- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-21
- Bylos Nr.
- 2A-1485-538/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01499-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Bronius Valius, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- UAB „Šilutės būstas“
- Ieškovas
- V. M.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1485-538/2013
2013 m. lapkričio 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos nariai Bronius Valius, Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Šilutės būstas“ apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. IĮ ieškinį atsakovei UAB „Šilutės būstas“ dėl padarytos žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 8206,75 Lt žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 1999 iki 2001 m. (duomenys neskelbtini) daugiabučiuose namuose savo lėšomis įrengė naujus bendrojo naudojimo televizinių antenų tinklus (toliau - televizijos tinklai), sumontavo modernias antenas, įrengė televizijos signalo stiprintuvus ir kitą įrangą, kad paslaugos vartotojai galėtų žiūrėti keliskart daugiau televizijos kanalų ir gaunamas vaizdas būtų kokybiškesnis bei teikia televizijos signalo tiekimo ir televizijos tinklo aptarnavimo paslaugas. Su butų savininkais, kuriems teikiamos paslaugos, buvo sudarytos sutartys, kuriose numatytas 5,49 Lt mėnesinis paslaugos mokestis. Tie butų savininkai, kurių namuose yra įsteigtos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos, už televizijos antenų nuomos ir priežiūros paslaugas mokėjo tiesiogiai ieškovei, o namų, kuriuos administruoja atsakovė, gyventojai už šias paslaugas atsiskaitydavo netiesiogiai, o bendrai mokėdami už visas butui teikiamas paslaugas atsakovei. Vėliau atsakovė atsiskaitydavo su ieškove, remiantis 2009-08-10 Paslaugų pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 727, kuria šalys susitarė, kad atsakovė teiks gyventojų antenos mokesčio apskaitos paslaugas, t. y. surinks iš gyventojų mokestį už ieškovės teikiamas paslaugas ir perves mokestį ieškovei. Be to, šalys susitarė, kad už antenų mokesčio apskaičiavimą, įmokų suvedimą bei pervedimą ieškovei, pastaroji kas mėnesį moka atsakovei 9,5 % nuo įmokėtos sumos pridėjus PVM. Nuo šios sutarties pasirašymo šalys normaliai bendravo, tačiau vėliau atsakovė pradėjo reikalauti dokumentų, įrodančių televizijos tinklų įrangos nuosavybę bei jos buvimo teisėtumą. Atsakovė 2012-06-27 pranešimu vienašališkai nutraukė minėtą Paslaugų pirkimo - pardavimo sutartį ir informavo, kad ji nuo 2012-07-01 teiks kolektyvinių antenų, kabelių ir su jais susijusios bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros bei remonto paslaugas. Atsakovė šalių sutartį vienašališkai nutraukė nepagrįstai, pažeidžiant sutartyje ir teisės aktuose nustatytą tvarką. Atsakovė 2012-06-27 pranešime ieškovei nurodė bei paskelbė ieškovės klientams, kurie gyvena atsakovės administruojamuose pastatuose, kad nuo 2012-07-01 ji, o ne ieškovė, teiks televizijos tinklo nuolatinės priežiūros ir remonto paslaugas už mažesnę kainą per mėnesį. Atsakovės teigimu, ieškovė neturi teisės jos administruojamuose daugiabučiuose namuose teikti savo paslaugų, o įranga, kuria teikiamos paslaugos, yra ne ieškovės, o daugiabučių namų savininkų. Ieškovė teigia, kad jos prieš 10 m. ant daugiabučių namų įrengtų 29 televizijos tinklų sistemos įranga yra įsigyta jos lėšomis ir yra įmonės turto apskaitoje, todėl tinklai negali priklausyti daugiabučiams namams ir nėra jų bendro naudojimo nuosavybės dalis, nes gyventojai į įrangą savo lėšų neinvestavo. Atsakovė nutraukė šalių sutartį Nr. 727 ir be teisinio pagrindo paskelbė ieškovės veiklą neteisėta bei pasiskelbė televizijos tinklo nuomos ir aptarnavimo paslaugos teikėju. Nuo 