Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo G. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-168-589/2016 pagal ieškovės VĮ Panevėžio miškų urėdija ieškinį atsakovui G. R. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas kreipėsi į darbo ginčo komisą, kuri pripažino, kad atsakovo automobilio naudojimas per pietų pertrauką vertintinas kaip formalus ir neturintis visų būtinųjų darbo drausmės pažeidimo sudėties elementų bei konstatavo, kad atsakovas darbo drausmės pažeidimo nepadarė, o drausminė nuobauda jam paskirta nepagrįstai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė įrodinėja, kad 2015-06-02 minimos taisyklės buvo pakeistos 12 punktu ir išsiuntinėjamos elektroniniu paštu darbuotojams, tačiau tai nebuvo naujai pasirašytas VĮ Panevėžio miškų urėdijos miškų urėdo įsakymas. Tokį susirašinėjimą elektroniniu paštu laiko nuomonių apsikeitimu su darbuotojais, bet ne taisyklių pakeitimu ir supažindinimu. Įsakyme nurodyta, kad pažeidimai padaryti 2015 m. birželio 3, 4, 10, 11 dienomis, o taisyklių pakeitimas padarytas 2015-06-02. Mano, kad ieškovė taisykles pakeitė 2015-06-02 tik todėl, kad vėlesnis jų pakeitimas, kad ir 2015-06-12, neleistų atsakovo patraukti drausminėn atsakomybėn.

Ieškovė 2015 m. kovo 16 d. įsakymu patvirtino „Dėl automobilių, naudojamų pagal specialistų darbo pobūdį, įsigijimo ir naudojimo“ taisykles. Esant bet kokiems šių taisyklių pakeitimams, miškų urėdas privalėjo priimti naują įsakymą ir nurodyti, kad keičiami konkretus taisyklių punktai, kada nustoja galioti sena redakcija, kada pradeda galioti nauja redakcija.

„Tariami“ 2015 m. birželio 2 d. pakeitimai nepatvirtinti jokių įsakymu, o viršuje formaliai įrašyta data 2015-03-16 įsakymo Nr. SV-60. Gaunasi, kad urėdas 2015 m. birželio 2 d. taisyklių pakeitimą patvirtina 2016-03-16 įsakymu. Toks įsakymų ir dokumentų įforminimo principas prieštarauja teisėkūros pagrindu įstatymo 6 straipsnio 3 dalies reikalavimams.

Mano, jog ieškovės veiksmuose yra dokumentų klastojimo požymiai. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis CPK 299 str. arba 300 str. teismas šiuo klausimu turėjo pasisakyti ir priimti atskirą nutartį, tačiau to nepadarė, ir tai taip pat įrodo teismo šališkumą.

Tai, kad nebuvo 2015-06-02 taisyklių pakeitimo, rodo ir Panevėžio miškų urėdijos miškų urėdo 2015-09-15 įsakymas Nr. SV-251, kuriuo patvirtintos „Automobilių naudojamų pagal specialistų darbo pobūdį, įsigijimo ir naudojimo taisyklės“. Šio įsakymo 8 p. nurodoma, jog 2015-03-16 įsakymas netenka galios. Šios aplinkybės vienareikšmiškai įrodo faktą, kad nebuvo jokio šių taisyklių pakeitimo 2015-06-02 ir kad urėdui yra puikiai žinoma, kaip keičiami ir papildomi įsakymai.

Be to, jei buvo pakeistos taisyklės, turėjo būti pakeisti ir žurnalai, tačiau to nebuvo padaryta. Kadangi nebuvo žurnalo, kuriame privaloma registruotis naudojant transporto priemonę ne darbo metu ir toks įrašo nepadarymas į neegzistuojantį žurnalą, negali būti laikomas drausminiu pažeidimu.

Teismas visiškai nenagrinėjo jo nurodytų motyvų ir nepasisakė sprendime dėl 2015 m. birželio 3, 4, 10, 11 dienomis jo teisės turėjimo naudotis tarnybine transporto priemone. 2015 m. miškų gaisringumas buvo padidėjęs iki III klasės, todėl pagal ieškovo 2015 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. SV-130 automobilius buvo galima darbo ir nedarbo dienomis laikyti ir ne darbo vietoje. 2015 m. kovo 18 d. įsakyme Nr. SV-63 pateiktoje lentelėje nurodyta, kad esant III klasės miškų gaisringumui, budėjimai vyksta nuo 11 val. iki 20 val. Todėl nurodytomis dienomis tvarkyti Panevėžio miškų urėdijos reikalus jis privalėjo vykti su skirtu automobiliu, kad esant būtinumui, galėtų operatyviai nuvykti į gaisro židinį. 2015 m. liepos 10 d. miškų gaisringumui nukritus iki I klasės įsakymas Nr. SV-130 buvo atšauktas 2015 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. SV-163. Nuo 2015-07-10 apeliantas naudojosi suteiktu automobiliu tuo metu galiojančia tvarka.

