- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-07-05
- Bylos Nr.
- N1-197-149/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-1-00422-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Leonarda Gurevičienė
- Civilinis atsakovas
- S. S.
- Civilinis ieškovas
- T. V., J. K.
- Nukentėjusysis
- Č. V., A. M.
- Kaltinamasis
- V. S.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. S. a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1997-12-17, Vilniuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, iki suėmimo mokėsi Vilniaus Rasos specialiojoje mokykloje, 9 klasėje, gyvenantis Žvėryno kaime, Paluknio sen. Trakų r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d.; 129 str. 1 d.; 22 str. 1 d., 180 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. S. 2012-06-06, apie 9.00 val. neteisėtai, slapta, prieš savininkės S. V. valią įsibrovė į pastarosios gyvenamąjį namą, esantį Trakų rajone, Paluknio seniūnijoje, Žvėryno kaime, po ko tą pačią dieną, apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą padegti ir tokiu būdu norėdamas paslėpti neteisėto įsilaužimo pėdsakus, atėjo prie namo, esančio Trakų rajone, Paluknio seniūnijoje, Žvėryno kaime, priklausančio S. V., išdaužė namo lango stiklą, įkišo ranką į namo vidų ir atsineštu žiebtuvėliu tyčia padegė užuolaidą, ko pasėkoje sudegė S. V. priklausantis namas, ir tokiais tyčiniais veiksmais visuotinai pavojingu būdu V. S. sunaikino didelės vertės svetimą turtą, padarydamas S. V. 100000 Lt turtinę žalą.
Be to jis, 2012-06-07, laikotarpyje tarp 19.00 val. ir 20.00 val., V. K. priklausančio namo, esančio Trakų r., Paluknio sen., Liepynų k., kambaryje, dėl priešiškų asmeninių tarpusavio nesutarimų įvykusio konflikto metu, tyčia metė V. K. į galvą radijo imtuvą „SENCOR“ ir tokiu būdu sudavęs vieną smūgį nukentėjusiajai į veidą, pastarajai padarė nosies nugarėlės muštinę žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, abiejų akių vokuose, dešinės akies obuolio jungines kraujosruvas, kaktos dešinės pusės poodinę kraujosruvą, nosies kaulų daugias skeveldrinius lūžius, dešiniojo skruostikaulio visų ataugų lūžius, viršutinio žandikaulio kaulų lūžius, masyvią krausruvą veido gilesniuose minkštuose audiniuose, dėl šių padarytų sužalojimų, kurie komplikavosi išoriniu ir vidiniu kraujavimu, ūmia vidaus organų mažakraujyste, ūmia plaučių emfizema, šoku, V. K. vietoje mirė, tai yra V. S. tyčiniais veiksmais nužudė V. K..
Be to jis, 2012-06-07 apie 20.00 val., po V. K. nužudymo ketindamas apiplėšti A. M., tai yra įsibrauti į A. M. namą tikslu atimti iš jos pinigus, atėjo prie pastarosios namo, esančio Trakų rajone, Paluknio seniūnijoje, Žvėryno kaime, užsitraukęs ant galvos kaukę bei laikydamas rankoje peilį, pasibeldė į duris. A. M. atidarius duris, V. S. užsimojo peiliu ir smogė, tačiau nukentėjusiajai pasitraukus į šalį ir tokiu būdu išvengus smūgio bei suspėjus iš vidaus užsirakinti duris, nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.
S. V. priklausančio namo tyčinis padegimas
Dėl S. V. priklausiusio namo padegimo kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad Žvėryno kaime pirmas namas nuo Paluknio kaimo pusės priklauso vyriškiui vardu T.. Jame nuolat gyvenančiųjų nėra. 2012-06-06 apie 9.00-10.00 val. jis atėjo prie Tado namo. Išlaužė lentą sandėliuko sienoje. Šis sandėliukas su namu turi bendrą sieną. Per atsiradusį tarpą jis pateko į sandėliuko vidų, koja išspyrė sandėliuko duris ir pateko į koridoriuką. Po to, atkabinęs peiliu kabliuką, pateko į namo vidų. Kambaryje esančios sekcijos bare rado butelį šampano, pusę butelio brendžio ir dar nedidelės talpos buteliuką su raudonos spalvos gėrimu, lyg „Trejos devynerios“. Už veidrodžio rado butelį vyno „Kagor“ bei butely degtinės „Ledo“. Atkimšęs šampano butelį, pusę jo išgėrė. Name prabuvo gal kiek ilgiau nei valandą. Jam belendant iš sandėliuko į lauką, jį pamatė motina, ėjusi jo ieškoti. Patekusi į namą per tą patį sandėliuke esantį plyšį patekusi į namą, ji taip pat gėrė alkoholį. Gėrė degtinę, po to gal vyną. Name jiedu su motina prabuvo ilgai. Apie 15.00 val. išlindę iš namo, nuėjo namo. Motina sėdo žiūrėti televizorių, o jis po kurio laiko grįžo prie Tado namo, turėdamas tikslą padegti namą, kad sunaikinti judviejų su motina buvimo name pėdsakus. Išdaužęs lango stiklą, žiebtuvėliu padegė užuolaidą, kuri greitai užsiliepsnojo, jis išsigando ir pabėgo namo. Apie tai ką padarė, pasakė motinai, patėvio namuose nebuvo. Abu su motina bėgo gesinti namo, kuris jau degė atvira ugnimi, pleškėjo palėpė, šiferis. Tuomet jis iš motinos telefono paskambino pagalbos numeriu. Pasakė, kad dega namas Trakų rajone Paluknio sen., Žvėryno kaime. Subėgo daug kaimo gyventojų, atvažiavo gaisrinės automobiliai, ėmė gesinti gaisrą, tačiau iš namo liko tik sienos.
Parodymų patikrinimo vietoje metu V. S. patvirtino padaryto nusikaltimo aplinkybes (t.2, b.l. 81-83).
Nukentėjusysis T. V. parodė, kad sodyba, esanti Žvėryno kaime, Paluknio seniūnijoje, Trakų rajone, priklauso jo motinai S. V.. Po motinos mirties sodybą būtų paveldėję jis ir jo sesuo Č. V.. Namą maždaug 1950 m. pastatė jo senelis. Namas pastatytas iš geros medienos, pastoviai prižiūrimas. Po jo tėvo mirties motina name gyvendavo tik nuo balandžio mėnesio iki šalnų, maždaug apie pusmetį. Name buvo visi reikalingi namų apyvokos daiktai – kambaryje stovėjo dvi lubų aukščio spintos; viena senovinė spinta; taip pat senoviniai: veidrodis; didelis išsitraukiantis stalas; šešios kėdės; veikianti siuvimo mašina, o taip pat šešios lovos, sekcija, du spalvoto vaizdo televizoriai „Tauras“ ir „Goldstar“, kuris su pajungta skaitmenine antena rodė virš10 kanalų; du odos pakaitalo šiuolaikiniai foteliai; spintoje kabėjo treji verstos odos kailiniai, ant sienų kabėjo elnio ragai, senovinis dar senelio laikų paveikslas, daug giminės nuotraukų. Kadangi tuose namuose jo šeima švęsdavo įvairias šventes, susirinkdavo daug žmonių, nakvodavo giminaičiai, buvo servizai pietų ir arbatos, daug indų, patalynės, čiužinių, virtuvėje stovėjo du veikiantys šaldytuvai („Snaigė ir „Minsk“) bei dujinė viryklė „Brest“, buvo senovinis stalas, ant sienų kabėjo du senoviniai paveikslai, pakabinamos spintelės. Taip pat buvo senesnių laikų veikianti buitinė technika: tosteris, bulvių tarkavimo mašinėlė, sulčiaspaudė, kavamalė ir t.t. kambaryje už veidrodžio buvo padėti butelis degtinės „Ledo“ ir butelis raudono vyno, sekcijoje buvo butelis šampano, vermuto, vyno, nepilnas butelis brendžio. Palėpėje buvo senos audimo ir mezgimo staklės, verpimo ratelis, gelda, komoda, arklio apkaustai, kurie priklausė jo seneliams.
