Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

išnagrinėjusi M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Radviliškyje, dirbančio AB „Lietuvos geležinkeliai“ šaltkalviu, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. 2016 m. rugpjūčio 8 d. 14 val. 45 min. Šiauliuose, Pramonės g. 6, vairuodamas automobilį BMW 523, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, atsitrenkė į kitą automobilį, stovintį automobilių stovėjimo aikštelėje, bei jį apgadino.

M. Š. kaltu prisipažino visiškai ir teisme paaiškino, kad važiavo, bandė parkuotis. Smūgio negirdėjo nei jis, nei jo mama. Išvažiavo į kitą vietą, pasistatė mašiną ir nuėjo į prekybos centrą. Išeinant iš prekybos centro, jam paskambino pareigūnai. Galėjo būti rugpjūčio 8 d. 14.45 val., pamena, kad buvo dienos metas. Viskas įvyko stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „Bruklinas“. Vairavo automobilį „BMW“. Iš pradžių negalėjo pasistatyti automobilio, nes iš abiejų pusių važiavo mašinos. Pastatė už 10-20 metrų nuo tos vietos. Buvo su mama ir dukterėčia. Jokio garso nejuto. Nukentėjusiosios automobilio nematė. Ant jo automobilio buvo smulkūs nubraižymai. Dėl šio įvykio galėjo būti apgadintas nukentėjusiosios automobilis. Neturėjo tikslo pasišalinti iš įvykio vietos, nes buvo blaivus, jo automobilis tvarkingas. Pareigūnams pripažino iš karto, nesipriešino. Jei būtų jutęs, kad kliudė kitą automobilį, nebūtų pasišalinęs, būtų susitaręs su nukentėjusiuoju, pildęs deklaraciją. Vairuotojo pažymėjimą turi 4 metus. Nuolat vairuoti pradėjo nepilnai prieš metus. Gailisi, kad pasišalino, atsiprašo nukentėjusiosios. Girdėjo, kad kažkas signalizavo, bet nemanė, kad tas automobilis, kuris šalia jo, nes aikštelėje buvo daug automobilių, galėjo signalizuoti bet kas. Didelio greičio nebuvo, nes važiavo pirmu bėgiu. Šalia nukentėjusiosios buvo viena laisva vieta. Parkavosi, bet iš abiejų pusių pradėjo važiuoti automobiliai, pasimetė, todėl nuvyko į kitą laisvą vietą. Matė automobilį, bet markės nepamena. Žmonių automobilyje nematė. Vienas automobilis važiavo iš dešinės pusės, kitas automobilis iš kairės pusės, tai galėjo jie jam užkirsti kelią, kad nepasišalintų. Jis jokio garso negirdėjo, mama irgi negirdėjo, nors sėdėjo iš tos pusės, kur buvo atsitrenkta. Buvo nedidelis įbrėžimas, nedidelis greitis, smūgio nebuvo. Dar kartą atsiprašo, pasižada, kad taip nebebus, vairuos atidžiau.

Nukentėjusioji R. Z. teisme parodė, kad 2016-08-08 Pramonės g. 6 aikštelėje buvo jos automobilis, atsisėdusi į mašiną, ją užvedė, įsijungė borto kompiuteris, kuris pranešė, kad iš galo yra kliūtis. Per veidrodėlį pamatė, jog artėja automobilis, spaudė garsinį signalą, kad vairuotojas atkreiptų dėmesį. Išgirdo garsą, išlipo iš automobilio, ėjo link galo, kaltininkas nuvažiavo. Įsidėmėjo valstybinius numerius. Ruošėsi skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112, kai prie jos priėjo keli piliečiai, kurie irgi nurodė valstybinius numerius. Po 20-30 min. atvyko pareigūnai. Automobilis nebuvo stipriai apgadintas. Buvo garsas. Asmuo negalėjo nesuprasti, kad apgadino automobilį, kadangi ji spaudė garsinį signalą. Aplinkiniai nebandė jo sustabdyti, bet jie matė, kaip asmuo pasišalino. Atsitrenkus girdėjo garsą, spaudė garsinį signalą, turėjo sureaguoti. Asmuo greitai nuvažiavo, nors parkuotis buvo daug vietos. Asmuo bandė parkuotis, kai borto kompiuteris ją perspėjo. Nematė, kur asmuo nuvyko. Su policijos pareigūnais asmens nesulaukė, nežino, ar jis liko prekybos centre. Kaltininkas automobilyje buvo ne vienas. Apgadinimas braukiamojo pobūdžio, įlenkta nebuvo. Buvo plastmasinių detalių prasibraukimo garsas. Apgadintas galinis dešinės pusės bamperis. Automobilis dabar suremontuotas, nežino, kiek kainavo, nes remontavo draudimas. Liudytojai pasakė, kad ir kaltininko automobilis yra apgadintas. Greičiausiai pašalinių dėmesį atkreipė garsas ir greitas nuvažiavimas. Nuvažiuojant buvo didelis greitis. Jos automobilio variklis buvo įjungtas, asmuo turėjo matyti galinius žibintus. Šalia jos mašinos buvo dvi laisvos vietos.

