Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-505-397/2014

Teisėja Sigita Meškauskienė Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00389-2013-8

2014 m. liepos 18 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Tomai Laurinaitienei, gynėjai advokatei D. I. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. gynėjos advokatės D. I. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, išskyrus atvejus, susijusius su darbu ar mokslu.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas D. S., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. pagal BK 284 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2012 m. birželio 25 d. apie 16 val. veikdamas bendrininkų grupėje su D. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams, viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie maisto prekių parduotuvės, iškeikė necenzūriniais žodžiais (rusiškais, lietuviškais keiksmažodžiais) nukentėjusiąją L. R., po to apie 17 val. toje pačioje vietoje, N. G. gatvėje, tęsiant nusikalstamus veiksmus, D. S. nusimovus kelnes ir vaikščiojant važiuojamąja kelio dalimi, įžūliu elgesiu demonstruojant A. A. G. ir aplinkiniams asmenims savo lytinius organus bei sėdmenis, po to bendrais veiksmais G. G. su D. S. grasinant nukentėjusiajam A. A. G. jį sumušti, sunaikinti, padegti ar susprogdinti jo namus ir parduotuvę, keikė necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais nukentėjusiuosius A. A. G. ir L. R., šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Skunde pažymėta, kad nukentėjusioji L. R. G. G. elgesį dėl jos įžeidimo vertino kaip mažareikšmį. Nukentėjęs A. A. G. taip pat parodė, kad nepatikėjo nuteistojo grasinimais uždaryti jo parduotuvę ir sunaikinti jo turtą. Policija buvo iškviesta ne dėl nuteistojo dainavimo ar grasinimų, o dėl D. S. vaikščiojimo viešoje vietoje nusimovus kelnes. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykio vieta negali būti vienareikšmiškai vertintina kaip vieša vieta, be to patį konfliktą išprovokavo parduotuvės savininkas A. A. G..

Skunde taip pat nurodoma, kad dainavimai ir keiksmažodžių vartojimas prie tos parduotuvės yra įprastas dalykas ir negalėjo ko nors šokiruoti ar šiurkščiai pažeminti, nes tai yra šios parduotuvės kasdienė aplinka. Nuteistojo keiksmažodžiai nesukėlė jokių sunkių padarinių, jis atsiprašė nukentėjusiųjų, nenaudojo fizinio smurto, nepadarė niekam materialinės žalos, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, nuteistojo grasinimų nukentėjusieji nesuprato kaip realių.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja skundą palaikė, prašė jį tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 str. 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis neteisėtas ar nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs bylos medžiagą, patikrinęs įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, jog apylinkės teismas, nors ir išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius duomenis, tačiau padarė nepagrįstas išvadas dėl kaltinamojo G. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Nors G. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 str. 2 d., todėl apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir išdėstytoms teismo išvados neatitinkant bylos aplinkybių (BPK 328 str. 1 p., 3 p.).

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, o pagal BK 284 str. 2 d. atsako tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad atribojant nusikaltimo sudėtį nuo baudžiamojo nusižengimo, esminis skirtumas yra tai, kad BK 284 str. 1 d. numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, o BK 284 str. 2 d. - formalioji. Jeigu pagal BK 284 str. 2 d. visuomenės rimtis ar tvarka tik trikdoma, tai pagal BK 284 str. 1 d. - ji sutrikdoma (atsiranda padariniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys 2K-397/2005, Nr. 2K-34/2008). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymo aplinkybė yra vertinamasis nusikalstamos veikos požymis, kuris turi būti nustatomas kiekvienu atveju kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d. Taikant BK 284 str. 1 d., būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 str. 1 d. gali būti traukiama tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šias pasekmes, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Pažymėtina, kad pagal BK 284 str. 2 d. atsako tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje, dėl veiksmų turi būti trikdoma visuomenės rimtis ir tvarka, tačiau realiai jos nėra pažeidžiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009).

Iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas konstatavo, jog byloje esančių įrodymų pakanka išvadai, kad G. G. padarė BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Teismas nurodė, kad veika buvo padaryta viešoje vietoje – prie parduotuvės, esančios N. G. gatvėje, (duomenys neskelbtini). Visuomenės rimtis buvo sutrikdyta bendrais D. S. ir G. G. grasinimais ir patyčiomis, t.y. žodžiu išsakytais grasinimais nukentėjusiajam A. A. G. jį sumušti, sunaikinti ar padegti jo turtą (namą ir parduotuvę) bei išsakytais žmogaus orumą ir garbę žeminančiais tiek lietuviškais, tiek rusiškais keiksmažodžiais nukentėjusiųjų L. R. ir A. A. G. atžvilgiu. Veika buvo padaryta tyčia, suvokiant pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatant, kad bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir norint šių padarinių. Apylinkės teismas taip pat konstatavo, kad G. G. veikė su D. S. kaip bendrininkai, nes jų veiksmai ėjo vienas po kito, jie pritarė vienas kito veiksmams, nusikalstamos veikos padaryme jie dalyvovo iš anskto susitarę.

Nors pirmos instancijos teismas nustatė, kad visuomenės rimtis ar tvarkos sutrikdymas G. G. veiksmais neabejotinai įrodytas, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje esančiais įrodymais nėra įrodyta, jog dėl nuteistojo G. G. veiksmų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Kaip jau buvo minėta, taikant BK 284 str. 1 d., būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas, tuo tarpu veiką kvalifikuojant pagal BK 284 str. 2 veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje, dėl veiksmų turi būti trikdoma visuomenės rimtis ir tvarka, tačiau realiai jos nėra pažeidžiamos.