Tame pačiame kaime gyvena nepilnametis V. S., kuris dažnai ateidavo pas juos į namus, kai jie ten atvykdavo. Jie jį pamaitindavo, nes motina juo visiškai nesirūpino: V. S. vaikščiodavo visada purvinas, prastai aprengtas, alkanas, niekada neatsisakydavo pavalgyti, jeigu jam buvo pasiūloma. Taip pat jam atiduodavo savo sūnų išaugtus drabužius, anksčiau jis su sūnumis žaisdavo, puikiai žinojo kas ir kur name yra padėta.
Paskutinį kartą sodyboje buvo 2012-06-03. Išvažiuodamas išjungė elektrą. 2012-06-06 apie 21 val. telefonu jam buvo pranešta, kad dega jo motinos sodyba. Apie 21.30 val. atvažiavęs prie namo pamatė, kad jis dega atvira liepsna. Buvo atvykę gaisrininkai. Apie 22.30 val. netoli kaimo jis pamatė V. S.. Pradėjo su juo kalbėti. Tada V. S. papasakojo, kad tą pačią dieną, apie 9 val. jis buvo įlindęs į jų namą. Po to įlindo ir jo motina Svetlana. Abu gėrė alkoholį.
Po gaisro viskas sudegė, o kas nesudegė, naudoti negalima, nes aprūko, išsilydė, sutrūkinėjo. Namą atstatyti neekonomiška, nes liko tik keturios sienos, kurios apdegė. Namas su juose buvusiais daiktais iki gaisro buvo įvertintas 150 000 Lt. Tokią pinigų sumą jam buvo siūlęs pirkėjas prieš tris metus, tačiau namą parduoti atsisakė. Šiuo nusikaltimu taip pat padaryta ir moralinė žala. Tai buvo jo senelių namas. Jis visą savo vaikystę ten praleido, liko daug šiltų atsiminimų. Norėjo artimiausiu laiku persikraustyti ten gyventi. Moralinę žalą įvertina 50 000 Lt, o materialinę žalą įvertina 100 000 Lt.
Nukentėjusioji Č. V. parodė, kad sodyba, esanti Žvėryno kaime, Paluknio sen., Trakų r., priklauso jos motinai S. V.. Paskutinį kartą šioje sodyboje Č. V. buvo 2012-06-03. Išvažiuojant ištraukė iš rozetės televizoriaus ir šaldytuvo laidus, elektros skydinėje atjungė elektros energiją. 2012-06-06 apie 21.30 val. paskambino jos brolis T. ir pranešė, kad dega namas Žvėryno kaime. Atvykusi prie namo pamatė, kad jis dega atvira liepsna. Stogas jau buvo sudegęs. Namas buvo pastatytas jos senelių. Jos šeima dažnai atvažiuodavo į šią sodybą. Visa jos vaikystė ten praėjo.
Liudytojas E. K. parodė, kad 2012-06-06 vakare, laiko tiksliai neatsimena, važiavo dviračiu iš Paluknio kaimo į Žvėryno kaimą. Įvažiavus į Žvėryno kaimą, pirmas namas yra S. V. priklausantis namas. Tame name paskutiniu metu niekas negyveno. Pravažiuojant pro tą namą jis išgirdo, kad namo viduje kažkas tai kalba. Girdėjo vaikišką balsą. Kito gerai neišgirdo, todėl pasakyti ar tai buvo vyriškas, ar moteriškas balsas, negali. Aplink jokių automobilių nebuvo, žmonių taip pat. Įvažiuojant į kaimą jokių pašalinių žmonių nesutiko. Iš viso, žmonių nesutiko.
Pravažiavus pro Stanislavos namą, jis nuvažiavo pas kaimynę S. M.. Pas ją užtruko gal apie valandą laiko. Buvo atėjęs kitas kaimynas. Neužilgo atbėgo girta Svetlana. Ji šaukė, kad reikia skambinti į gaisrinę, dega V. namas. Jis paskambino numeriu 112 ir jam pasakė, kad pranešimas apie gaisrą jau yra gautas. Tada jis Svetlanai pasakė, kad tai jos darbas, kad tai ji buvo tame name prieš kylant gaisrui. Ji tylėjo, buvo suglumusi. Visi nuėjo prie degančio namo. Namas jau degė atvira ugnimi, sproginėjo šiferis. Vėliau atvažiavo gaisrinės automobiliai. Būnant prie degančio namo jis pamatė Svetlanos sūnų ir jam pasakė, kad tai jis padegė namą, kad buvo name prieš gaisrą. Vitalijus žiūrėjo į visus ir į gaisrą, buvo nustebęs, bet nieko nekalbėjo.
Liudytojas T. V. parodė, kad jis yra T. V. sūnus. 2012-06-06 vakare jis buvo Vilniuje, prie namų, kai paskambino tėvas ir pasakė, kad dega jų sodyba Žvėryno kaime, Paluknio sen., Trakų r.. Jis, brolis ir tėvas, susėdo į automobilį ir atvažiavo į kaimą. Kai atvažiavo, namas degė atvira ugnimi, stogas buvo sukritęs. Buvo atvykę gaisrininkai, susirinko daug kaimo gyventojų, V. S. nebuvo. Buvo tik jo mama ir patėvis. Jis suprato, kad tai S. šeimos darbas, nes S. S. ne vieną kartą kaimo gyventojams grasino, kad padegs visą kaimą, o pati išsikraustys gyventi į Vilnių pas dukrą. Tėvas sėdo į automobilį ir nuvažiavo link miško ieškoti Vitalijaus. Neužilgo tėvas jį rado miške ir atsivežė iki namų. Ką jie su tėvu kalbėjo, negirdėjo.
Kitą dieną po gaisro vėl atvažiavo su tėvu ir broliu į Žvėryno kaimą. Laukė atvažiuojančių gaisrininkų ekspertų. Prie jų namo atėjo V. S.. Jis su tėvu vėl jį užkalbino. V. S. pradėjo pasakoti, kad vakare buvo įlindęs į namą, atlupęs porą lentelių nuo priestato. Namo viduje rado sausainių. Netrukus pro tą pačią skylę į namą įlindo jo motina. Suradusi namuose alkoholio, pradėjo jį gerti. Tuo metu kai Vitalikas pasakojo, priėjo jo motina ir liepė eiti namo, nieko nepasakoti, nes reikės sėdėti kalėjime. Tuo pokalbis pasibaigė. Kaip konkrečiai namas buvo padegtas, V. S. nepasakojo.
Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra S. V. priklausantis namas. Namo vakarinėje sienoje yra medinė veranda. Verandos šiaurinės sienos kampo apatinės dalies lentos yra atluptos. Verandos durys į virtuvę rakinamos kabliuku iš vidaus. Kabliukai atkabinti. Namas medinis vieno aukšto. Namo stogas yra sudegęs. (1 t., b. l. 31 – 38)
Iš specialisto išvados Nr. 35-20 (SI ) matyti, kad gaisro židinio zona yra gyvenamojo namo patalpos Nr. 2 viduje, prie L-1 lango. Gaisras kilo dėl įnešto pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio. (1 t., b. l. 65 – 70)
Daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusysis T. V. pateikė jo motinai S. V. priklausančio namo fotonuotraukas (1 t., b. l. 45), kurios buvo 2013-01-10 apžiūrėtos (1 t., b. l. 46 – 49) ir prijungtos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.
V. K. tyčinis nužudymas
Kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2012-06-07, dienos metu kartu su savo motina S. S. nuėjo pas jos pažįstamą vardu Marijoną, į Liepynų kaimą, Trakų r. Ten motina su juo gėrė degtinę. Vakare abiems einant namo, motina sugalvojo užeiti pakeliui pas V. K. atsigerti vandens. Jie abu užėjo pas ją į namus. Namuose buvo pati V. K. ir jos sugyventinis Česlovas, kurį vadina „Čigonu“. Visi trys susėdo gerti kambaryje. Išgėrus vieną trečdalį degtinės, motina pradėjo šaukti ant „Čigono“, keiktis. Jie susipyko. „Čigonas“ griebė į rankas kirvį, juo užsimojo ir pradėjo šaukti ant jo su motina, varyti iš namų. Jis su motina išėjo į kiemą, o „Čigonas“ iš paskos. Jis vis rėkė ant jų, o jis, nueidamas su motina nuo namo, pradėjo akmenimis mėtyti į V. K. namo langus. Viena lango dalis išdužo, o kitą dalį išmušė su ranka. Girdėjo, kaip V. K. keikėsi necenzūriniais žodžiais, ypač vienas žodis – „ piderastas“ jį labai įžeidė. Matė, kaip „Čigonas“ nuėjo link Marijono namo pusės. Tada jis grįžo tikslu atkeršyti V. K. už įžeidimą. Norėjo jai trinktelėti. Tuo metu motina nuėjo link savo namų. Jam užėjus į V. K. namą, pastaroji stovėjo kambaryje prie sofos-lovos. Jis pagriebė nuo stalo radijo imtuvą ir metė jį į V. K. pusę. Pataikė jai į galvą. Nuo šio smūgio nukentėjusioji nugriuvo ant nugaros, ant tos pačios sofos-lovos. Be jo ir V. K. namuose nieko nebuvo. Išbėgęs iš V. K. namo, pamatė grįžtantį „Čigoną“. Atbėgo prie motinos, kuri tuo metu nugriuvusi kelkraštyje miegojo. Bandė ją kelti, bet ji nesikėlė. Tada nuėjo link Žvėryno kaimo. Po nepasisekusio A. M. plėšimo grįžo namo. Patėvis liepė grįžti prie motinos ir ją parsivesti. Tada jis sėdo ant dviračio ir nuvažiavo. Rado motiną, einančią prie upelio, link namų. Netrukus prie jų privažiavo policijos automobilis ir jį su motina sulaikė. (2 t., b. l. 58, 59, 77, 78, 91, 99 – 101)
Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis V. S. parodė vietoje jo padaryto nusikaltimo aplinkybes .(2 t., b. l. 62 – 73)
Nukentėjusysis J. K. parodė, kad jis yra V. K. sūnus. 2012-06-07 po darbo jis buvo namuose. Tiksliai laiko neprisimena, gal apie 20 val., jam paskambino brolis Andrejus. Jis pasakė, kad skambino jų pusbrolis R. A. ir pasakė, kad sumušta jų motina, laukia atvykstančios greitosios med. pagalbos. Praėjus gal 10-15 min. brolis vėl paskambino ir pranešė, kad motina jau negyva. Tada jis su broliu sėdo į brolio automobilį ir atvažiavo į Liepynų kaimą. Ten jau buvo policijos pareigūnai ir prie namo prieiti neleido. Jis matė, kad prie policijos automobilio ant žolės sėdėjo S. S.. Taip pat buvo atėjęs R. A. su savo drauge Greta. Jie sakė, kad policijos automobilyje sėdi Svetlanos sūnus V. S.. Jam neleido pasikalbėti nei su V. ir S. S., nei su Č. P., todėl įvykio aplinkybių jis nežino. Tą patį vakarą su broliu grįžo namo.
Motiną laidojo abu su broliu, už abiejų lėšas. Vėliau gavo mirties pašalpą 1000 Lt, tačiau laidotuvių išlaidos buvo didesnės nei gauta pašalpa. Jis neišsaugojo kvitų ar kitų išlaidas patvirtinančių dokumentų, nes apie tai tuo metu negalvojo. Su broliu susitarė, kad ieškinį dėl motinos nužudymo pareikš jis. Šiuo nusikaltimu padaryta 500 Lt turtinė žala ir neturtinė, kurią jis įvertina 5000 Lt. Nors su motina kartu negyveno, tačiau su broliu atvažiuodavo jos aplankyti. Motina domėjosi jų gyvenimais, o jie mamos. Ją nuveždavo į Trakų darbo biržą, nes ji buvo registruota darbo biržoje. Padėdavo jai paruošti malkų, eidavo į mišką. Jų santykiai su motina buvo draugiški ir šilti.
Liudytojas Č. P. parodė, kad 2012-06-07, dienos metu pas jį atėjo S. S. su savo sūnumi Vitalijumi. Visi susėdo kambaryje išgerti. Po kurio laiko jis liepė jiems eiti namo, užtenka gerti. Dėl to susipyko. Jis griebė į rankas kirvį ir pradėjo varyti Svetlaną su sūnumi iš namų. Jie išėjo, bet Vitalijus pradėjo daužyti namo langus. Kai Vitalijus su motina išėjo, jis pagalvojo, kad jiedu nebegrįš ir nutarė nueiti į mišką šakų pasirinkti. Užtruko apie 20 min. Grįždamas pamatė, kad iš namo išbėgo Vitalijus. Jo motina sėdėjo ant kelio, buvo girta. Su Vitalijumi nekalbėjo. Užėjęs į kambarį pamatė, kad jo sugyventinė V. K. guli ant lovos. Jos veidas buvo gausiai kruvinas. Nepaklausė, kas jai nutiko, nes suprato, kad ją sužalojo Vitalijus. Matė jį išbėgant iš namo. Pasakė Vaclavai, kad reikia kviesti greitąją. Ji dar kalbėjo, buvo sąmoninga. Jis nubėgo pas kaimyną. Kaimynas telefonu iškvietė greitąją. Su juo abu atėjo į namus. Vaclava dar kvėpavo, tačiau atvažiavus greitajai ji jau buvo mirusi. Po to atvyko policija. V. K. turėjo radijo imtuvą. Jis visada stovėjo ant stalo kambaryje, po jos sužalojimo radijo imtuvas gulėjo ant grindų. Jis jį pakėlė ir numetė ant sofos-lovos.