Esant šioms aplinkybėms, apeliantui priskirta transporto priemonė visą laiką turėjo būti prie jo ir tai negali būti traktuojama kaip drausminis pažeidimas, nes tai buvo teisėtas įsakymų ir nurodymų vykdymas.

Nesutinka su teismo liudytojos D. J. parodymų vertinimu, nes teismas nežino jos sugebėjimų atsiminti, todėl negalėjo daryti išvados, jog ši liudytoja meluoja. Be to, tiek apelianto paaiškinimai, tiek liudytojos parodymai sutampa, byloje nėra jokių aplinkybių paneigiančių nurodytas aplinkybes.

Įsakymo dėl nuobaudos skyrimo turinys kelia abejonių, nes jame nėra nurodytos faktinės aplinkybės, kaip vieta ir laikas. Laikas apibrėžiamas žodžiais „pietų pertrauka“. Tačiau atsižvelgiant į 2015-07-10 tarnybinį pranešimą, matyti, jog jis birželio 10 d. iš darbo vietos išvyko 12:12 val., o 2015-06-11 – 12:23 val., taigi šie neginčijami faktai rodo, kad vienu atveju 1/3, kitu atveju beveik 2/3 savo pietų pertraukos apeliantas praleido darbe, todėl įsakyme negali būti naudojami žodžiai, kad pažeidimai padaryti per pietų pertrauką.

Teismas neįvertino ydingo įsakymo turinio ir galiausiai net ir išplėtė apelianto padaryto pažeidimo ribas, sprendime konstatuodamas, kad atsakovas 2015 m. birželio 10 ir 11 dienomis pažeidė miškų urėdo nustatytas tarnybinio automobilio naudojimo taisykles ir padarė darbo drausmės pažeidimą. Toks teiginys reiškia, kad pažeidimas apėmė visą 10 ir atskirai visą 11 dieną, o tai išplečia galimai jo padarytus pažeidimus laike, kas nėra šios bylos ginčo objektas.

Nesutinka su teismo argumentu, jog jo pažeidimus rodo ir kelionės lapo pildymas, nes jame nėra nurodyta, jog buvo vykta į Panevėžio miestą, o nurodyta, kad nuo 2015-06-01 iki 2015-06-30 vykta tik į VĮ Panevėžio miškų urėdijos teritoriją. Kadangi urėdijos registracija ir faktinė buveinė yra Panevėžio mieste, bet kuriuo atveju ir bet kurią dieną naudodamas transporto priemonę, jis yra Panevėžio miesto teritorijoje. Be to, VĮ Panevėžio miškų urėdijos teritoriją apima ne tik Panevėžio rajoną, bet ir Panevėžio miestą bei dalį Kupiškio, Kėdainių ir Radviliškio rajonų. Teismas klaidingai vertino teritorijų dydžius ir apimtis, nes Panevėžys visada buvo ir yra VĮ Panevėžio miškų urėdijos teritorija.

Teismo sprendimo aprašomojoje dalyje konstatuojama, kad 2016 m. birželio 3, 4 dienomis pažeidimų jis nepadarė, tačiau rezoliucinėje dalyje priimamas sprendimas panaikinti visą DGK 2015-08-31 sprendimą. Šiuo atveju galioja VĮ Panevėžio miškų urėdijos miškų urėdo 2015-07-28 įsakymas dėl nubaudimo pilna apimtimi, t. y. 2015 m. birželio 3, 4, 10, 11, nors ir konstatuota, kad 2016 m. birželio 3, 4 dienomis pažeidimų nepadarė.

Nesutinka su apelianto argumentais, jog teismas išplėtė pažeidimo ribas. Teismas išnagrinėjo visus byloje esančius įrodymus, detaliai pasisakė apie faktines aplinkybes bei nurodė, jog būtent apeliantas pažeidimus padarė pietų pertraukos metu, o ne visą dieną. Šias išvadas teismas išsamiai argumentavo. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas privalėjo išvykas pietų pertraukos metu atžymėti nustatytos formos žurnale, tačiau to nepadarė, o jam priskirtą automobilį naudojo ne tarnybos tikslais. Šiuo atveju visiškai nesvarbu, jog dalį pertraukos apeliantas praleido darbe, nes pagal DK darbuotojas pertrauką pailsėti ir pavalgyti naudoja savo nuožiūra. Teismas priėmė sprendimą ieškinio ribose ir rezoliucinėje dalyje neturėjo nurodyti, jog apeliantas nepadarė pažeidimo 2015 m. birželio 3, 4 dienomis. Mano, jog apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Tai, kad teismas kai kuriuos įrodymus įvertino ne taip kaip norėtų atsakovas, nėra pagrindo pripažinti, jog teismas buvo šališkas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, dėl ko byla buvo išspręsta neteisingai, o teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