Liudytoja N. N. teismui parodė, kad žino, kodėl yra kviečiama, dalyvavo tame įvykyje. Važiavo į Šiaulius, vežė jos anūkę pas odontologą. Po to nuvyko į prekybos centrą „Senukai“. Sėdėjo automobilio gale, važiuojant atbulomis, atsisuko pažiūrėti, matė baltą mašiną, bet nieko nejuto. Labai atsiprašo nukentėjusiosios, taip gavosi nepiktavališkai. Iš vienos ir kitos pusės atvažinėjo automobiliai, gal sūnus pasimetė. Jei būtų pastebėję, kad kliudė kitą automobilį, būtų išlipę apžiūrėti. Grįžę iš parduotuvės su pirkiniais būtų pastebėję savo automobilį apgadintą, bet anksčiau M. Š. paskambino iš policijos. Automobilis apgadintas nestipriai. Nukentėjusiosios automobilio nematė. Nieko negirdėjo, signalizavimo irgi negirdėjo. Anūkei 12 metų, būtų ir ji ką nors pasakiusi, jei būtų pajutusi. Labai atsiprašo. Muzikos automobilyje nebuvo, mano, kad priekinis langas buvo pravertas. Sūnus vairuoja atsakingai, greičio niekada neviršija. Po dukros žūties avarijoje ji bijo važiuoti automobiliu. Ji atsisuko, pamatė tik baltos spalvos automobilį. Nekilo jokių abejonių dėl atsitrenkimo, kitaip nebūtų pasišalinę. Iš pirmos eilės sūnus nuvažiavo į antrą eilę. Niekas jų nesivijo, nebandė sustabdyti, pasakyti. Kai pareigūnai paskambino, M. Š. buvo pasimetęs, pats nieko nesuprato.