Liudytojas R. A. parodė, kad 2012-06-07 apie 19 val. išėjo į kiemą pjauti žolę. Pamatė, kad ant kelkraščio, prieš V. K. namą guli V. S. motina. Suprato, kad ji girta miega. Būdamas kieme girdėjo, kaip prie savo namų šaukė Č. P.. Ką konkrečiai šaukė, negirdėjo, kiek laiko šaukė, taip pat neatkreipė dėmesio. Gal po kokių 10 min. pamatė, kad keliu link jo namo bėga Č. P.. Jis šaukė, kad reikia kviesti greitąją, kad užmušė V. K.. Jis buvo girtas, išsigandęs, jam drebėjo rankos. Tada jis su savo drauge Greta nutarė eiti pasižiūrėti. Einant link V. K. namų Č. P. pasakė, kad V. K. sužalojo V. S.. Šį nepilnametį jis pažįsta tik iš matymo. Girdėjo, kad jis vagis. Kaimo gyventojai kalbėjo, kad jis yra apvogęs ne vieną kaimyną. Kas konkrečiai tai sakė, nebeprisimena. Atėjus prie V. K. namų, sugyventinė Greta liko lauke, o jis su Č. P. užėjo į namo vidų. Pamatė, kad kambaryje ant lovos guli V. K.. Jos veidas buvo visas kruvinas. Pagalvojo, kad ji mirusi, nes nesimatė, kad kvėpuotų. Išėję į lauką, pasakė Gretai kviesti greitąją med. pagalbą ir ji paskambino iš jo telefono. Kol lauke stovėjo ir laukė atvažiuojančios greitosios med. pagalbos, Č. P. papasakojo, kad V. K., Č. P., V. S. ir jo motina gėrė pas V. K. namuose. Po kurio laiko Č. P. susipyko su V. S. mama ir išvarė juos iš namų. Tada Č. P. nuėjo į netoliese esantį mišką prisirinkti šakų pečiui pakūrenti, kad išsivirti bulvių. Grįždamas su šakomis, pamatė, kad V. S. išbėgo iš jo namo.
Liudytoja G. B. parodė, kad Liepynų k., Paluknio sen., Trakų r. ji gyvena kartu su sugyventiniu R. A.. 2012-06-07 vakare ji buvo namuose, o jos sugyventinis tvarkėsi kieme. Apie 20 val. į namus užėjęs sugyventinis pasakė, kad atėjęs kaimynas Č. P. prašo iškviesti greitąją medicininę pagalbą, nes nužudė jo sugyventinę V. K.. Visi trys nubėgo prie V. K. namo. Č. P. pasakė, kad sugyventinę sužalojo nepilnametis iš Žvėryno kaimo. Ji liko kieme, o R. A. su Č. P. užėjo į namo vidų. Netrukus iš namo išėjęs R. A. pasakė, kad V. K. visa kruvina. Ji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, o sugyventinis nuvažiavo pasitikti greitosios med. pagalbos automobilio. Atvykus medikams, su jais užėjusi į namą nebuvo. Girdėjo, kaip iš namo išėjusi medikė pasakė, jog V. K. mirusi.
Liudytojas M. M. parodė, kad jis turi sodybą Liepynų kaime, Trakų rajone, kurioje gyvena vasaros metu. Maždaug 150 metrų atstumu nuo jo sodybos yra V. K. priklausantis namas. 2012-06-07 apie 17 val. prie jo namų atėjo S. S. su savo sūnumi Vitalijumi. Jis davė S. S. keletą cigarečių ir jie išėjo, o jis nuvažiavo prie ežero. Grįžtant namo apie 20 val., jam paskambino kaimynas R. A. ir pranešė, kad negyva V. K.. Jis nuvažiavo prie jos namų. Kartu su Č. P. užėjęs į namą, pamatė kambaryje ant lovos gulinčią kruviną V. K.. Ji dar buvo gyva. Paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad V. K. dar gyva ir skubiai reikalinga medikų pagalba. Č. P. papasakojo, kad jam einant iš miško link namų pamatė, kaip iš V. K. namo išbėgo V. S..
Civilinė atsakovė S. S. parodė, kad 2012-06-07, apie 15.00 val. ji ėjo namo su savo sūnumi V. S.. Juos pamatė Č. P., pravarde „Čigonas“ ir pasikvietė užeiti. Visi susėdo kambaryje gerti. Po kurio laiko Česlovas pradėjo šaukti ant visų, tame tarpe ir ant savo sugyventinės V. K.. Jis griebė į rankas kirvį ir pradėjo varyti ją su sūnumi iš namų. Jie neprieštaravo, išėjo į kiemą. Kadangi buvo labai girta, eidama namo atsisėdo ant žolės priekelio. Mano, kad buvo užmigusi, nes, kas vyko toliau, neprisimena. Kai prabudo, pradėjo eiti link namų ir tada prie jos dviračiu privažiavo sūnus Vitalijus. Netrukus prie jų privažiavo policijos automobilis ir juos sulaikė. Atvežė prie Vaclavos namų, čia ji sužinojo, kad Vaclava negyva. Sūnus jai apie tai nieko nepasakojo. Su sūnumi daugiau nekalbėjo, nes jis buvo įsodintas į kitą policijos automobilį. Ji pati nesudavė Vaclavai nei vieno smūgio.
Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra V. K. priklausantis namas, esantis Liepynų k., Paluknio sen., Trakų r. Namo verandos dešinės pusės durų stiklai išdaužti. Ant grindų guli stiklo šukės. Virtuvėje, nuo durų dešinėje sienoje yra dvigubas langas. Lango vienas stiklas išdaužtas. Stiklo šukės guli ant šalia lango stovinčios spintelės. Kambaryje iš kairės nuo įėjimo, prie sienos stovi sofa-lova. Ant jos prikrauta drabužių, ant jų matyti raudonos spalvos skysčio dėmės, panašios į kraują. Šalia durų iš dešinės stovi geležinė lova. Ant jos V. K. lavonas. Jos veidas kruvinas, drabužiai taip pat ištepti krauju. (1 t., b. l. 74 – 97)
Papildomos įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra tas pats V. K. priklausantis namas. Kambaryje ant sofos-lovos guli drabužiai, ant drabužių juodos spalvos radijo imtuvas „Sencor“. Ant jo yra raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Įvykio vietos apžiūros metu išimtas radijo imtuvas „Sencor“. (1 t., b. l. 98 – 110)
Iš specialisto išvados Nr. M 756/12 ( 01) matyti, kad V. K. mirties priežastimi buvo veido sumušimas, pasireiškęs nosies nugarėlės muštine žaizda su aplinkine poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, abiejų akių vokuose, dešinės akies obuolio junginės kraujosruvomis, kaktos dešinės pusės poodine kraųjosruva, nosies kaulų daugiaskeveldriniais lūžiais (atviri), dešinio skruostakaulio visų ataugų lūžiais, viršutinio žandikaulio kūno lūžiais, masyvia kraųjosruva veido gilesniuose minkštuose audiniuose, tai komplikavosi išoriniu ir vidiniu (kraujas trachėjoje ir stambiuose bronchuose, pėdsakai kraujo stemplėje, 50ml skysto kraujo skrandžio ertmėje) kraujavimu, ūmia vidaus organų mažakraujyste, ūmia plaučių emfizema, šoku (netolygus kraujo pasiskirstymas inkstuose). V. K. lavono kraujyje rasta 4,23%o etilo alkoholio, šlapime rasta 5,04%o etilo alkoholio, tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį. Mirtį sukėlę sužalojimai padaryti ne mažiau 1-u (vienu) trauminiu poveikiu (smūgiu). Mirtį sukėlę sužalojimai buvo padaryti vienu daiktu ar įrankiu. ( b.l. I t. 126-132 )
Iš specialisto išvados Nr. MK 94/12 (01) matyti, kad tyrimui pateikto radijo imtuvo „SENCOR“ panaudojimo galimybė, padarant V. K. nosies srities odos žaizdą, neatmetama (1 t., b. l. 145 – 149)
Iš specialisto išvados Nr. S 224/12 (01) matyti, kad nuoplovoje nuo radijo imtuvo rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. K. DNR profiliu su 99,99999999999999 proc. tikimybe. (1 t., b. l. 151 - 153)
Dėl pasikėsinimo įsibrauti į A. M. namą,
esantį Žvėryno kaime, Trakų r. tikslu ją apiplėšti
Kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012-06-07 vakare išbėgęs iš V. K. namų, bėgo link savo namo. Pakeliui matė nugriuvusią kelkraštyje ir miegančią motiną. Bandė ją kelti, bet ji nesikėlė. Palikęs ją gulėti, nuėjo į Žvėryno kaimą, į namus. Paėmęs peilį, nuėjo prie A. M. namų, esančių taip pat Žvėryno kaime. Užsitraukė sau ant galvos „Voro“ kaukę, kurią nešiojosi su savimi. Pasibeldė į A. M. namo duris. Jas atidarė senutė – Nastia. Norėjo ją sugriebti, pastumti, o po to užeiti į kambarį, pradėti versti visus daiktus ir ieškoti pinigų. N. nebijojo, nes žinojo, kad ji senyvo amžiaus ir jam priešintis negalės. Kai ji pasirodė tarp durų, norėjo ją sugriebti. Peilį laikė sulenktoje per alkūnę rankoje. Tuo peiliu net nespėjo pagrasinti senutei. Buvo sumanęs važiuoti tą patį vakarą į Vilnių, reikėjo pinigų, todėl neturėjo laiko laukti kada ji išeis iš savo namų. A. M. spėjo užsidaryti ir jam nepavyko jos apiplėšti. Vėl grįžus namo, patėvis liepė parsivesti motiną. Jis sėdo ant motinos dviračio ir nuvažiavo ten, kur paliko ją miegančią. Rado ją einančią prie upelio, link namų. Netrukus prie jų privažiavo policijos automobilis ir juos sulaikė.
Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis V. S. parodė vietoje jo padaryto nusikaltimo aplinkybes. (2 t., b. l. 62 – 73)
Nukentėjusioji A. M. parodė, kad 2012-06-07 vakare namuose ji buvo viena. Apie 19-20 val. išgirdo, kad kažkas tai iš kiemo beldžiasi į duris. Sumaniusi eiti į daržą ji atrakino duris, jas atidarė ir pamatė prie durų stovinti jaunuolį. Jis ant galvos buvo užsimovęs raudonos spalvos kaukę. Nieko nelaukęs jis užsimojo peiliu, tačiau nepataikė, nes ji staigiai užvėrė prieš jį duris ir užsirakino iš vidaus. Pradėjo šaukti kaimynų pagalbos. Pamačiusi, kad jaunuolis nuėjo nuo namų, ji nubėgo pas kaimyną J. N.. Pastarasis apie įvykį pranešė policijai. Įsitikinusi, kad ją apiplėšti ketino Žvėryno kaimo gyventojas V. S.. 2012-06-06 važiuodamas dviračiu jis jos paklausė, ar ji turi pinigų.
Liudytojas J. N. parodė, kad šalia jo namų yra kaimynės A. M. namas. Ji gyvena viena. 2012-06-07 apie 20 val. pas jį atėjo A. M. ir papasakojo, kad ją namuose užpuolė V. S.. Jis buvo užsidėjęs kaukę. Apie tai jis iš karto informavo Bendrąjį pagalbos centrą.
2012-06-07 daiktų paėmimo protokole užfiksuota, kad iš V. S. buvo paimta raudonos spalvos kaukė su juodos spalvos voro tinklo piešiniais, (1 t., b. l. 181), kuri buvo apžiūrėta (1 t., b. l. 182, 183) ir prijungta prie ikiteisminio tyrimo bylos.
Motyvuojamoji dalis
Ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti išvadą apie tai, kad V. S. kaltė dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų yra įrodyta.
V. K. nužudymo aplinkybės nustatytos ne tik iš kaltinamojo V. S. parodymų, kurie buvo patvirtinti vietoje, bet ir kitų, V. S. kaltę vienu ar kitu aspektu patvirtinančių įrodymų. Liudytojo Č. P. parodymai patvirtina, kad 2012-06-07 dienos metu V. S. su motina S. S. buvo nukentėjusiosios V. K. name, gėrė alkoholinius gėrimus, begeriant susipyko, tarp visų begeriančių brendo konfliktas, todėl jis, griebęs kirvį, išvarė kaltinamąjį V. S. ir jo motiną iš namų. Išeidamas V. S. pradėjo daužyti namo langus. Pagalvojęs, kad jie daugiau nebegrįš, išėjo į mišką pasirinkti šakų, užtruko apie 20 min. Grįždamas, pamatė iš namų išbėgantį V. S., jo motina S. S. tuo metu girta sėdėjo prie kelio. Užėjęs į kambarį, pamatė V. K., gulinčią lovoje, jos veidas buvo gausiai kruvinas. Suprato, kad ją sužalojo ką tik iš namų išbėgęs V. S.. Nubėgo pas kaimynus ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino liudytojas R. A., nurodęs, kad įvykio dieną, apie 19.00 val., girdėjo prie V. K. namų šaukiant Č. P., vėliau, gal po kokių 10 minučių, pastarasis atbėgo prie liudytojo namų ir pranešė, kad V. S., tuo metu, kai jis buvo nuėjęs į mišką pasirinkti šakų bulvėms išsivirti, sužalojo V. K.. Grįždamas su šakomis iš miško, pamatė iš V. K. namų išbėgantį V. S.. Šias aplinkybes taip pat patvirtino liudytojai G. B., M. M. ir civilinė atsakovė S. S., kuri patvirtino, kad įvykio dieną begeriant V. K. namuose, sukonfliktavo su Č. P., todėl jis, griebęs kirvį, išvarė ją su sūnumi iš namų. Būdama girta, eidama link savo namų, prie kelio užmigo, todėl kas vyko toliau neprisimena. Pats kaltinamasis V. S. paaiškino, kad, begeriant V. K. namuose, jo motina S. S. susipyko su Č. P., pastarasis su kirviu rankose juos su motina išvarė, tuomet jis supykęs akmenimis išdaužė V. K. namo langus. V. K. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais. Pamatęs, kad Č. P., išėjęs į lauką, nuėjo link miško, nutarė grįžti ir atkeršyti V. K. už įžeidžiančius jį žodžius, norėjo jai trinktelėti. Įėjęs į kambarį, griebė nuo stalo radijo imtuvą ir metė jį į V. K. pusę, pataikė į galvą. Nuo smūgio pastaroji nugriuvo ant sofos-lovos. Tuo metu V. K. namuose nieko nebuvo. Išbėgęs iš namų, pamatė nuo miško pusės grįžtantį Č. P.. Savo parodymus V. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Įvykio vietos apžiūros metu buvo rastas juodos spalvos radijo imtuvas „Sencor“, ant kurio buvo raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Specialisto išvada Nr. M756/12 (01) patvirtina, kad V. K. mirties priežastimi buvo veido sumušimas, pasireiškęs nosies nugarėlės muštine žaizda, su aplinkine poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, abiejų akių vokuose, dešinės akies obuolio junginės kraujosruvomis, kaktos dešinės pusės poodine kraujosruva, nosies kaulų daugiaskeveldriniais lūžiais (atvirais), dešinio skruostikaulio visų ataugų lūžiais, viršutinio žandikaulio kūno lūžiais, masyvia kraujosruva veido gilesniuose minkštuose audiniuose, kas komplikavosi išoriniu ir vidiniu kraujavimu, ūmia vidaus organų mažakraujyste, ūmia plaučių emfizema, šoku. Mirtį sukėlę sužalojimai padaryti ne mažiau vienu trauminiu poveikiu (smūgiu). Mirtį sukėlę sužalojimai buvo padaryti vienu daiktu ar įrankiu, specialisto išvada Nr. MK 94/12 (01) patvirtina, kad tyrimui patrikto radijo imtuvo „Sencor“ panaudojimo galimybė, padarant V. K. nosies srities odos žaizdą, neatmenama.
Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas Tadas Bimba, patvirtino 2012-06-08 duotą išvadą Nr. M 756/12 (01).
Specialisto išvadoje Nr. MK 94/12 (01) atsakyta į klausimą, ar V. K. nosies nugarėlės muštinė žaizda galėjo būti padaryta tyrimui pateiktu radijo imtuvo „Sencor“. Radijo imtuvo tyrimo metu nustatyta, kad radijo imtuvo „Sencor“ kraštai suapvalinti, artimi cilindriniam paviršiui, ypač imtuvo užpakaliniame paviršiuje, išskyrus imtuvo viršutinį užpakalinį kraštą, kur guli antena – čia abipus antenos viršutiniame bei užpakaliniame paviršiuose yra stačiakampės briaunos. Ant radijo imtuvo apatinio paviršiaus, priekinio paviršiaus dešinės apatinės dalies bei dešinio šoninio paviršiaus yra tamsiai raudonos spalvos dėmės, panašios į sukrešėjusį kraują. Padaryta radijo imtuvo nuotrauka (t.1, b.l. 146-149). Išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktas radijo imtuvas, kaip žalojantis daiktas gali veikti: 1) kaip bukas plokščias neribotas paviršius; 2) kaip bukas plokščias ribotas 44 mm pločio arba 49 mm pločio pailgos formos paviršius; 3) kaip bukas plokščias cilindrinis paviršius; 4) kaip bukas sferinis paviršius; 5) kaip buka briauna. Tyrimui pateikta V. K. nosies srities odos žaizda nėra tinkama konkretaus daikto ar įrankio nustatymui, tačiau žaizdos morfologiniai požymiai pagal savo priklausomybę būdingi muštinei žaizdai, galimai padarytai buku sferinį paviršių turinčiu daiktu ar įrankiu. Tyrimui pateiktas radijo imtuvas „Sencor“ gali veikti kaip kietas bukas sferinį paviršių turintis žalojantis daiktas. Tokiu būdu tyrimui pateikto radijo imtuvo „Sencor“ panaudojimo galimybę, padarant V. K. nosies srities odos žaizdą, neatmetama.
Specialisto išvada Nr. S-224/12 (01) patvirtina, kad nuopjovoje nuo radijo imtuvo rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. K. DNR profiliu su 99, 999 999 999 999 99 proc. tikimybe.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo aptarti įrodymai įrodo, kad nukentėjusioji V. K. buvo nužudyta kaltinamojo V. S. veiksmais.
Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.
Žemesnės instancijos teismas
Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti.
Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui.
2004-06-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ konstatuota, kad, kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip nužudymas ar sveikatos sutrikdymas. Taip pat pagal atsiradusius padarinius veika kvalifikuojama ir tada, kai nustatoma, kad kaltininkas veikė netiesiogine tyčia.
Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.
Kiekvienas normalaus išsivystymo žmogus, darydamas baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką, suvokia jos pavojingumą ir numato, kaip vystysis priežastinis ryšys, kokius padarinius gali sukelti jo padaryta veika. Kaltinamasis V. S. nusikaltimą padarė būdamas 14,5 metų. Jam diagnozuotas nežymus (lengvas) protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais, jis 2 kartus buvo stebėtas ir gydytas Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės universitetiniame ir paauglių skyriuje, nustatyta diagnozė: mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas. Minėti sutrikimai neturi esminės įtakos asmens sugebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. V. S. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 2, b.l. 156).
Apklausta teisiamajame posėdyje vaikų ir paauglių ekspertė psichiatrė Vida Kilikevičienė paaiškino, kad nėra objektyvių duomenų, kad nusikaltimų padarymo metu V. S. galėjo būti laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje. Įvykių metu jis elgėsi jam įprastu būdu – įžūliai, agresyviai, chuliganiškai kitų žmonių atžvilgiu, niokojančiai kitų žmonių turto atžvilgiu. Nežiūrint jo jauno amžiaus, jis yra asmenybė, kurios struktūroje vyrauja asocialūs bruožai. Minėtas įžūlus, agresyvus elgesys jam yra įprastas.
Kaltinamojo V. S. elgesio paskatos, tai yra tai, kad jis, sprendžiant iš pastarojo parodymų bei vaikų ir paauglių ekspertės psichiatrės V. K. paaiškinimų, veikė be jokios aiškios asmeninės motyvacijos, leidžia daryti išvadą apie tai, kad byloje nėra surinkta objektyvių duomenų apie tai, jog kaltinamasis V. S. siekė nukentėjusiosios V. K. mirties, todėl teismas sprendžia, kad jis veikė netiesiogine tyčia. Metęs į nukentėjusiąją radijo imtuvą ir pataikęs jai į galvą, turi atsakyti už atsiradusius padarinius – nukentėjusiosios galvos sužalojimą, sukėlusį jos mirtį.
Teismas reziumuoja, kad kaltinamasis V. S. tyčia nužudė kitą žmogų, jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.