Ieškovė VĮ Panevėžio miškų urėdija prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. DGKS-3495, kuriuo G. R. VĮ Panevėžio miškų urėdijos miškų urėdo 2015 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. SV-191 paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą, panaikino.

Ieškovė teigia, kad darbo ginčų komisijos sprendimas neteisėtas, drausminė nuobauda atsakovui panaikinta nepagrįstai. Komisijos argumentai, kad atsakovas automobilį naudojo tarnybos tikslais, kad jokių neigiamų padarinių urėdijai nesukėlė, kad apie automobilio naudojimą per pietų pertrauką neprivalėjo atžymėti automobilių išvykų0 po darbo, poilsio ir švenčių dienomis registravimo žurnale, nepagrįsti ir jų pagrindu padarytos išvados neteisingos.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas G. R. VĮ Panevėžio miškų urėdijoje dirba nuo 1992 m. rugpjūčio 17 d. Nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. dirba vyriausiojo miškininko pareigose (DGK byla Nr. APS-111-14065/2015, b. l. 55-67). Duomenų apie jam taikytas nuobaudas per visą darbo laiką urėdijoje, nepateikta.

VĮ Panevėžio miškų urėdijos miškų urėdas 2015 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. SV-191, vadovaudamasis Darbo kodekso 228, 236 – 241 straipsniais vyriausiajam miškininkui G. R. skyrė drausminę nuobaudą – pastabą už urėdijos automobilio Toyota RAV 4x, valst. (duomenys neskelbtini) naudojimą ne darbo laiku – per pietų pertrauką 2015 m. birželio 3, 4, 10, 11 dienomis. Įsakyme nurodyta, kad vyriausiasis miškininkas G. R. pažeidė miškų urėdo 2016-03-16 įsakymu Nr. SV-60 patvirtintų Automobilių, naudojamų pagal specialistų darbo pobūdį, įsigijimo ir naudojimo VĮ Panevėžio miškų urėdijoje taisyklių 12-to ir 13-to punktų reikalavimus, savo pareigybės nuostatų reikalavimą būti pareigingu, laikytis teisės aktų. Atsakovas su paskirta drausmine nuobauda nesutiko, ją apskundė DGK, kuri 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu paskirtą drausminę nuobaudą panaikino (DGK b. l. 1-4, 125-130).

VĮ Panevėžio miškų urėdijos miškų urėdo 2015 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. SV-60 „Dėl automobilių, naudojamų pagal specialistų darbo pobūdį, įsigijimo ir naudojimo“ nuo 2015 m. balandžio 1 d. patvirtintos Automobilių, naudojamų pagal specialistų darbo pobūdį, įsigijimo ir naudojimo VĮ Panevėžio miškų urėdijoje taisyklės (toliau – Taisyklės) su priedais. Darbuotojai, tarp jų ir atsakovas G. R., su Taisyklėmis supažindinti pasirašytinai (DGK b. l. 7-21, 100).

Pagal Taisyklių 12 punktą „Automobiliai gali būti naudojami po darbo, poilsio ir švenčių dienomis tik išimtinais atvejais: vykstant į gaisro gesinimo vietą, gavus informacinius pranešimus dėl galimai vykdomų neteisėtų veiksmų miškuose, dalyvaujant reiduose dėl miško pažaidų, vykdant profesionalios medžioklės plotų priežiūros darbus po darbo, esant kitiems pagristiems tarnybinio būtinumo atvejams (pvz.: vykstant į posėdžius, konferencijas, seminarus, organizuojamus ne miškų urėdijos teritorijoje)“.

Taisyklių 13 punkte nurodoma, kad: „Automobilių naudojimas po darbo, poilsio ir švenčių dienomis taisyklių 12 punkte išvardintais atvejais registruojamas Automobilių išvykų po darbo, poilsio ir švenčių dienomis registravimo žurnale ne vėliau kaip sekančią darbo dieną“.