Liudytojas E. K. teisme parodė, kad žino, kodėl yra kviečiamas, berods dėl eismo įvykio prie prekybos centro „Bruklinas“. Gavo pranešimą apie pasišalinimą iš įvykio vietos. Atvykus moteris nurodė, kad automobilis važiavo atbulas, atsitrenkė ir nuvažiavo. Nurodė valstybinius numerius, duomenų bazėje rado savininko telefono numerį. Paskambino savininkui. Jis buvo toje pačioje aikštelėje. Suformino įvykį. Aukščiai, spalvos sutapo. Vairuotojas aiškino, kad nejuto, kaip apgadino. Nukentėjusiosios automobilis apgadintas nestipriai. Vairuotojas turėjo suprasti, kad apgadino automobilį, nes šie automobiliai metaliniai, turėjo justi. Sakė, kad jis iš įvykio vietos nebėgo, tik pasistatė automobilį į kitą vietą. M. Š. buvo blaivus, automobilis tvarkingas. Automobilį pasistatė šiek tiek toliau, jis tik apvažiavo aplink. Asmuo neginčijo pažeidimo, tik buvo nustebęs. Tuo metu dirbo su L. R., jis tik apklausė, daugiausiai viską darė jis pats.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo be liudytojų ir nukentėjusiosios parodymų įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, M. Š. paaiškinimu, R. Z. paaiškinimu, N. N. paaiškinimu, Šiaulių apskirties VPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais, transporto priemonės techninės apžiūros aktais, išrašu apie asmeniui registruotus administracinės teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Iš byloje esančių duomenų konstatuotina, kad buvo apgadintas nukentėjusiajai R. Z. priklausantis automobilis TOYOTA COROLLA VERSO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Teisme apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas M. Š. pripažino, jog jis apgadino R. Z. priklausančią transporto priemonę, padarė jai žalą. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji R. Z. taip pat patvirtino, kad buvo apgadintas dešinės pusės galinis bamperis, ji kreipėsi į draudimą, draudimas nuostolius jai padengė, sumokėdamas už remontą. Liudytojas E. K. teisme taip pat tvirtino, kad išmatavus transporto priemonių apgadinimų aukščius, jie sutapo, be to, ant automobilių buvo likę ir kito automobilio dažų. Pažymėtina, jog iš byloje esančių fotonuotraukų matoma, kad ant automobilių esančių apgadinimų aukštis ir padėtis sutampa. Aukščiau nurodytų duomenų visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad M. Š., vairuodamas automobilį BMW 523, apgadino kitą automobilį – TOYOTA COROLLA VERSO, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

M. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į asmenybę, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (LR ATPK 20 str.) bus pasiekti jam paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą, lygią baudos minimumui.

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio specialistas E. K. 2016-08-08 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad M. Š. 2016 m. rugpjūčio 8 d. 14 val. 45 min. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį BMW 523, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, atsitrenkęs į kitą automobilį, stovintį automobilių stovėjimo aikštelėje, jį apgadinęs, iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešdamas nukentėjusiajam ir policijai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal LR ATPK 130 straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

M. Š., aiškindamas įvykio aplinkybes, teisme nurodė, kad smūgio nepajuto, jokio garso negirdėjo, nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta kartu važiavusi M. Š. keleivė taip pat teismui tvirtino, kad ji sėdėjo automobilyje, tačiau nejuto, kad būtų atsitrenkta į kitą transporto priemonę, negirdėjo jokio garso, nesuprato, kad buvo sukeltas eismo įvykis. Nukentėjusioji R. Z. teisme parodė, kad kontaktas buvo braukiamojo pobūdžio, padaryti apgadinimai nebuvo dideli. Nors teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad ji, pamačiusi, jog M. Š. vairuojamas automobilis pakankamai arti juda link jos automobilio, jam signalizavo, tačiau teisme M. Š. aiškino, kad jis girdėjo signalo garsą, tačiau teigė nesupratęs, jog signalas buvo skirtas jam, ir kad jis sklido būtent iš nukentėjusiosios automobilio. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas E. K. taip pat teismui patvirtino, kad jis apžiūrėjo apgadinimus, jie nebuvo dideli. Be to, pažymėtina ir tai, jog M. Š. teisme nurodė, kad neturėjo pagrindo bėgti, automobilis draustas, tvarkingas, jis buvo blaivus, niekur nebėgo, o automobilį pasistaė vos už kelių metrų ir ėjo į prekybos centrą. Tai, kad M. Š. automobilį pasistatė netoli įvykio vietos, patvirtino ir teisme apklausti liudytojai. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog ant automobilio apgadinimai yra nežymūs. Vertinant apgadinimų dydį, jų pobūdį, galima daryti išvadą, kad kontaktas tarp automobilių buvo nedidelis, kas rodo, kad M. Š. galėjo sąžiningai klysti dėl įvykio aplinkybių, nesuprasti atsitrenkęs į kitą automobilį.

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, į padarytos žalos mažareikšmiškumą, M. Š. motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvimą, nes M. Š. vairuota transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, drausta, jis pats turėjo vairuotojo pažymėjimą, buvo blaivus. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad M. Š. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, o apgadinęs nukentėjusiosios automobilį, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas M. Š. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. Š. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

M. Š. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.