Daiktai Pakvitavimu grąžinti R. J. (b. l. 63-64).

2021 m. spalio 6 d. kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 100-102).

Teismas vertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais.

Byloje ištirtų ir aukščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis M. P., įsibraudamas į nukentėjusiajam priklausančią gyvenamąją patalpą, pagrobė svetimą, R. J. priklausantį 110 Eur vertės, turtą. Tokią išvadą teismui leidžia daryti paties kaltinamojo paaiškinimai, nukentėjusiojo ir liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo bei liudytojos parodymų jokių esminių skirtumų nenustatyta, todėl teismas kaltinamajam M. P. pareikštą kaltinimą nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, laiko pagrįstu ir įrodytu (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

II. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą, ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenių infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Kaltinamojo M. P. veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai, nes jis, ištraukdamas pakabinamos durų spynos kilpą, įsibrovė į nukentėjusiajam priklausantį gyvenamąjį namą ir pagrobė svetimą turtą.

III. Bausmės skyrimas

Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nors pokurorės pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nebuvo nurodytos kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymą įtakojo kaltinamojo girtumas, tačiau prokurorės pareiškime nurodyti ankstesni asmens teistumai, todėl tiek kaltinamajam, tiek teismui apie juos žinant, kaltinamojo atsakomybę sunkinačiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas BK 27 straipsnio prasme, o taip pat tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Spręsdamas dėl apsvaigimo nuo alkoholio įtakos nusikalstamos veikos padarymui pripažinimo kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, teismas įvertino paties kaltinamojo teiginius, jog vagystės padarymą įtakojo alkoholio vartojimas, ir šios aplinkybės pripažinimas sunkinančia aplinkybe negali būti laikomas siurprizine sąlyga kaltinamajam.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, į tai, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir kt. reikšmingas aplinkybes.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, taip pat kitas nustatytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Individualizuodamas bausmę kaltinamajam M. P., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinę, baigtinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, atsižvelgdamas į sukeltas pasekmes – veika nesukėlė sunkių pasekmių, nukentėjusiajam pavogti daiktai buvo grąžinti netrukus, veika visuotinai nėra pavojinga, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta paskiriant kaltinamajam arešto bausmę, didesnės, nei sankcijoje numatytas vidurkis, trukmės (BK 41 straipsnis, 54 straipsnis, 49 straipsnis).

Teismas sprendžia, kad nustatytos aplinkybės nesudaro kaltinamajam skirti prokurorės siūlomą laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti BK 75 straipsnio pagrindu, nes, kaip minėta, teismas neturi pagrindo manyti, jog kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys leidžia spręsti, jog kaltinamasis išvadų nedaro ir yra linkęs nepaisyti įstatymais nustatytų taisyklių, būdamas pakankamai jauno amžiaus, yra teistas penkis kartus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažintina 1/3 (vienu trečdaliu).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 307, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir nubausti areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.