2012-07-01 ji pradėjo rinkti iš gyventojų mokestį už televizijos tinklo nuomos ir aptarnavimo paslaugas, nors jokių su televizijos tinklo priežiūra susijusių paslaugų neteikia. Atsakovė be teisinio pagrindo, po šalių sutarties nutraukimo, 2 mėnesius (2012 m. liepą – rugpjūtį) rinko mokestį už televizijos tinklo nuomą ir aptarnavimą, todėl ieškovė patyrė 8206,75 Lt žalą. Būtent šią pinigų sumą neteisėtai surinkę kaip mokestį už antenų nuomos ir priežiūros paslaugas atsakovė turi grąžinti ieškovei, nes ji yra teisėta šių lėšų savininkė. Ieškovė 2012-10-01 pateikė atsakovei rašytinę pretenziją prašydama atlyginti žalą, atnaujinti nutrauktą paslaugų pirkimo - pardavimo sutartį ir pasirašyti sutartį dėl ieškovei priklausančios įrangos suvartojamos elektros energijos apmokėjimo, nes atsakovė kaltino ieškovę, kad ši nemoka už elektrą, reikalingą įrangai palaikyti. Atsakovė surinktų pinigų ieškovei negrąžino ir siūlomų sutarčių nepasirašė. Ieškovė, vadovaudamasi CK 1.136 str. 2 d. 5 p., reikalauja atlyginti žalą, o atsakovė turi pareigą ją atlyginti, taigi, tarp šalių atsiranda civilinė atsakomybė. Ieškovei žala atsirado po atsakovės 2009-08-10 šalių sutarties nutraukimo, t.y. žalos atsiradimo metu šalis nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai, todėl pagrindas atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti yra deliktinė atsakomybė. Atsakovė, nutraukusi 2009-08-10 sutartį ir nepagrįstai pasiskelbusi paslaugų teikėju bei to pasėkoje rinkusi mokestį už šias paslaugas, pažeidė CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. nuostatas. Ji buvo nesąžininga ir piktnaudžiavo savo teisėmis, nes, žinodama, kad paslaugas teikė ieškovė pagal sutartis su gyventojais, pati rinko mokestį iš gyventojų neturėdama su jais sutarčių, o surinktų mokesčių nepervedė ieškovei, todėl ieškovė patyrė žalą. Ieškovės žala pasireiškė negautomis pajamomis, kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu atsakovė be teisinio pagrindo nebūtų rinkusi mokesčio. Neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovė, vienašališkai nutraukusi minėtą šalių sutartį, be teisinio pagrindo 2012 m. liepą ir rugpjūtį rinko paslaugų mokestį, kurio nepervedė ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės UAB „Šilutės būstas“ 8206,75 Lt (aštuonis tūkstančius du šimtus šešis litus 75 ct) žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 8206,75 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-12-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2623 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei V. M. IĮ.
Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-05-15 sprendimu paliko nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. preliminarų sprendimą. Priteisė iš atsakovės UAB „Šilutės būstas“ 1750 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei V. M. įmonei. Nurodė, kad 2009-08-10 Paslaugų pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 727 atsakovė susitarė su ieškove dėl gyventojų televizijos tinklų priežiūros mokesčio apskaitos paslaugos teikimo, t. y. šalys susitarė, kad atsakovė teiks gyventojų antenos mokesčio apskaitos paslaugas - surinks iš gyventojų mokestį už ieškovės teikiamas paslaugas ir, remiantis šios sutarties 1.1.2. p., perves surinktą mokestį į ieškovės sąskaitą Pagal sutartį už antenų mokesčio apskaičiavimą, įmokų suvedimą bei pervedimą į ieškovės sąskaitą, ieškovė kas mėnesį mokėjo atsakovei 9,5 % nuo įmokėtos sumos pridėjus PVM. Atsakovė 2012-06-27 pranešimu Nr. SB-RS-0208 „Dėl pastatų kolektyvinių antenų priežiūros“ vienašališkai nutraukė minėtą šalių 2009-08-10 Paslaugų pirkimo - pardavimo sutartį ir informavo, kad ji nuo 2012-07-01 teiks kolektyvinių antenų, kabelių