- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-17
- Bylos Nr.
- e2-488-883/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00343-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“, viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“
- Atsakovas
- Mažeikių rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“
Šiaulių apygardos teismo teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ ieškinį atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl įpareigojimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovę Mažeikių rajono savivaldybės administraciją nutraukti viešąjį konkursą „Komunalinių atliekų surinkimo Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo ar naudojimo įrenginius pirkimas“.
Ieškinyje nurodo, kad VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ yra Lietuvoje veikiančios licencijuotos organizacijos, turinčios teisę organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą, o atliekų tvarkymo sistemą visoje Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje administruoja UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“. Teigia, kad atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija pažeidė Pakuočių įstatymo 10 str. 4 d. 1 p., taip pat ieškovų VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ bei trečiojo asmens UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 2013 m. gegužės 13 d. sudarytų bendradarbiavimo sutarčių Nr. PTO/RATC/13-002 ir Nr. ŽTM/2013/05/1 VII skyriaus 1 p. ir 4 p. nuostatas, nes apie 2015 m. spalio 27 d. viešąjį konkursą „Komunalinių atliekų surinkimas Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimas į apdorojimo ar naudojimo įrenginius“, kuriuo ketina įsigyti mišrių komunalinių atliekų bei stambiagabaričių atliekų, bei antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų sutvarkymo Mažeikių rajono savivaldybėje paslaugas, paskelbė neinformavusi ieškovų, nesuderinusi su jais pirkimo dokumentų, nesilaikydama bendradarbiavimo sutartyse nurodytos tiekėjų atrankos tvarkos. Ieškovų manymu, pirkimą turėtų vykdyti trečiasis asmuo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, o ne atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija. Ieškovai 2015 m. spalio 01 d. ir 2015 m. spalio 20 d. atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai pateikė konkursui reikalingą medžiagą, tačiau atsakovė pažeidė įstatymuose įtvirtintą pareigą bendradarbiauti su ieškovais organizuojant rūšiuojamajame komunaliniame atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti ir naudojimą. Taip pat atsakovė neįgyvendino Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 16 dalies reikalavimo sudaryti Pakuočių atliekų 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą bendradarbiavimo sutartį (kurioje būtų šalių patvirtinta pakuočių atliekų tvarkytojų parinkimo tvarka). Paskelbtas konkursas užkerta galimybę gamintojams ir importuotojams įvykdyti savo pareigą – dalyvauti organizuojant rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus LR vidaus rinkai supakuotus gaminius, tvarkymą atsakovės organizuojamame komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (Pakuočių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinyje nurodoma, kad pirkimo sąlygos riboja tiekėjų konkurenciją, jose nurodyta kainodara iškreipia skaidrumo principą, o atsakovės teikiami pirkimo sąlygų paaiškinimai klaidinantys. Teigiama, kad pirkimo laimėtojui suteikiama nuosavybės teisė į surinktas pakuočių atliekas ir panaikinami atskaitomybės dokumentai, kuriais vadovaujantis ieškovai galėtų pretenduoti į mokesčio už aplinkos teršimą lengvatą, todėl pirkimu pažeidžiami VPĮ įtvirtinti principai. Pirkimo kainodara pažeidžia skaidrumo principą, nes komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų ir pakuočių atliekų tvarkymo paslaugų įkainiai skaičiuojami pagal skirtingą metodiką, o geriausiu pasiūlymu būtų pripažintas tiekėjas, kurio bendra paslaugos kaina būtų mažiausia. Ieškovų atstovai nebuvo įtraukti į pirkimo komisiją, todėl pirkimu sukuriamos pareigos, su kuriomis nesutikdami ieškovai gali atsisakyti sudaryti sutartį ir taip sukelti nuostolius pirkimo laimėtojui.
