- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-16
- Bylos Nr.
- 2S-415-653/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04505-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Kreditorius
- A. P.
- Skolininkas
- UAB „VITI“
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto UAB „VITI“ turto fondas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria paskirta bauda civilinėje byloje Nr. 2-27199-596/2013 pagal pareiškėjos antstolės N. Š. pareiškimą dėl baudos išieškotojo naudai skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys išieškotoja A. P., skolininkas UAB „VITI“ turto fondas ir jo vadovė I. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
pareiškėja antstolė N. Š. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama skirti UAB „VITI“ turto fondas vadovei I. J. 1.000,00 Lt baudą už kiekvieną uždelstą dieną už teismo sprendimo nevykdymą išieškotojos A. P. naudai (b.l. 1). Nurodė, kad antstolių kontoroje vykdomas vykdomasis raštas Nr. 2-1437-466/2012 dėl skolininko UAB „VITI“ turto fondas įpareigojimo per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos supirkti iš išieškotojos A. P. AB „Spauda“ privilegijuotas vardines akcijas su penkių procentų kaupiamuoju dividendu be balsavimo teisės po 0,55 Lt už kiekvieną akciją ir per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti išieškotojai už turimas akcijas. 2012-11-12 skolininkui buvo išsiųstas bei 2012-11-14 įteiktas raštas „Dėl įpareigojimo įvykdymo“, pagal kurį jis buvo įpareigotas per 5 dienas nuo rašto gavimo pateikti įrodymus, patvirtinančius teismo sprendimo įvykdymą. Patikrinusi sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus ir nustačiusi, kad vykdomasis dokumentas neįvykdytas, antstolė 2012-01-28 surašė aktą dėl įpareigojimo nevykdymo ir perdavė teismui spręsti skolininko UAB „VITI“ turto fondas vadovės I. J. atsakomybės klausimą už teismo sprendimo nevykdymą bei prašo skirti jai 1.000 Lt baudą už kiekvieną uždelstą dieną už teismo sprendimo nevykdymą išieškotojos A. P. naudai.
Atsiliepimas
Skolininkas atsiliepimu (b.l. 107-109) nesutiko su antstolės įpareigojimu, nes 2012-11-20, 2012-11-23, 2012-11-30 pateikė skundus, o 2012-12-10 – patikslintą skundą dėl antstolės veiksmų, tačiau pastaroji jų nenagrinėjo ir nepersiuntė nagrinėti teismui, tuo padarydama CPK 510 str., 613 str. pažeidimus, todėl tolesni antstolės veiksmai – pareiškimas dėl baudos skyrimo negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais. Skolininkas neturi finansinių galimybių šiai dienai įvykdyti teismo sprendimo, nes 2012 m. baigė su 39.511 Lt nuostoliu, įmonės ilgalaikio turto vertė pagal 2012 m. balanso duomenis siekia 5.285 090 Lt., o didžiąją dalį šio turto – 5.275.500 Lt sudaro AB „Spauda“ akcijos. Bendrovės banko sąskaitoje yra 3.662,62 Lt suma, ir šių lėšų nepakanka teismo sprendimo įvykdymui. Bendrovės nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas, esantis Gedimino pr. 41/2, Vilniuje, yra areštuotas, o kito turto, kurį būtų galima parduoti, nėra. Surinkti pakankamai lėšų akcijų supirkimui nėra galimybės ir dėl to, kad bendrovės ilgalaikiai įsipareigojimai siekia 4.610.695 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos- 64 915 Lt. Bendrovės patronuojanti įmonė AB firma „VITI“ kreipėsi į DnB banką, siekdama gauti lėšų akcijų supirkimui, tačiau bankas suteikti paskolą atsisakė. Be to, minėta patronuojanti įmonė didelę dalį lėšų, skirtų akcijų supirkimui – 201.165,41 Lt ir 271.028,91 EUR, laikė bankrutavusiame AB banke „Snoras“, kurių nepavyko atgauti. 2012-02-07 buvo sudaryta preliminari negyvenamųjų pastatų pardavimo pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau sutarties įvykdymo terminas pratęstas dėl dirvožemio geologijos ir užterštumo tyrimo darbų atlikimo. AB firma „VITI“ 2013-05-23 kreipėsi į antstolę su prašymu atidėti teismo sprendimo vykdymą iki 2013-12-02. Skolininkas pažymėjo, jog privalomas akcijų supirkimas turi būti vykdomas visa apimtimi, taigi bendrovė privalo surinkti pakankamai lėšų visoms akcijoms pagal 2012-04-04 teismo sprendimą supirkti. Be to, išieškotojams buvo siūloma supirkti jų akcijas po 0,35 Lt už vienetą, atsiskaitant piniginėmis lėšomis arba supirkti akcijas po 0,55 Lt, atsiskaitant statybinėmis medžiagomis, tačiau su tokiu pasiūlymu sutiko 8 akcininkai, su kuriais buvo atsiskaityta. Skiriant baudą turėtų būti vertinama ir bendrovės vadovės I. J. turtinė padėtis – jos mėnesio pajamos sudaro 2000 Lt, ji viena augina du nepilnamečius vaikus, todėl baudos skyrimas pažeistų nepilnamečių interesus, nes būtų išieškoma iš jos asmeninių lėšų.