ir su jais susijusios bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros bei remonto paslaugas. Atsakovė minėtame pranešime ieškovei nurodė, be to, paskelbė ir ieškovės klientams, kurie gyvena atsakovės administruojamuose pastatuose, kad nuo 2012-07-01 ji, o ne ieškovė, teiks kolektyvinių TV antenų, kabelių ir su jais susijusios bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros bei remonto paslaugas už mažesnę kainą - 5 Lt per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovei vienašališkai nutraukus šalių 2009-08-10 sutartį, tokiu būdu buvo tik nutraukta gyventojo antenos mokesčio apskaitos paslauga, bet nenutrauktos ir toliau galioja tarp ieškovės ir gyventojų (vartotojų) pasirašytos Bendro naudojimo televizijos antenų, tinklų nuomos ir aptarnavimo sutartys, kurių pagrindu ieškovė už nustatytą mokestį toliau nuomoja gyventojams televizijos tinklus ir vykdo jų priežiūrą bei aptarnavimą. Atsakovė, nebūdama Bendro naudojimo televizijos antenų, tinklų nuomos ir aptarnavimo sutarčių su gyventojais šalimi negalėjo atsisakyti ieškovės teikiamų paslaugų. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad atsakovė be teisinio pagrindo (nesudariusi sutarčių su gyventojais) 2012 m. liepos -rugpjūčio mėnesiais rinko mokestį už televizijos tinklų priežiūrą, todėl ieškovė patyrė 8206,75 Lt žalą. Ieškovė pateikė 2012-11-22 pažymą apie surinktas, bet negautas pinigines lėšas už TV antenų priežiūrą ir nuomą, kurios apskaičiuotos įvertinus minėtu laikotarpiu ieškovės gautas pajamas (abonentinį mokestį) iš gyventojų už suteiktas paslaugas bei iki minėto laikotarpio gautą abonentinio mokesčio vidurkį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė, nepagrįstai nutraukusi 2009-08-10 šalių sutartį ir pasiskelbusi paslaugų teikėju bei rinkusi mokestį už paslaugas, pažeidė CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. nuostatas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė, kad 8206,75 Lt žala, kuri pasireiškė negautomis pajamomis, ieškovei buvo padaryta atsakovės veiksmais, todėl ji privalo atlyginti ieškovei padarytą žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Šilutės būstas“ prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-05-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą bei priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad televizijos kolektyvinės TV antenos ir kabeliai yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo inžinerinė sistema. Sutinkamai su LR CK 4.245 str. 1 ir 2 d. bei Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-12-16 įsakymu Nr. Al-1593 patvirtintų Šilutės rajono savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų (toliau - Administravimo nuostatai) 6.2. p. administratorius sudaro namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, prireikus jį papildo arba keičia. Į aprašą yra įtraukiami visi daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai. Nei vienas daugiabučių namų bendraturtis ar suinteresuotas asmuo, įskaitant ir ieškovę, šių aprašų LR CK 4.245 str. 4 str., bei Administravimo nuostatų 6.2. p. nustatyta tvarka neginčijo, nors apie tokius aprašus ir jų turinį žinojo, todėl šie aprašai yra teisėti ir galiojantys, bei sukuria teisines pasekmes visiems šių namų bendraturčiams ir kitiems su namu susijusiems suinteresuotiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, neteisingai aiškino ir taikė LR CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str. 6.249 str. taikymo ir aiškinimo nuostatas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime nusprendė, kad kolektyvinių antenų nuosavybės teisė priklauso ieškovei. Tokiu būdu teismas nusprendė dėl į bylą neįtrauktų daugiabučių namų patalpų savininkų teisių.