Atsiliepimas
Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 31 p., LR Atliekų įstatymą, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 14 str., tik savivaldybė yra atsakinga už tinkamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo sistema laikytina papildanti savivaldybių organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, o tam, kad tokia sistema galėtų funkcionuoti konkrečios savivaldybės teritorijoje - apie tai turi būti informuota savivaldybė ir gautas jos pritarimas, nes būtent savivaldybė yra atsakinga už atliekų tvarkymo organizavimą, atliekų surinkimo vietovėje kontrolę; nepriklausomai nuo to, ar su pakuočių gamintojais bei importuotojais yra sudaryta bendradarbiavimo sutartis ar jos nėra, savivaldybė privalo užtikrinti nuolatinį viešosios paslaugos teikimą ir garantuoti, kad atliekos ne tik bus surenkamos, tačiau ir sudaromos sąlygos gyventojams vykdyti jų rūšiavimą. Nors savivaldybėms ir pakuočių gamintojams bei importuotojams nustatyta pareiga sudaryti bendradarbiavimo sutartis dėl papildomos pakuočių atliekų surinkimo sistemos (Atliekų įstatymo 30 str. 16 d., Pakuočių įstatymo 10 str. 4 d. 1 ir 2 p.), tačiau už tinkamą atliekų sistemos, kaip viešosios paslaugos, funkcionavimą yra atsakinga tik savivaldybė. Sutartį dėl bendradarbiavimo galima pasirašyti tiek prieš, tiek ir po atliekų tvarkytojo parinkimo, nes savivaldybė privalo užtikrinti, kad tiek mišrios, tiek pakuočių atliekos jos teritorijoje būtų sutvarkytos, neatsižvelgiant į tai, ar savivaldybėje veikia papildoma pakuočių atliekų surinkimo sistema ar ne, o gamintojai ir importuotojai už šią paslaugą privalo sumokėti. Bendradarbiavimo sutartimis Nr. PTO/RATC/13-002 ir Nr. ŽTM/2013/05/12013-05-13 tarpusavio santykius, tame tarpe ir pirkimo komisijos sudarymo bei atliekų tvarkytojo parinkimo tvarką, dokumentų pateikimo terminus nusistatė UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ ir ieškovai, todėl šios nuostatos atsakovui negali būti taikomos; minėtos bendradarbiavimo sutartys negali būti laikomos aukštesnės galios aktu nei Savivaldos įstatymas ar Atliekų tvarkymo įstatymas; pirkimas susijęs išskirtinai su viešojo intereso tenkinimu, todėl bendradarbiavimo sutartys, kuriose aptariamos išskirtinių ūkio subjektų dalyvavimas pirkimo procedūrose, negali būti priešpastatomos ir laikomas didesne vertybe nei viešasis interesas. Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija teisę atlikti viešojo pirkimo procedūras, parenkant paslaugos teikėją, buvo pavedusi UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ , tačiau bendrovės valdyba 2015-06-17 protokolu Nr. V-4 nusprendė, kad atliekų tvarkytojų parinkimo konkursus atskirai rengs visos savivaldybės, esančios trečiojo asmens veiklos teritorijoje. Tuo pagrindu Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2015-09-25 sprendimu Nr. 246 atsiėmė pavedimą UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ vykdyti pirkimo procedūras ir pirkimą ėmėsi vykdyti pati. Atsakovė dar 2015-07-09 raštu informavo ieškovus, jog pirkimas bus vykdomas atsakovės ir kad apie tai ieškovai bus informuoti centrinėje viešųjų pirkimų sistemoje. 2015-11-26 vykusio susitikimo su ieškovų atstovais metu buvo nuspręsta, kad pirkimas gali būti vykdomas tokioje formoje, kokią ją parinko atsakovas. Atsakovė parengė pirkimo dokumentų pakeitimus ir pateikė juos ieškovams, tačiau ieškovai nurodė, kad su tokiais pakeitimais nesutinka. Pirkimas vykdomas atviro konkurso būdu, apie jį paskelbta viešai tarptautinėje rinkoje dalyvaujantiems ūkio subjektams, todėl teiginiai, kad pirkimu ribojama tiekėjų konkurencija laikytini nepagrįstais, nes reali konkurencija tarp rinkos dalyvių yra užtikrinama tarptautiniu mastu. Aiškindama pirkimo dokumentus atsakovė nurodo, kokiu pagrindu bus bendraujama su ieškovais, bei nurodo, kokios galimos pasekmės įvyktų, jei sutarties sudaryti nepavyktų (Pirkimo sąlygų 5.6. punktas, Pirkimo dokumentų 4 priedo 5.5 ir 5.6 punktai). Visiems tiekėjams tiek minėtų pirkimo sąlygų nuostatomis, tiek 2015-12-08 ir 2015-12-22 ir kitais paaiškinimais buvo pateikta informacija, kad trišalę sutartį sudaryti dėl antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų tvarkymo perkančiąją organizaciją įpareigoja Pakuočių įstatymas ir kad šiuo metu derybos dar nėra baigtos. Mažiausios kainos kriterijus pasirinktas dėl to, kad vykdant pirkimą pagal šį kriterijų, kiekvienas suinteresuotas dalyvis, siekdamas nugalėti, pasiūlys mažiausią įkainį atskiram atliekų srautui, t.y. vieną įkainį pasiūlys komunalinių atliekų