Kaltinamasis V. S. prisipažino, kad buvo įsibrovęs į T. V. namą, prabuvo ten apie valandą laiko, išgėrė name rasto puse butelio šampano. Vėliau į namą buvo įlindusi ir jo motina S. S., kuri taip pat gėrė degtinę, po to – vyną, žiūrėjo televizorių. Vėliau, norėdamas, kad niekas nesuprastų, kad jis su motina buvo įsibrovę į namo vidų, nutarė namą padegti, tokiu būdu siekdamas sunaikinti įsibrovimo pėdsakus. Išdaužęs lango stiklą, žiebtuvėliu padegė užuolaidą, kuri greitai užsidegė, o jis išsigandęs pabėgo namo ir prasitarė apie tai motinai. Abu su motina nubėgo gesinti gaisrą, tačiau namas jau degė atvira ugnimi, liepsnojo palėpė. Savo parodymus V. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Nukentėjusysis T. V. namą su jame buvusiais daiktais įvertino 100000 Lt. Tokią sumą jam buvo siūlęs pirkėjas prieš 3 metus iki gaisro, tačiau tuomet jis atsisakė parduoti šį namą. Namas priklauso jo senyvo amžiaus ligotai motinai S. V.. Po motinos mirties namą būtų paveldėjęs jis ir jo sesuo Č. V.. Namą 1950 metais statė jo senelis. Pastatytas buvo iš geros medienos, nuolat prižiūrimas (t.1, b.l. 46-49). Šiame name nuo balandžio mėnesio iki šalnų gyvendavo jo motina. Jame buvo visi reikalingi apyvokos daiktai: palėpėje – senosios mezgimo staklės, audimo staklės, verpimo ratelis, gelda, komoda, arklio apkaustai, senovinis stalas, senovinis dar senelio laikų rankų darbo paveikslas, senovinė vokiška veikianti siuvimo mašina, senovinis veidrodis, šešios kėdės, šešios lovos, senovinė spinta, kurioje kabėjo treji verstos odos kailiniai, ir kiti daiktai. Iš Č. V. parodymų seka, kad šioje sodyboje praėjo visa jos vaikystė. Gaisro metu sudegė viskas, o kas nesudegė – netinkama naudotis, kadangi aprūko, išsilydė, sutrūkinėjo ir pan. Kaltinamojo V. S. kaltę toje dalyje patvirtina liudytojų E. K., T. V. (nukentėjusiojo sūnaus) parodymai bei specialisto išvada iš kurios seka, kad gaisro židinio zona yra gyvenamojo namo patalpos Nr. 2 prie L-1 lango, gaisras kilo dėl įnešto pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio.
Tokiu būdu įrodyta, kad kaltinamasis V. S. tyčia visuotinai pavojingu būdu sunaikino (padegė) 100000 Lt didelės vertės svetimą turtą – S. V. priklausantį namą. Jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d.
Be to, remiantis kaltinamojo V. S., nukentėjusiosios A. M., liudytojo J. N. parodymais, įrodyta, kad V. S., ketindamas apiplėšti A. M., tai yra įsibrauti į jos namus, tikslu atimti iš jos pinigus, užsitraukęs ant galvos kaukę ir laikydamas rankoje peilį, pasibeldė į A. M. namo duris, nukentėjusiajai jas atidarius, užsimojo peliu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusioji A. M. pasitraukė nuo smūgio į šalį ir iš vidaus užkabino duris. Savo parodymus V. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Iš nukentėjusiosios A. M. parodymų seka, kad, važiuodamas dviračiu, V. S. jos klausė, ar turinti pinigų. V. S. prisipažino, kad jam reikėjo pinigų, todėl nutarė jų prasimanyti pas A. M., žinojo, kad ji gali turėti pinigų, yra senyvo amžiaus ir negalės jam pasipriešinti. Iš daiktų paėmimo protokolo seka, kad iš V. S. jo sulaikymo metu buvo paimta raudonos spalvos kaukė su juodos spalvos voro tinko piešiniais. Kaltinamojo V. S. nusikalstama veika toje dalyje kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d.
Kaltinamasis V. S. praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai.
Viešosios įstaigos Trakų psichikos sveikatos centro pažymoje nurodoma, kad V. S. nuo 2007-10-05 iki 2007-10-26 bei nuo 2009-04-07 iki 2009-04-29 buvo gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, ryškus elgesio ir emocijų sutrikimas. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodoma, kad dėl V. S. konstatuotų mišraus elgesio ir emocijų sutrikimų, nežymaus (lengvo) protinio atsilikimo netikslinga skirti tesimo psichiatrinę ekspertizę, nes minėti sutrikimai neturi esminės įtakos sugebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Iš Trakų rajono apylinkės prokuratūros 2009-06-19 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą seka, kad 2009 m. kovo mėn. V. S. atžvilgiu dėl padarytų 6 vagysčių buvo pradėtas ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kadangi V. S. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo sulaukęs tokio amžiaus, nuo kurio asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
Iš Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK tarnybinio pranešimo seka, kad nepilnametis V. S. auga nepilnoje, socialinės rizikos šeimoje, motina niekur nedirba, sugyvena su asmeniu, kuris taip pat oficialiai nedirba. Šeima gyvena iš pašalpų bei atsitiktinių uždarbių. V. S. motinai S. S. ne kartą buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai pagal LR ATPK 181 str. 1 d., 2 d. dėl motinos valdžios nepanaudojimo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, kai jis, būdamas 10 metų amžiaus, bėgdavo iš namų, valkatavo, vartojo alkoholinius gėrimus, dėl ko po apsinuodijimo alkoholiu buvo gydomas Vilniaus universitetinėje ligoninėje. 2007-08-31 V. S. buvo įkurdintas Trakų vaikų globos namuose, tačiau mokyklos nelankė, vagiliavo, melavo, rūkė. Nepilnamečiui V. S. buvo taikytos visos prevencinio pobūdžio priemonės, tačiau teigiamų rezultatų nepasiekta, todėl 2009-04-07 buvo kreiptasi į Trakų rajono savivaldybės administracijos Prevencinio darbo koordinavimo grupę, prašant nepilnamečiui V. S., vadovaujantis LR vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 8 str., taikyti vidutinės priežiūros priemonę. Nuo 2009-09-01 jis buvo įkurdintas ir mokėsi Čiobiškio vaikų socializacijos centre, nuo 2011-06-30 grįžo pas motiną, nuo 2011-09-01 mokėsi ir gyveno Vilniaus „Rasos“ specialiojoje mokykloje. Šios mokyklos charakteristikoje nurodyta, kad jis savavališkai pasišalindavo iš mokyklos, praleidinėdavo pamokas, valkataudavo mieste, gerdavo alkoholinius gėrimus, rūkydavo. Linkęs pasiduoti neigiamai įtakai, pažeidinėti mokinio elgesio taisykles, pora kartų nesusivaldęs vos netrenkė mokytojai, buvo įrašytas į Nepilnamečių policijos įskaitą. Charakteristikoje pažymėta, kad priklausomai nuo nuotaikos ir naudos moka išklausyti kitus žmones, geba bendrauti ir bendradarbiauti.
Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymoje V. S. apibūdinamas kaip turintis bendravimo ir mokymosi sunkumų, impulsyvus, gudrus bei neatsakingas. Trakų rajono savivaldybės administracijos Paluknio seniūnijos charakteristikoje nurodoma, kad V. S. nuo mažens bėgdavo iš namų, nakvodavo miške, apleistuose pastatuose, 2010 metų vasarą buvo dingęs daugiau kaip mėnesį, buvo pagautas vagiant dviračius iš Paluknio gyventojų, įsibraudavo į namus, vogdavo maistą ir alkoholinius gėrimus, pasižymi agresyvumu, gali kelti pavojų aplinkiniams.
