Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-05-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1434-311/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-05-31
Bylos Nr.
1-1434-311/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Nukentėjusysis
R. Ž.
Kaltinamasis
V. Š.
Civilinis ieškovas
Kauno teritorinės ligonių kasos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1434-311/2013Proceso Nr. 1-65-1-01334-2012-9
Procesinio dokumento kategorijos:(S)2.1.10.1.; 1.2.4.1.;KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 31 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant :prokurorei Ritai Poškienei,nukentėjusiajam R. Ž.,kaltinamajai V. Š.,nedalyvaujant civilinio ieškovo - Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 9 klasių išsilavinimo, bedarbė, išsituokusi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji V. Š. 2012-09-08 apie 21 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą peiliu smogė nukentėjusiajam R. Ž. į pilvą, tuo padarydama jam durtinį – pjautinį kiauryminį pilvo sienos sužalojimą su kiauryminiu plonžarnės pažeidimu, kas komplikavosi difuziniu ūmiu peritonitu ir sukėlė nukentėjusiajam R. Ž. sunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Kaltinamoji V. Š. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusysis R. Ž. yra jos sugyventinis. 2012-09-08 ji grįžo iš darbo namo, nukentėjusysis buvo namie, jie su išgėrė alkoholio. Jai virtuvėje bepjaustant mėsą priėjęs sugyventinis liepė greičiau gaminti valgyti. Pasakius, kad šis pasitrauktų, nes peiliu dar gali jį sužaloti, jis atkišo pilvą ir pasakė, kad „Na ir kas, gali durti“. Ji, norėdama pajuokauti, siekdama, kad jis pasišalintų iš virtuvės, jam dūrė. Kraujas nebėgo. Nukentėjusysis nuėjo atsigulti. Apie 01.30 val. nukentėjusysis blogai pasijuto, buvo iškviesti medikai. Pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta, nes neturi pinigų žalai sumokėti.

Nukentėjusysis R. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad su V. Š. gyvena kartu 10 metų. 2012-09-08 visą dieną vartojo alkoholį. V. Š. gaminant maistą jis ją pradėjo pulti, ji netyčia jam peiliu įdūrė, nes buvo atstačiusi peilį, kai jis ją puolė. Teigė esąs pats kaltas. V. Š. buvo išgėrusi 3-4 stikliukus vyno, o jis buvo neblaivus. Jokių pretenzijų kaltinamajai neturi.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota, sudaryta schema, nieko nepaimta (8-16 b.l.).

Iš specialistos išvados Nr. G 2756/12(02) matyti, kad R. Ž. konstatuotas durtinis-pjautinis kiauryminis pilvo sienos sužalojimas su kiauryminiu plonžarnės pažeidimu, sužalojimas padarytas aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu ar įrankiu, vieno trauminio poveikio pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, kas komplikavosi difuziniu ūmiu peritonitu, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (22 b.l.).

Iš V. Š. 2013-03-15 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad ji parodė namą, butą kuriame gyvena, ir vietą buto virtuvėje, kur stovėdama peiliu vieną kartą įdūrė R. Ž. į pilvo sritį (75-78 b.l.).

Sveikatos sutrikdymas – tai žmogaus sužalojimas, pažeidžiant jo kūno audinių ar organų vientisumą arba sutrikdant jų funkcijas. Sveikatos sutrikdymą objektyviai sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai - žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia.