tvarkymui, o kitą įkainį pasiūlys jau pakuočių atliekų tvarkymui. Tokiu būdu bus užtikrinta, kad viešoji paslauga bus teikiama už priimtiną visiems gyventojams kainą, o pasiūlymuose bus aiškiai nurodyti įkainiai kiekvienam atliekų srautui, todėl tiek ieškovai, tiek atsakovas aiškiai atskirs koks įkainis, kuriam atliekų srautui bus taikomas ir už kurį srautą kokį įkainį jie turės mokėti. Bendra pasiūlymo kaina (t.y. mišrių atliekų tvarkymo kainos ir pakuočių atliekų tvarkymo kainos suma) naudojama tik tam, kad būtų galima nustatyti laimėtoją ir bendrą viso pirkimo vertę, kurios vykdant sutartį nebus galima viršyti. Pirkimo dokumentuose atsakovas nustatė papildomus saugiklius, kuriais vadovaujantis ieškovai nebus įpareigoti už paslaugą mokėti daugiau nei yra rinkos situacija, o kartu ir užtikrinama, kad ieškovai tinkamai dalyvaus atliekų tvarkymo sistemoje. Pirkimo sąlygose ieškovams palikta teisė parinkti tiekėją savo iniciatyva ir jeigu pastarasis teiks paslaugą pigiau – atsakovas nebepirks pakuočių atliekų tvarkymo paslaugos iš pirkimo laimėtojo, o pirks tik mišrių atliekų / ne pakuočių atliekų tvarkymo paslaugą. Ši sąlyga viešai paskelbta visiems rinkoje esantiems tiekėjams, suformuluota aiškiai, tiksliai ir įtraukta į pirkimo sutarties projektą. Nei pirkimo dokumentuose, nei jų paaiškinimuose neįtvirtinta nuostata, kad tiekėjas laikomas surinktų pakuotės atliekų savininku. Šias atliekas tiekėjas privalo surinkti ir sutvarkyti įstatymų nustatyta tvarka bei perduoti tai patvirtinančius dokumentus ieškovams, kad pastarieji galėtų apmokėti tiekėjo patirtas išlaidas ir atitinkamai galėtų pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata.
Trečiasis asmuo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pagal CPK 423¹ straipsnio 4 dalį viešųjų pirkimų bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka.
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija (perkančioji organizacija) 2015 m. spalio 27 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė apie vykdomą viešąjį pirkimą – atvirą konkursą „Komunalinių atliekų surinkimo Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo ar naudojimo įrenginius“, pirkimo Nr. 168627, bei šio pirkimo sąlygas.
Byloje keliamas klausimas, ar atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija turi teisę skelbti konkursą, kuriuo ketina įsigyti mišrių komunalinių atliekų ir stambiagabaričių atliekų, bei antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų sutvarkymo Mažeikių rajono savivaldybėje paslaugas.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas nustato, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas priskirtini savarankiškoms savivaldybių funkcijoms. Savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą (Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str., 30 str. 1 d.). Komunalinių atliekų tvarkymo sistema yra apibrėžiama kaip organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 43 d.). Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.
Bylos duomenimis, Mažeikių rajono savivaldybės taryba teisę atlikti viešojo pirkimo procedūras, parenkant paslaugos teikėją, buvo pavedusi UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2005-04-28 Sprendimo Nr. T1-146 „Dėl regioninės atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo“ 1.8.2. punktas „viešo konkurso būdu parinkti atliekų surinkimo operatorius“). Ieškovai VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ nurodo, kad 2013-05-13 buvo sudarytos bendradarbiavimo sutartys Nr. PTO/RATC/13-002 ir Nr. ŽTM/2013/05/1, kuriomis ieškovai ir Mažeikių rajono savivaldybės įgaliotas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ susitarė dėl bendradarbiavimo organizuojant Mažeikių rajono savivaldybėje komunaliniame atliekų sraute susidariusių pakuočių atliekų rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą ir paruošimą naudoti bei apibrėžė komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkėjų parinkimo tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui yra pateikta 2013-05-13 bendradarbiavimo sutarties Nr. ŽTT/2013/05/1 kopija, kuria UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ su ieškovu VšĮ „Žaliasis taškas“ susitarė dėl bendradarbiavimo organizuojant komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą ir paruošimą naudoti Telšių rajono (o ne Mažeikių rajono) savivaldybėje. Ieškovai 2015-12-18 nutartimi buvo įpareigoti pateikti bylą nagrinėjančiam teismui ieškinyje nurodytą sutartį Nr. ŽTM/2013/05/1, tačiau tokios sutarties kopija teismui nėra pateikta.
Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2015-09-25 sprendimu Nr. T-246 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2005-04-28 sprendimo Nr. T1-146 „Dėl regioninės atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo“ pakeitimo“ minėto Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2005-04-28 Sprendimo Nr. T1-146 1.8 punktą pakeitė ir panaikino pavedimą UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ vykdyti pirkimo procedūras. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovų VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ bei VšĮ „Žaliasis taškas“ ir trečiojo asmens 2013-05-13 sudarytos bendradarbiavimo sutartys Nr. PTO/RATC/13-002 ir Nr. ŽTM/2013/05/1, kuriomis ieškovai ir UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ susitarė dėl bendradarbiavimo organizuojant Mažeikių rajono savivaldybėje komunaliniame atliekų sraute susidariusių pakuočių atliekų rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą ir paruošimą naudoti bei apibrėžė komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkėjų parinkimo tvarką ir kuriomis remiasi ieškovai, šioje byloje teisinės reikšmės neturi, o ieškovų argumentas, kad viešąjį pirkimą turėtų vykdyti UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, nepagrįstas.
Kaip jau minėta, Mažeikių rajono savivaldybė pavedimą organizuoti konkursą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančiam atliekų tvarkytojui parinkti (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 str. 3 d. 1 p.) iš UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiėmė ir pirkimą ėmėsi vykdyti pati.
Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 16 dalies nuostatomis, savivaldybės, siekdamos užtikrinti geros kokybės ir prieinamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą visiems savivaldybės teritorijos gyventojams, organizuodamos komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymą, privalo su organizacijomis, turinčiomis pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo galiojančias licencijas (VšĮ „Žaliasis taškas“ ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“) sudaryti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnyje nurodytas gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis. Pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad organizacijų su savivaldybėmis sudarytose sutartyse dėl bendradarbiavimo organizuojant komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą ir paruošimą naudoti, turi būti numatyta komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkėjų parinkimo tvarka.
Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu darytina išvada, kad komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkėjus turi išrinkti savivaldybės Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija atitinka perkančiosios organizacijos statusą ir atsakovės teisė vykdyti viešuosius pirkimus kyla iš Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų.
Ieškovai teigia, kad paskelbdama ginčo konkursą atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija užkirto kelią ieškovams VšĮ „Žaliasis taškas“ ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ vykdyti Atliekų tvarkymo bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymuose nustatytas pareigas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kitų teisės aktų (ne VPĮ) nuostatos viešųjų pirkimų teisiniams santykiams turi būti taikomos subsidiariai, t. y. pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja atitinkamo klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011). Būtent Viešųjų pirkimų įstatymas yra specialusis įstatymas viešųjų pirkimų organizavime ir vykdyme ir būtent VPĮ nustato viešųjų pirkimų tvarką, pirkimų subjektų teises, pareigas bei atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčo sprendimo tvarką (VPĮ str. 1 d.). Tuo tarpu Atliekų tvarkymo įstatymas ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymai (kuriais savo reikalavimus grindžia ieškovai) nustato savivaldybės funkcijos komunalinių atliekų tvarkymo srityje įgyvendinimo tvarką, bet nereglamentuoja viešųjų pirkimų teisinių santykių.