Bylos duomenimis nustatyta, to neneigia ir pats nuteistasis, kad jis viešoje vietoje prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, necenzūriniais žodžiais (rusiškais, lietuviškais keiksmažodžiais) iškeikė nukentėjusiuosius L. R. ir A. A. G.. Kilus konfliktui su parduotuvės savininku, pastarajam neleidus gerti prie parduotuvės, G. G. iškeikė jį necenzūriniais žodžiais, grasino sumušti, sunaikinti, susprogdinti ar padengti jo namus ir parduotuvę. Kolegijos nuomone, įvertinus tai, kad tokie G. G. veiksmai buvo intensyvūs, nukreipti kelių asmenų atžvilgiu, tęsėsi ilgesnį laiką, jie laikytini pakankamai įžūliais ir agresyviais, t. y. trikdančiais visuomenės rimtį ir pagrindžiančiais išvadą, kad G. G. turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuteistojo G. G. veiksmais realiai buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir visuomenės rimtis, t.y. dėl jo chuliganiškų veiksmų kilo padariniai. Byloje nenustatyta, kad nuteistojo necenzūrinių žodžių vartojimas nukentėjusiųjų L. R. ir A. A. G. atžvilgiu, grasinimai būtų sutrikdę parduotuvės veiklą ar sukėlę kokius nors kitus padarinius, nebuvo vartojamas smurtas, laužomas ar gadinamas svetimas turtas. Pažymėtina, kad ir nukentėjusioji L. R. telefonu pirmiausia iškvietė parduotuvės savininką, o ne policiją, kas rodo, kad ji nelaikė jog jai realiai yra kilusi grėsmė. Ir tik vėliau, atvykęs parduotuvės savininkas iškvietė policiją, nes girtaujantys asmenys atsisakė pasišalinti, o vienas iš jų (D. S.) elgėsi itin įžūliai – demonstravo lytinius organus, sėdmenis.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, jog nusikalstamą veiką G. G. padarė bendrininkų grupėje. Pagal BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar pritariančiais veiksmais. Kolegijos nuomone, byloje nėra objektyvių įrodymų, kad tarp G. G. ir D. S. buvo išankstinis susitarimas veikti įžūliai, įžeidžiamai ir chuliganiškai. Kiekvieno iš jų veika pasireiškė skirtingais veiksmais ir apimtimi, kiekvieno iš nuteistųjų atlikti veiksmai nesudarė sąlygų (nebuvo būtina sąlyga) kito nusikalstamos veikos vykdytojo veiksmams atlikti (G. G. įžūlus elgesys pasireiškė grasinimais ir necenzūrinių žodžių vartojimu nukentėjusiųjų atžvilgiu, tuo tarpu D. S. veiksmai pasireiškė dar ir lytinių organų bei sėdmenų demonstravimu kiek parduotuvės darbuotojams tiek ir pašaliniams praeiviams viešoje vietoje). Pažymėtina, kad nuteistojo G. G. įžūlių ir chuliganiškų veiksmų apimtis buvo mažesnė. Todėl iš G. G. ir D. S. padarytų nusikalstamų veikų aprašymo šalintina bendrininkavimo aplinkybė.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad nustatyti G. G. veiksmai laikytini nepadoriais veiksmais, trikdžiusiais visuomenės tvarką ir rimtį ir savo sudėtimi atitinka BK 284 str. 2 d., todėl jo nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 284 str. 1 d. į BK 284 str. 2 d.

Apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistasis G. G. baudžiamas antrą kartą už tą pačią veiką, nes jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda už tuos pačius veiksmus, atmestinas kaip nepagrįstas, nes kaip nustatyta bylos duomenimis G. G. įspėjimas paskirtas dėl ATPK 178 str. 1 d. pažeidimo, tai yra už tai, kad jis 2012-06-26 (datos apsirikimas taisytas nebuvo) 18.30 val. gėrė alkoholinius gėrimus viešoje vietoje, prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu šioje byloje baudžiamojon atsakomybėn jis yra patrauktas už įžūlų ir chuliganišką elgesį, t.y. grasinimus ir įžeidžiančių bei necenzūrinių žodžių vartojimą nukentėjusiųjų atžvilgiu viešoje vietoje, prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), kas sudaro BK 284 str. 2 d. sudėtį.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme G. G. veika perkvalifikuota į mažiau pavojingą nusikalstamą veiką, į baudžiamąjį nusižengimą, G. G. skirtina nauja bausmė.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į nuteistojo padarytos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas baudžiamasis nusižengimas), nuteistojo asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka, mokosi profesinėje mokykloje, nedirba, pajamų neturi, nukentėjusiųjų atsiprašė. Atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. Įvertinus visas šias aplinkybes G. G. skirtina BK 284 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė - laisvės apribojimas 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant įpareigojimą nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, išskyrus atvejus, susijusius su darbu ar mokslu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 3 p.

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuosprendžio pašalinti nuteistiesiems G. G. ir D. S. inkriminuotą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

G. G. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 284 str. 1 d. į BK 284 str. 2 d. ir skirti jam naują bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, išskyrus atvejus, susijusius su darbu ar mokslu.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.