VĮ Panevėžio miškų urėdijos miškų urėdo 2015 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. SV-130 „Dėl automobilių laikymo prie gyvenamosios vietos“ nurodyta, kad: „esant III ir aukštesnei miškų gaisringumo klasei nuo 2015 m. birželio 2 dienos automobilius po darbo ir nedarbo dienomis laikyti pagal taisyklių 3 priede nurodytus adresus“. Nukritus miškų gaisringumo klasei iki I, 2015 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. SV-163 miškų urėdo 2015 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. SV-130 atšauktas (DGK b. l. 19, 34-35).

Ieškovė atsakovui G. R. drausminę nuobaudą už miškų urėdo 2015 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. SV-60 patvirtintų Automobilių, naudojamų pagal specialistų darbo pobūdį, įsigijimo ir naudojimo VĮ Panevėžio miškų urėdijoje taisyklių 12-to ir 13-to punktų reikalavimų pažeidimą skyrė vadovaudamasis Darbo kodekso 228, 236 – 241 straipsniais.

Darbo kodekso (toliau –DK) 228 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą. Drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. Įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose darbo teisės aktuose tokia atsakomybė gali būti nustatyta ir už kitas pražangas. Skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 236, 238 straipsniai).

Atsakovas 2015 m. liepos 28 d. pateikė miškų urėdui paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Automobilių, naudojamų pagal specialistų darbo pobūdį, įsigijimo ir naudojimo VĮ Panevėžio miškų urėdijoje taisyklės nedraudžia naudoti miškų urėdijos automobilio tarnybinių funkcijų vykdymui pietų pertraukos metu, kad automobilį 2015 m. birželio 3, 4, 10, 11 dienomis naudojo tarnybos reikalais (DGK b. l. 75).

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde atsakovas teigė, kad ieškovės 2015 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. SV-60 patvirtintų Taisyklių 12 ir 13 punktų reikalavimų jis nepažeidė. Nesutinka su ieškovės argumentais, kad šios Taisyklės buvo pakeistos 2015 m. birželio 2 d., nes su įsakymu, pakeičiančių Taisykles, jis nesupažindintas.

Teisėjų kolegija apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus laiko pagrįstais.

Sprendžiant, ar pagrįstai darbuotojui buvo taikyta drausminė nuobauda, reikia vertinti, kas yra darbo drausmės pažeidimas ir kokie yra jo požymiai. Teismų praktikoje nurodyta, kad darbo drausmės pažeidimas pagal DK 234 straipsnį yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimo objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Darbo drausmės pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė. Tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Jo įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2009, kt.).

Darbuotojų drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234, 235 straipsniai) arba atitinkama kita pražanga, jeigu įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose darbo teisės aktuose yra nustatyta, kad drausminė atsakomybė taikoma ir už kitas atitinkamas pražangas (DK 227 straipsnio 2 dalis, 236 straipsnis). Įstatymas reglamentuoja, kad darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų; draudžiama piktnaudžiauti savo teise (DK 35 straipsnio 1 dalis). Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 35 straipsnio 2 dalis).

Kaip minėta, DK 228 straipsnyje nustatytos pagrindinės darbuotojų pareigos ir viena iš jų – tiksliai ir laiku vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus. Tuo tarpu darbdavio nurodymai ir reikalavimai, privalomi darbuotojui, turi atitikti teisėtumo kriterijų. Darbuotojo nevykdymas darbdavio teisėto reikalavimo vertintinas kaip darbuotojo darbo drausmės pažeidimas, o nevykdydamas neteisėto reikalavimo darbo drausmės nepažeidžia ir negali būti vertinamas kaip darbo drausmės pažeidimas. Darbdavys, įgyvendindamas savo teisę aiškintis ir tirti darbo drausmės pažeidimą, negali pažeisti darbuotojo interesų ar jų neproporcingai suvaržyti.

Teigdama, jog atsakovas pažeidė miškų urėdo 2015 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. SV-60 patvirtintų Taisyklių 12-to ir 13-to punktų reikalavimus, ieškovė nurodo, kad Taisyklės pakeistos 2015 m. birželio 2 d. tuo pačiu 2015 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. SV-60. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė į bylą pagrįstų įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, o Taisyklių pakeitimas 2015-06-02 įsakymu, priimtų 2015-03-16, kolegijos nuomone, logiškai negalimas.

Iš elektroninio 2015 m. birželio 2 d. laiško matyti, kad <...> siunčiamas patikslintas 2015-03-16 įsakymas Nr. SV-60, kad papildomai yra įtraukti 2.4, 2.5 ir 2.7 punktai, kad keitėsi automobilių naudojimo taisyklių 12 ir 21 (dabar 22) punktas, papildomai atsirado 14 ir 33 punktai <...>. Įsakymas, kuriuo buvo patikslinto Taisyklės ir patikslintos Taisyklės į bylą nepateiktos, o pripažinti, kad Taisyklių, patvirtintų VĮ Panevėžio miškų urėdijos urėdo 2015 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. SV-60, kurių pirmame lapo kampe nežinomo asmens padarytas įrašas „Nauja versija 2015-06-02“, ir yra vadinamos patikslintos Taisyklės, nėra pagrindo (DGK b. l. 22, 26).