7 Ginčų, susijusių su viešaisiais pirkimais nagrinėjimo taisyklės yra įtvirtintos Viešųjų pirkimų įstatymo V skyriuje. Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, kurie neatitinka VPĮ reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo. Taigi iš šios normos akivaizdu, kad ji taikytina būtent tiekėjams, nes būtent toks šios normos tikslas. Nagrinėjamu atveju atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos veiksmus ginčijantys ieškovai VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ nėra tiekėjai. VPĮ konkrečiai nereglamentuojamas klausimas, ar kitiems subjektams, nagrinėjamu atveju - organizacijoms, siekiančioms kartu su perkančiąją organizacija dalyvauti tiekėjų parinkime, o vėliau ir paslaugų teikime, pripažįstamas teisinis suinteresuotumas reikšti ieškinį teisme dėl perkančiosios organizacijos veiksmų. Spręsdamas ieškovų VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ procesinio subjektiškumo klausimą, teismas įvertina tai, kad ieškovų esminis interesas yra dalyvauti organizuojant rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą, visų pakuočių atliekų tvarkymą Mažeikių rajono savivaldybėje. Ieškovai VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ siekia to paties pirkimo tikslo ir vadovaujasi tais pačiais principais, kaip ir atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija, o ne konkuruoja dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Teismas, vertindamas susiklosčiusią teisinę situaciją Viešųjų pirkimų įstatymo kontekste, mano, kad ieškovai neturi teisinio suinteresuotumo dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, t.y. ieškovus ir atsakovę sieja ne viešojo pirkimo santykiai, o pareigos, nustatytos kituose, nagrinėjamu atveju Atliekų tvarkymo ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymuose. Nustačius, kad įstatymo leidėjas nenumato ieškovų teisės reikšti ieškinį dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų, teismas sprendžia, kad ieškovai neturi reikalavimo teisės ginčyti vykdomos pirkimo procedūros teisėtumo. Tokia išvada yra pagrįsta ir tuo, kad ieškovams nėra suteikta teisė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą (CPK 49 str.). Kita vertus, nurodytos aplinkybės jokiu būdu nereiškia, kad ieškovų teisės jų pažeidimo atveju negalės būti apgintos: VPĮ numato, kad viešųjų pirkimų kontrolę atlieka Viešųjų pirkimų tarnyba ir įgaliotos valstybės institucijos (VPĮ 21¹ str.).
Remiantis šiais argumentais teismas sprendžia, kad ieškovai VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ nagrinėjamu atveju nėra tinkama bylos šalis ir neturi teisės reikalauti teismo įpareigoti atsakovę Mažeikių rajono savivaldybės administraciją nutraukti viešąjį konkursą.
13 Šalies tinkamumo procese klausimas gali būti išspręstas tik vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui. CPK 45 str. 1 d. nustatyta ieškovo teisė pakeisti pradinį ieškovą tinkamu ieškovu, o teismas, nustatęs, kad bylos procese dalyvauja netinkama šalis, turi teisę pasiūlyti tai padaryti ieškovui (CPK 45 str. 2, 3 d.). Lietuvos Respublikos CPK 15 straipsnis įpareigoja teismą išaiškinti dalyvaujantiems byloje asmenims tik jų procesines teises ir pareigas, numatytas CPK 31, 35 ir kituose straipsniuose. Ši teismo pareiga nereiškia teismo pareigos nurodyti, kokius konkrečius reikalavimus, prašymus turi reikšti ar naudoti dalyvaujantys byloje asmenys konkrečioje byloje. Nagrinėjant šį ginčą teismui nėra teisinio pagrindo ginčo konkurse dalyvaujantiems tiekėjams pranešti apie bylos nagrinėjimą ir jiems pasiūlyti įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis, nes pagal Lietuvos viešųjų pirkimų teisinį reglamentavimą įtvirtinta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo procedūra, kurios pagrindinis tikslas – iki teismo šalims pretenzija ir atsakymu į ją išspręsti nesutarimus. Bylos duomenimis šia galimybe tiekėjai naudojasi, reikšdami pretenzijas (2015 m. lapkričio 23 d. pranešimas Nr. VP4-615, 2015 m. gruodžio 14 d. pranešimas Nr. VP4-636, 2015 m. gruodžio 22 d. pranešimas Nr. VP4-650, 2015 m. gruodžio 29 d. pranešimas Nr. VP-658, 2016 m. sausio 13 d. pranešimas Nr. VP4-17).
Nesant reikalavimo teisės, teismas neturi pagrindo šioje byloje svarstyti kiekvieną ieškovų nurodytą pažeidimą ir pasisakyti dėl jų teisėtumo, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas saistomas viešojo intereso apsaugos, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-583/2008). Vadinasi, iš viešųjų pirkimų teisinių santykių kilusioje byloje teismas turi teisę pasisakyti dėl bylai aktualių teisės taikymo ir aiškinimo klausimų, tačiau neturi būti paneigtas VPĮ nustatytas reglamentavimas. Sprendimas ginti viešąjį interesą, kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda, turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Vis dėlto šie pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad negalima VPĮ nuostatų aiškinti ir taikyti taip, kad būtų nukrypta nuo kitų teisės aktų teisės normų. VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų santykis ir šių teisės normų tinkamas taikymas svarbus dėl to, kad tai tiesiogiai susiję su vienu iš viešųjų pirkimų principų – skaidrumo – laikymusi. Skaidrumo principas pažeidžiamas ne tik perkančiajai organizacijai nesilaikant viešumo imperatyvo, pirmiausia susijusio su viešojo pirkimo skelbimu, nesuteikiant pakankamai informacijos tiekėjams ar nesilaikant savo paskelbtų konkurso sąlygų ar privalomų viešųjų pirkimų teisės nuostatų, bet ir tada, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo metu nesilaiko iš anksto žinomų taisyklių, nors ir tiesiogiai nesusijusių su viešaisiais pirkimais, kaip tokiais. Perkančioji organizacija, tiek rengdama konkurso dokumentus, tiek vertindama tiekėjų pasiūlymus, privalo nepažeisti kitų teisės aktų imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje A. M. ir kt. v. Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-508/2009; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Endemik“ v. Kupiškio rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-440/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. Visagino savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-158/2011).