Atsiliepimas
Ieškovė V. M. IĮ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-05-15 sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė V. M. IĮ laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2001 m. (duomenys neskelbtini) savo lėšomis daugiabučiuose namuose savo lėšomis įrengė naujus bendrojo naudojimo televizinių antenų tinklus, sumontavo antenas, įrengė televizijos signalo stiprintuvus ir kitą įrangą, įtraukė ją į savo buhalterinę apskaitą kaip ilgalaikį materialųjį turtą (t. 1, b. l. 128-141, 149-241, t. 2, b. l. 2-170, t. 3, b. l. 2-138) bei iki šiol teikia televizijos tinklo priežiūros ir aptarnavimo paslaugas. Ieškovė su patalpų savininkais, kuriems teikiamos televizijos tinklų priežiūros paslaugos, sudarė sutartis, kuriose gyventojams buvo numatytas 5,49 Lt mėnesinis paslaugos mokestis (t. 1, b. l. 21-53). Tie patalpų savininkai, kurių namuose yra įsteigtos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos, pagal su ieškove sudarytas sutartis už televizijos antenų nuomos ir priežiūros paslaugas mokėjo tiesiogiai ieškovei (t.1, b. l. 56), o tų namų, kuriuos administruoja atsakovė UAB „Šilutės būstas“, gyventojai už šias paslaugas atsiskaitydavo netiesiogiai, o bendrai apmokėdami už visas butui teikiamas paslaugas atsakovei, o po to šį mokestį už televizijos tinklų priežiūrą pervesdavo ieškovei. 2009-08-10 Paslaugų pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 727 atsakovė susitarė su ieškove dėl gyventojų televizijos tinklų priežiūros mokesčio apskaitos paslaugos teikimo, t. y. šalys susitarė, kad atsakovė teiks gyventojų antenos mokesčio apskaitos paslaugas - surinks iš gyventojų mokestį už ieškovės teikiamas paslaugas ir, remiantis šios sutarties 1.1.2. p., perves surinktą mokestį į ieškovės sąskaitą. Pagal sutartį, už antenų mokesčio apskaičiavimą, įmokų suvedimą bei pervedimą į ieškovės sąskaitą, ieškovė kas mėnesį moka atsakovei 9,5 % nuo įmokėtos sumos pridėjus PVM (t. 1, b. l. 12-13). Tarp ieškovės ir patalpų savininkų (gyventojų) sudarytose tipinėse Bendro naudojimo televizijos antenų, tinklų nuomos ir aptarnavimo sutartyje (t. 1, b. l. 54-55) ieškovė V. M. IĮ įvardinama televizijos tinklų savininke ir aptarnavimų vykdytoja, o patalpų savininkai – nuomininkais, kuriems perduodami naudoti televizijos tinklai. Atsakovė 2012-06-27 pranešimu Nr. SB-RS-0208 „Dėl pastatų kolektyvinių antenų priežiūros“ vienašališkai nutraukė minėtą šalių 2009-08-10 Paslaugų pirkimo - pardavimo sutartį ir informavo, kad ji nuo 2012-07-01 teiks kolektyvinių antenų, kabelių ir su jais susijusios bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros bei remonto paslaugas. Atsakovė minėtame pranešime ieškovei nurodė, be to, paskelbė ir ieškovės klientams, kurie gyvena atsakovės administruojamuose pastatuose, kad nuo 2012-07-01 ji, o ne ieškovė, teiks kolektyvinių TV antenų, kabelių ir su jais susijusios bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros, bei remonto paslaugas už mažesnę kainą - 5 Lt per mėnesį.
Civilinio proceso kodekse numatyto trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų iniciatyva ar teismo nutartimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialinę teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje LUAB ,,Klevo lapas“ v. AB ,,Mažeikių nafta“, bylos Nr.3K-3-209/2009, ir kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatyminės sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje, t. y. nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bendrija „Spaudos rūmai” v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., Nr. 3K-3-180/2008, ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kolektyvinės antenos ir su jomis susijusi įranga nuosavybės teise priklauso ieškovei, nors atsakovė tvirtina, kad ši įranga yra bendrojo naudojimo inžinerinė sistema ir priklauso daugiabučių namų bendrasavininkams. Taigi byloje kilo ginčas dėl kolektyvinių TV antenų, kabelių ir su jais susijusias bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos nuosavybės, todėl bet kokiu atveju šio klausimo išsprendimas turės įtakos daugiabučių namų bendraturčių teisėms ir pareigoms. Be to, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės negautas pajamas, t. y. negautus mokesčius, kurie buvo surinkti iš daugiabučių namų gyventojų ir jai nepervesti, tačiau byloje nustatyta, kad atsakovė šiuos mokesčius grąžino gyventojams. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas konstatuoti, kad sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos šių gyventojų teisėms ir pareigoms. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų (atsakovės UAB „Šilutės būstas“ administruojamų namų gyventojų) teisių ir pareigų bei neišsiaiškino visų bylos aplinkybių. Toks procesinės teisės normų pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą, turi spręsti dėl atsakovės UAB „Šilutės būstas“ administruojamų namų gyventojų įtraukimo į bylą (CPK 45 str., 47 str.).
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl konstatuotina, jog pasisakyti dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra tikslinga.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Atsakovei UAB „Šilutės būstas“ grąžintinas 246 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 87 str. 1 d. 7 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti atsakovei UAB „Šilutės būstas“ 246 Lt žyminio mokesčio, 2013-06-14 sumokėto už apeliacinį skundą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.