Išieškotoja A. P. atsiliepimu antstolės prašymą palaikė ir nurodė, jog skolininkas iki šiol nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo. Skolininkas buvo pateikęs teismui prašymą dėl 2012-04-04 teismo sprendimo vykdymo atidėjimo dėl sunkios finansinės būklės, tačiau šis prašymas buvo atmestas, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui pažymėjus, jog byloje pateikti įrodymai paneigia argumentus apie sunkią skolininko turtinę padėtį, o preliminariosios sutarties sudarymas nėra pakankamas patvirtinimas, jog bus sudaryta pagrindinė sutartis. Tai, kad AB firma „VITI“ dalį lėšų laikė bankrutavusiame banke „Snoras“, dar neįrodo, jog laikytos lėšos buvo skirtos akcijų supirkimui. UAB „VITI“ turto fondas vadovė I. J., kuri atsakinga už teismo sprendimo vykdymą, nesikreipė į antstolę su prašymu pratęsti ar atidėti antstolės įpareigojimų vykdymą. Kitose teismo išnagrinėtose bylose jau 21 išieškotojo naudai yra skirtos baudos, skolininkui nurodyta nedelsiant vykdyti teismo sprendimą, tačiau jis į teismų nutartis nereaguoja. Skolininkas piktnaudžiauja savo teisėmis, pažeidžia smulkiųjų akcininkų interesus, skųsdamas antstolės ir teismų procesinius sprendimus, vilkindamas teismo sprendimo vykdymą.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi antstolės pareiškimą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą paskyrimo tenkino iš dalies. Paskyrė skolininko UAB „VITI“ turto fondas vadovei I. J., 1.210 Lt dydžio baudą už Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo, įsiteisėjusio 2012 m. spalio 5 d., civ. byloje Nr. 2-1437-466/2012 nevykdymą išieškotojos A. P., naudai. Likusioje dalyje pareiškimą atmetė.
Teismas iš vykdomosios bylos Nr. 33-1063/2012 nustatė, kad antstolė N. Š. 2012-11-10 patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojos A. P. 2012-11-07 pateiktą prašymą vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-24 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-437-466/2012 dėl skolininkų AB firmos „VITI“ ir UAB „VITI“ turto fondas įpareigojimo per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos supirkti iš išieškotojų, įskaitant A. P., AB „Spauda“ privilegijuotąsias vardines akcijas su 5 proc. kaupiamuoju dividendu be balsavimo teisės po 0,55 Lt. už vieną akciją ir per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti jiems už turimas akcijas. Šiuo atveju išieškotojai A. P. už turimas AB „Spauda“ akcijas turėjo būti sumokėta 2.475 Lt.
Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad skolininkui UAB „VITI“ turto fondas 2012-11-12 buvo išsiųstas raštas „Dėl įpareigojimo įvykdymo“, kuris 2012-11-14 pastarajam įteiktas. Skolininkas raštu buvo įpareigotas per 5 dienas nuo jo gavimo dienos antstolei pateikti įrodymus apie sprendimo įvykdymą, taip pat buvo išaiškinta, jog nepateikus atitinkamų įrodymų, bus kreiptasi į teismą dėl sprendimo, įpareigojančio atlikti tam tikrus veiksmus, nevykdymo. Antstolė 2012-01-28 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame konstatuotos aplinkybės, kad vykdomasis raštas išieškotojos atžvilgiu nėra įvykdytas, bei kad įrodymai apie jų įvykdymą nepateikti. Vykdomosios bylos medžiagoje taip pat nėra duomenų, kad skolininkas UAB „VITI“ turto fondas būtų įvykdęs antstolės 2012-11-12 rašte „Dėl įpareigojimo įvykdymo“ numatytus įpareigojimus, taip pat, kad skolininkas įvykdė ar ketino vykdyti teismo sprendimą. Priešingai, UAB „VITI“ turto fondas pateiktame teismui atsiliepime pripažino gavęs antstolės raštą dėl įpareigojimo įvykdymo civilinėje byloje Nr. 2-1437-466/2012 bei neneigė tos aplinkybės, jog šis sprendimas išieškotojos naudai yra įvykdytas, todėl ginčo dėl to, jog sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti veiksmus, yra įvykdytas, byloje nėra.
Teismo sprendimas, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti veiksmus per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo, įsiteisėjo 2012 m. spalio 5 d., kas nustatyta įrašais vykdomajame rašte ir duomenimis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Sprendimo neįvykdymo faktą, kaip minėta, pripažino ir pats skolininkas atsiliepime, tai buvo konstatuota ir antstolės.
Teismas konstatavo, kad skolininkas UAB „VITI“ turto fondas nevykdo teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką supirkti iš išieškotojų akcijas, t.y. skolininkas nevykdo teismo sprendimo, įpareigojančio atlikti veiksmus, kuriuos atlikti gali tiktai pats skolininkas. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „VITI“ turto fondas vadovė yra I. J., kuri ir yra atsakinga už teismo sprendimo vykdymą. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad antstolės 2012-11-12 raštas „Dėl įpareigojimo įvykdymo“, nors siųstas kitu nei skolininko buveinės juridinių asmenų registre nurodytu adresu, tačiau 2012-11-14 įteiktas skolininkui UAB „VITI“ turto fondas. Apie tai, jog gavo antstolės raštą dėl įpareigojimo įvykdymo civilinėje byloje Nr. 2-1437-466/2012, savo atsiliepime pripažino ir pats skolininkas, todėl teismas sprendė, kad skolininkui UAB „VITI“ turto fondas 2012-11-12 antstolės raštas įteiktas tinkamai. Skolininkas rašte nurodytu terminu antstolės įpareigojimo neįvykdė, įrodymų apie įvykdytą teismo sprendimą nepateikė ir 2013-07-11 pateiktame atsiliepime pripažino, jog sprendimas neįvykdytas iki šiol.
Nepagrįstais teismas laikė skolininko argumentus, kad skolininkas ketina įvykdyti sprendimą, deda pastangas įmonės finansinei padėčiai gerinti, tačiau dėl objektyvių priežasčių įmonė šiuo metu yra nepajėgi įvykdyti teismo sprendimą. Vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį (CPK 595 str.), taip pat vykdymo proceso dalyviai gali pasinaudoti kitomis įstatyme jiems suteiktomis teisėmis (CPK 639 str., 643 str.), tačiau vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „VITI“ turto fondas vadovė vykdymo metu niekada nesikreipė į antstolę, neprašė pratęsti terminus antstolės įpareigojimams vykdyti, taip pat nėra duomenų, kad skolininkas bent ketintų vykdyti teismo sprendimą. Skolininko nurodytas aplinkybes, jog antstolė nenagrinėjo eilės jo pateiktų skundų, teismas vertino kaip teisiškai nereikšmingas, nes šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl baudos skyrimo už sprendimo nevykdymą, o ne dėl antstolio veiksmų teisėtumo.