Kaip jau minėta, Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 16 dalis numato, kad savivaldybės, organizuodamos komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymą, privalo su organizacijomis, turinčiomis pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo galiojančias licencijas, sudaryti Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnyje nurodytas gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis. Savivaldybės, kaip perkančiosios organizacijos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nurodytomis viešųjų pirkimų procedūromis, išrenka pakuočių atliekų surinkėją ir su dalyviu, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, sudaro dvišalę pirkimo sutartį. Pirkimo sutartyse ir (ar) kituose pirkimo dokumentuose gali būti nurodoma, kad organizacijos apmokės pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat gali būti nurodomos kitos organizacijų teisės ir pareigos. Pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytos trišalės pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartys, kurias pasirašo savivaldybės, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka išrinkti pakuočių atliekų surinkėjai ir organizacijos, sudaromos iš karto po to, kai pasirašomos minėtos pirkimo sutartys tarp savivaldybių ir pakuočių atliekų surinkėjų. Politiką, kaip įgyvendinti didžiųjų atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (būdus ir priemones), pasirenka perkančioji organizacija įgyvendindama savo diskrecijos teisę, kadangi būtent perkančioji organizacija, yra atliekų tvarkymo sistemos diegėjas.
Nagrinėjamoje byloje svarbu tai, jog atsakovė viešai paskelbė apie pirkimą ir jo sąlygas. Visi tiekėjai turėjo vienodas sąlygas susipažinti su pirkimo sąlygomis, jas įvertinti bei skųsti Viešųjų pirkimų įstatymo ir pirkimo sąlygose nustatyta tvarka. Pirkimo informacija, įskaitant ir informaciją, jog trišalę sutartį sudaryti dėl antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų tvarkymo perkančiąją organizaciją įpareigoja Pakuočių įstatymas ir kad šiuo metu derybos dar nėra baigtos ir bendradarbiavimo sutartis nėra sudaryta, tapo žinoma arba turėjo tapti žinoma visiems tiekėjams. Perkančioji organizacija, laikydamasi įstatymų reikalavimų, informavo suinteresuotus asmenis apie vykdomą konkursą, todėl galima daryti išvadą, jog kiekvienas tiekėjas apie konkursą informuotas tinkamai, ir tai reiškia, kad Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinti tikslai nebus pažeisti, kadangi konkurso sąlygas turis teisę ginčyti kiekvienas konkursu suinteresuotas asmuo ir potencialus tiekėjas. Teismas mano, kad neišlaikius ikiteisminės ginčo tvarkos, nagrinėti konkurso sąlygų teisėtumo šioje byloje nėra pagrindo, nes būtų nepagrįstai iškeliami ieškovų interesai ir pažeidžiami lygiateisiškumo ir operatyvumo principai. Teismo vertinimu, šioje byloje viešasis interesas nėra viršesnis už visuomenės suinteresuotumą sąžininga tiekėjų konkurencija, visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, todėl sprendžia, kad vadovaujantis šiuo pagrindu nėra būtinybės ginčijamų konkurso sąlygų nagrinėti iš esmės.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai šioje byloje yra netinkama šalis, remiantis anksčiau nurodytais argumentais, ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atmetus ieškovų VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ ieškinį, iš jų priteistinos atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija už atstovavimą byloje pagal 2016-01-27 paslaugų suteikimo aktą advokatų profesinei bendrijai „Sviderskis, Kaminskienė ir partneriai“ 2016-02-01 lėšų pervedimo nurodymu sumokėjo 1887,60 Eur. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareikštas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, išlaidų dydis atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), todėl iš ieškovų VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai priteistina po 943,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai po 943,80 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt tris eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.