Skiriant bausmę, teismas įvertina V. S. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – labai sunkus, sunkus ir apysunkis nusikaltimai (BK 11 str. 4, 5, 6 dalys), kaltės formą – tyčinės veikos, asmenybę charakterizuojančius duomenis: jauną amžių (14,5 m.), reikiamos artimųjų suaugusiųjų kontrolės nebuvimą,, tai, kad jo atžvilgiu yra atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas, kas rodo, kad jis nėra linkęs daryti teisingų išvadų, keisti savo gyvenimo būdą, elgesį ir laikytis visuotinai privalomų elgesio taisyklių, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs visas tris nusikalstamas veikas, atsakomybę sunkinančią aplinkybę – vieną nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas taip pat atsižvelgia į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės principus ir pažymi, kad, vadovaujantis BK 80 str. nuostatomis, nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirtis yra: užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šio asmens amžių ir socialinę brandą, riboti laisvės atėmimo bausmės taikymą ir didinti auklėjamojo pobūdžio priemonių taikymą, padėti jiems pakeisti savo gyvenimo būdą ir elgesį, derinant nubaudimą su atsakomybės ugdymu, sulaikyti juos nuo naujų nusikaltimų darymo. Vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei numatytais BK 54 str., BK 91 str. nuostatais, įtvirtinančiais bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus, įvertinęs visas reikšmingas V. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, teismas parenka jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kitos rūšies bausmių V. S. polinkiams pakeisti nepakanka, juolab, kad jis padarė labai sunkų, sunkų ir apysunkį nusikaltimus, taigi tik terminuota laisvės atėmimo bausmė bus proporcinga ir pakankama, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir teisingumo principą.
Pagal Baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str.10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, šiuo atveju V. S. motinai – S. S. – civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai, nagrinėjant civilinį ieškinį, baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, tai yra fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).
Nukentėjusiųjų T. V. 150000 Lt ir J. K. 5500 Lt civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgus į šių ieškinių pagrįstumą ir įrodytumą tenkintini: T. V. – iš dalies, J. K. – visiškai. Nukentėjusiesiems T. V. dėl 100000 Lt vertės sudeginto namo ir J. K. dėl motinos nužudymo ir jos laidojimo 500 Lt turtinė žala vertintina kaip realiai atsiradusi, įrodyta ir pagrįsta. Tokia teismo pozicija nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje, tai yra sprendimas priteisti T. V. 100000 Lt, o J. K. – 500 Lt sumas kaip turtinės žalos atlyginimą, atitinka ir teismų praktiką nagrinėjant bylas dėl civilinių ieškinių nužudymo ir turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu atvejais. Nukentėjusysis T. V. įrodė, kad jo senelio ir motinos sodyba, esanti Trakų rajone Paluknio seniūnijoje Žvėryno kaime – gyvenamasis namas su visais namų apyvokos daiktais, tame tarpe ir senoviniais, buvo gerame stovyje, už šį namą jam buvo siūloma 100000 Lt, tačiau jis senelio namo nepardavė, jo ir sesers šeima ten leido savaitgalius, o vasarą ten gyveno nukentėjusiojo T. V. motina. Nukentėjusysis J. K. parodė, kad motinos laidojimui gavo virš 1000 Lt pašalpą, tačiau išlaidos viršijo gautą pašalpą, todėl papildomai išleido dar 500 Lt.
Byloje pareikštas nukentėjusiojo T. V. 50000 Lt dėl neturtinės žalos – mažintinas, o nukentėjusiojo J. K. 5000 Lt civilinis ieškinys netekus motinos – tenkintinas visiškai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai.
Žemesnės instancijos teismas
CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita., teismo įvertinta pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai pinigais įvertinti neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą.
Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į nusikalstamos veikos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas bylos aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad V. S. netiesiogine tyčia atėmė gyvybę kitam žmogui ir tyčia visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą didelės vertės turtą – padegė gyvenamąjį namą. Dėl to ir nukentėjusysis J. K. ir nukentėjusysis T. V. patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus: J. K. neteko artimo žmogaus – motinos, o T. V. ir jo šeimos nariai – motina bei sesuo parado gyvenamąjį namą su visais namų apyvokos daiktais. Jų patirtą neturtinę žalą teismas įvertina 15000 Lt ir mano, kad toks neturtinės žalos dydis yra pakankamas T. V. šeimos patirtai skriaudai atlyginti (t. 1, b.l. 139, 155, 194). Nukentėjusiajam J. K. pilnai priteistina civiliniame ieškinyje nurodyta 5000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti.
Daiktų, turinčių reikšmės bylai nagrinėti, klausimas išspręstinas BPK 94 str. 1 d. 4 p. tvarka.
Vilniaus apygardos prokuratūros 2013-01-16 nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į civilinės atsakovės S. S. nuosavybės teise priklausantį 9/30 buto Nr. 1094-0193-9013:0003, adresu Liepkalnio g. 12-3, Vilniuje, registro įrašo Nr. 10/159612, įregistruotą nekilnojamojo turto registre 2004-12-21 pagal 2004-12-08 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 18 57500 Lt vertės, paliktinas iki visiško nukentėjusiųjų T. V. ir J. K. civilinių ieškinių padengimo (t.2, b.l. 42).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 303 305 str. str., 307-308 str. str., 310 str., 313 str.,
nusprendė:
V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d., 187 str. 2 d. ir nuteisti jį:
pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu šešeriems metams;pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams;pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 91 str. 3 d., paskirtas bausmes subendrinti: pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams; po to šešerių metų subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d., ir paskirti V. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.
Bausmės pradžią nustatyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2013-07-05, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir paskirtos jam kardomosios priemonės – suėmimo – terminą nuo 2012-06-08 iki 2013-07-05.
Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiojo J. K. civilinį ieškinį patenkinti visiškai – priteisti iš S. S. nukentėjusiojo J. K. naudai 500 Lt turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo T. V. ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš S. S. T. V. naudai 100000 Lt turtinei ir 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Vilniaus apygardos prokuratūros 2013-01-16 nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į civilinės atsakovės S. S. nuosavybės teise priklausantį 9/30 buto Nr. 1094-0193-9013:0003, adresu Liepkalnio g. 12-3, Vilniuje, registro įrašo Nr. 10/159612, įregistruotą nekilnojamojo turto registre 2004-12-21 pagal 2004-12-08 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 18 57500 Lt vertės, palikti iki nuosprendžio įvykdymo (visiško nukentėjusiųjų T. V. ir J. K. civilinių ieškinių padengimo).
Daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti: CD su garso įrašu, V. K. drabužius (palaidinę, du megztinius, sportines kelnes), kirvį, peilį, violetinės spalvos palaidinę, radijo imtuvą „Sencor“, moterišką palaidinę, tuščią butelį, kraujo nuoplovą, padarytą nuo radijo imtuvo „Sencor“, trikotažinę kaukę, V. K. kraujo pavyzdį, V. S. sportinius batelius, kepurę, sportines kelnes, megztinį – patalpintus į Trakų rajono PK daiktų saugojimo patalpą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistojo per tą patį laikotarpį nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.