Skolininko pateiktus 2012 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos projektus teismas vertino kaip netinkamus, nes pateikti tik šių dokumentų projektai.. Nagrinėjamu atveju, teismui nepateikti nei balansas, nei pelno (nuostolių) ataskaita, kuri būtų patvirtinta visuotiniame akcininkų susirinkime, pasirašyti jį turinčių pasirašyti asmenų, nors juos skolininkas jau turi būti pateikęs JAR bei VMI. Teismas sprendė negalintis daryti išvados, jog skolininko UAB „VITI“ turto fondas turtinė padėtis būtų tokia, kad jis nebūtų pajėgus vykdyti teismo sprendimo. Skolininkas nenurodė, iš kokių lėšų buvo supirktos akcijos iš kitų išieškotojų, sutikusių jas parduoti už mažesnę, nei nurodyta teismo sprendime kainą, todėl teismui pagrįstai kyla abejonių dėl skolininko negalėjimo supirkti akcijas iš išieškotojos. Teismas pažymėjo, jog skolininkas kad UAB „VITI“ turto fondas ir jo vadovė I. J. betarpiškai nėra ėmęsi aktyvių veiksmų, siekiant įvykdyti teismo sprendimą ar gauti lėšų šiam sprendimui įvykdyti, nes 2012-02-07 preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pardavimo, kurios įvykdymo terminas pratęstas, sudarė ne šis, o kitas skolininkas - AB firma „VITI“, į banką dėl kredito suteikimo taip pat kreipėsi ne UAB „VITI“ turto fondas, o AB firma „VITI“, pinigines lėšas bankrutavusiame banke SNORAS, kurių nepavyksta atgauti, taip pat laikė AB firma „VITI“. Nors AB firma „VITI“ yra fondo dalininkė, ji veikia kaip atskiras juridinis asmuo, kuriam vadovauja kitas vadovas. Kito atsakovo veiksmai siekiant įvykdyti tą patį teismo sprendimą negali būti laikomi paties UAB „VITI“ turto fondas veiksmais, nors šie juridiniai asmenys ir yra susiję.
Teismas darė išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą atleisti UAB „VITI“ turto fondas vadovę nuo pareigos vykdyti antstolės reikalavimą. Konstatavo, jog skolininko vadovė be pateisinamų priežasčių neįvykdė teismo sprendimo supirkti AB „Spauda“ akcijas po 0,55 Lt už vieną akciją, ir per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nesumokėjo už jas išieškotojai A. P. 2.475,00 Lt, todėl išieškotojos teisėti interesai yra pažeidžiami. Skolininko atsiliepime išdėstytos aplinkybės apie UAB „VITI“ turto fondas vadovės nepilnamečių vaikų interesų pažeidimą, baudą išieškant iš vadovės asmeninių lėšų laikytinos nepagrįstomis, nes vaikų išlaikymas nėra šio pareiškimo nagrinėjimo dalykas, o I. J. atsakomybė kyla už jos vadovaujamo juridinio asmens neveikimą ar netinkamą veikimą vykdant teismo sprendimą.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė , kad atsakovai (skolininkai) 2012-11-15, tai yra sekančią dieną po antstolės rašto „Dėl įpareigojimo įvykdymo“ ir nepasibaigus rašte nurodytas 5 dienų terminui sprendimui įvykdyti, kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismą su prašymu dėl 2012-04-04 teismo sprendimo atidėjimo vienerių metų laikotarpiui, tačiau teismas 2012-12-14 nutartimi šio prašymo netenkino, o Vilniaus apygardos teismas 2013-04-09 nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą konstatavęs, jog negalima daryti išvados, kad skolininkų turtinė padėtis yra tokia sunki, jog būtų pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą. Skolininkas atsiliepime nurodė, jog AB firma „VITI“ 2013-05-23 kreipėsi į antstolę su prašymu atidėti teismo sprendimo vykdymą iki 2013-12-02, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, be to, vieno skolininko kreipimasis negali turėti įtakos kito skolininko pareigai vykdyti teismo sprendimą. Skolininko vadovei I. J. procesinę sankciją taikė nuo laikotarpio po minėtos nutarties įsiteisėjimo, tai yra nuo 2013-04-10 iki nutarties šioje byloje priėmimo dienos imtinai - už 121 dieną, už kiekvieną uždelstą dieną skiriant 10 Lt dydžio baudą išieškotojos A. P. naudai (1.210 Lt).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Skolininkas pateikė atskirąjį skundą (II t.,b.l.3-5), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują nutartį: antstolės prašymo dėl baudos skyrimo UAB „VITI Turto fondas” vadovei I. J. netenkinti. Nurodo, jog teismas nevertino to, kad UAB „VITI Turto fondas“ antstolės 2012-11-14 raštą dėl įpareigojimo įvykdymo apskundė: 2012-11-20 pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kurį 2012-12-10 patikslino. Šių skundų antstolė nenagrinėjo, jų net nepersiuntė nagrinėti teismui. Antstolė, nespręsdama UAB „VITI Turto fondas“ skundo, padarė esminį CPK 510 str. ir 613 str. pažeidimą, dėl ko tolesni jos veiksmai,t.y. pareiškimo dėl baudos skyrimo pateikimas, negalėjo būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.