Pagrįsti apelianto argumentai, kad taisyklės turi būti keičiamos atitinkamu įsakymu, kurį pasirašo įmonės vadovas, turi būti nurodyta nuo kada pakeitimai įsigalioja, nuo kada atšaukiamas prieš tai buvęs įsakymas, su taisyklių pakeitimais turi būti supažindinti darbuotojai, kurie privalo laikytis darbdavio taisyklėse nustatytos tvarkos.

Tai, kad atsakovas buvo įtrauktas į komisijos, rengusios Taisykles, sudėtį, nereiškia, kad jam turi būti žinomos pakeistos Taisyklės, kaip teigia ieškovė. Visiškai nesvarbu kokį vaidmenį atliko atsakovas šios komisijos sudėtyje, nes Taisyklės tampa oficialiomis ir privalomomis darbuotojams tik tuomet, kai jas patvirtina įmonės vadovas savo įsakymu. Ne liudytojai turi įrodyti aplinkybę, kad Taisyklės buvo pakeistos, bet darbdavio atitinkamas įsakymas.

Byloje pateiktame VĮ Panevėžio miškų urėdijos miškų urėdo 2015 m. spalio 14 d. įsakyme Nr. SV-278 „Dėl automobilių, naudojamų pagal specialistų darbo pobūdį, įsigijimo ir naudojimo“ nurodyta (8 punktas), kad miškų urėdo 2015 m. rugsėjo 15 d. įsakymas Nr. SV-251 „Dėl automobilių, naudojamų pagal specialistų darbo pobūdį, įsigijimo ir naudojimo“ su visais pakeitimais netenka galios. O Taisyklių dešiniajame kampe yra atžyma apie tai, kad Taisyklės patvirtintos 2015 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. SV-278 (b. l. 35-42). Būtent tokia tvarka, keičiant vienas taisykles kitomis, yra teisinga ir suprantama.

Be to, darbdavys nepaneigė atsakovo paaiškinime nurodytų aplinkybių, kad automobilį birželio 3, 4, 10, 11 dienomis atsakovas naudojo tarnybos reikalais.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai liudytojos D. J. parodymus vertino kritiškai. Išklausius liudytojos paaiškinimus teismo posėdyje (b. l. 106-109), nėra pagrindo abejoti liudytojos paaiškinimais, kurie yra dalykiški, išsamus ir nuoseklus. Liudytoja puikiai išmano savo darbą, pamena kokius ir kada dokumentus tvarkė, paaiškino jai žinomas aplinkybes, susijusias su atsakovo apsilankymu Nacionalinės žemės tarnyboje. Liudytojos parodymai apeliacinės instancijos teismui nekelia jokių abejonių.

Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudą atsakovui, neįvertino 2015 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. SV-130 „Dėl automobilių laikymo prie gyvenamosios vietos“, kuriuo, atsižvelgiant į padidėjusį miškų gaisringumą, atsakovui, kaip vyriausiajam miškininkui suteikiamos dar didesnės teisės naudotis urėdijos automobiliu.

Kaip žinia, teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Išvados apie faktines bylos aplinkybes gali būti grindžiamos visomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, išskyrus tas bylos aplinkybes, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2, 3 dalys). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Nagrinėjamu atveju, ieškovė neįrodė, kad skundžiamas DGK sprendimas yra neteisėtas ir kad atsakovas pažeidė darbo drausmę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai pagrįsti ir sudaro pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šios konkrečios ginčo situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė civilinio proceso normų įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų pateikus procesinius dokumentus, skundžiamą teismo sprendimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, ne pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje esančių įrodymų visumą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį atmesti (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Panaikinus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą, keičiamos priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patyrė 1‘500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 67-69, 81, 143-144). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas, iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos visos jo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis), kadangi jų dydis neviršija (yra mažesnis) Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodyto maksimalaus dydžio.

Iš ieškovės taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, kurios sudaro 8,72 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, b. l. 1).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

VĮ Panevėžio miškų urėdijos ieškinį dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo panaikinimo, atmesti.

Priteisti iš VĮ Panevėžio miškų urėdija, JAK 168689193, 1‘500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) advokato pagalbos išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai ir 8,72 Eur (aštuonis eurus 72 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.