Sprendžiant kaltinamosios baudžiamosios atsakomybės klausimą lemiamą reikšmę turi priežastinio ryšio pobūdis. Priežastinis ryšis yra būtinasis ir atsitiktinis. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. asmeniui galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšis. Būtinojo priežastinio ryšio savybė yra ta, kad iš jo išplaukiantys padariniai yra dėsningi (veika paprastai ar pakankamai dažnai sukelia tokius padarinius), taigi iš anksto numatomi. Asmuo, suvokdamas daromos veikos faktinę pusę, numato priežastinio ryšio vystymąsi, numato, kokius padarinius gali sukelti jo daroma pavojinga veika. Tuo tarpu atsitiktinis padarinys nėra dėsningas veikos padarinys, todėl toks priežastinio ryšio vystymasis paprastai iš anksto nenumatomas.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamosios V. Š. veikoje, visiškai įrodyta, jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., nes kaltinamoji savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. Ž. sunkų sveikatos sutrikdymą, veikdama apibrėžta, konkretizuota tyčia, įspėjusi nukentėjusįjį ir jo paraginta taip pasielgti. Kaltinamoji, durdama peiliu nukentėjusiajam į pilvo sritį, suprasto, kad tokiu veiksmu ji gali sunkiai sužaloti nukentėjusįjį, t. y. nors ir nesiekė tokio nukentėjusiosiojo sveikatos sutrikdymo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Kaltinamoji V. Š. kalta ir baustina.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios V. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kalta visiškai prisipažino, gailisi, jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji ir nukentėjusysis prašė skirti švelnesnę bausmės rūšį nei laisvės atėmimas.

LR BK 61 str. nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

LR BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar ją padariusius asmenis. Pagal teismų praktiką ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama kaltininko atsakomybe lengvinančia, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi ar padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas pagal susiformavusią teismų praktiką yra tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio ar bylos nagrinėjimo teisme metu. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Jei kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus (kasacinė nutartis Nr. 2K-609/2005) arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu LR BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme.

Kaltinamoji V. Š. padarė tyčinį pavojingą visuomenei nusikaltimą, kuris pagal LR BK 11 str. 5 d. priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Už šio nusikaltimo padarymą įstatymo leidėjas yra numatęs tik vienintelę laisvės atėmimo bausmės skyrimą. V. Š. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, su nukentėjusiuoju susitaikė, dėl padaryto nusikaltimo pats nukentėjusysis jaučiasi kaltas, nes išprovokavo kaltinamąją, jokių pretenzijų kaltinamajai jis neturi, kaltinamoji turi tris nepilnamečius vaikus, iš kurių viena dukra yra mažametė, neteista, administracine tvarka bausta už motinos valdžios nepanaudojimą, t. y. jos nepilnamečių vaikų padarytus pažeidimus. Nors ir padarytas sunkus nusikaltimas, nukentėjusiojo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta, tačiau nukentėjusysis teisme teigė jokių sveikatos problemų nejaučiąs. Skyrus realią ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę V. Š. nepilnamečiai vaikai galimai liktų be priežiūros, kadangi su nukentėjusiuoji kaltinamoji nėra susituokusi. Pagal LR BK 54 str.o 1 d. už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta LR BK straipsnio, pagal kurį asmuo nuteistas, sankcijoje. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį, ir kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64) apžvalgos 2 punktas). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu.

Kaltinamoji anksčiau neteista, kalta prisipažino, administracine tvarka bausta už tėvų valdžios nepanaudojimą, priklausomybės ligų centre buvo konsultuota dėl problemų, susijusių su alkoholiu, priklausomybės alkoholiui nėra, psichiatrinėse įskaitose neužregistruota, skirti teismo psichiatrinę ekspertizę jai nereikalinga, Kauno rajono savivaldybės administracijos Domeikavos seniūnija nusiskundimų dėl V. Š. elgesio ar jos gyvenimo būdo nėra gavusi. Kaltinamoji V. Š. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusysis jai pretenzijų neturi, konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis, todėl galima daryti išvadą, kad realaus terminuoto laisvės atėmimo bausmės skyrimas kaltinamajai aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.), o BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta ir švelnesne bausmės rūšimi. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, V. Š. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., pritaikius BK 54 str. 3 d., baustina švelnesne bausme – laisvės apribojimu.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 4848,02 Lt žalos atlyginimo (26 b.l.) pagrįstas, įrodytas bylos medžiaga ir priteistinas iš kaltinamosios V. Š..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir, pritaikius LR BK 54 str. 3 d., nuteisti ją laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, skiriant jai šiuos įpareigojimus: per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. .

Kardomąją priemonę V. Š. – dokumentų paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš V. Š. 4848,02 Lt (keturis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus ir 02 cnt).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Grigas