Atsiliepimas
Apelianto teigimu teismas nevertino skolininko pateiktų įrodymų apie įmonės turtinę padėtį, siekius gauti pajamų akcijų supirkimui. Kiti apeliantės argumentai šiam teiginiui pagrįsti sutampa su pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime nurodytais argumentais, todėl nebekartojami.
Pasak apeliantės, pagal LR Vertybinių popierių įstatymo 29-37 straipsnių nuostatas ir suformavusią teismų praktiką privalomas akcijų supirkimas yra vykdomas visa apimtimi, t.y. privaloma supirkti visas parduodamas akcijas už visą nustatytą kainą, supirkimas dalimis nėra galimas, todėl bendrovė privalo surinkti pakankamai lėšų visų akcininkų pagal 2012-04-04 teismo sprendimą akcijų supirkimui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas visiškai nevertino to, kad išieškotojui buvo siūloma supirkti akcijas pigiau nei nustatyta teismo sprendimu, t.y. po 0,35 Lt ir paskui po 0,40 Lt už vienetą atsiskaitant piniginėmis lėšomis ir po 0,55Lt už akciją atsiskaitant statybinėmis medžiagomis. Teismui buvo paaiškinta, kad įmonės turėtų finansines galimybes supirkti akcijas pigiau, už nurodytą sumą, be to, ir pačios AB „Spauda“ akcijos nevertos teismo nustatytos kainos po 0,55 ct. už vienetą (buvo atliktas AB „Spauda“ akcijų vertinimas, kurio metu buvo nustatyta akcijų vertė tik 0,10 Lt už akciją, tai konstatavęs bankas, kuris atsisakė teikti finansavimą akcijų supirkimui. Tačiau akcininkai atsisako priimti skolininkų pasiūlymus ir derėtis, išreiškė poziciją prisiteisti baudas ir tokiu būdu gauti papildomų lėšų. Įmonės dėjo ir deda pastangas susitarti ir taip pat gauti lėšų akcijų supirkimui, įvykdyti teismo sprendimą. Teismas nevertino šių skolininko išdėstytų atsikirtimų bei pateiktų dokumentų. 2013-05-23 dienos raštu buvo kreiptasi į antstolę N. Š. su prašymu atidėti teismo sprendimo vykdymą civ. byloje Nr. 0033/12/0103-11063 iki 2013-12-02 dienos. Jau su 16 akcininkų pavyko sutarti ir iš jų supirkti AB „Spauda“ akcijas.
Skundžiamojoje nutartyje teismas remiasi Vilniaus apygardos teismo 2013-04-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-629-661/2013, kurioje teismas konstatavo, kad AB firmos „VITI“ finansinė padėtis nėra sunki. Minėtoje nutartyje konstatuotos aplinkybės apie UAB „VITI Turto fondas“ patronuojančios įmonės AB firmos ,,VITI“ finansine padėti šioje byloje negalėjo būti pagrindas nevertinti UAB ,,VITI turto fondas“ finansinės padėties ir pateiktu dokumentų, nes šioje civilinėje byloje suinteresuotas asmuo yra būtent UAB ,,VITI turto fondas“, bet ne AB firma „VITI“.
Bendrovės vadovės I. J. pajamos per mėnesį sudaro tik apie 2.000 Lt. Įmonės vadovė viena augina du nepilnamečius vaikus, dėl ko baudos paskyrimas iš esmės pažeistų iš vaikų interesus, nes bauda būtų išieškoma iš vadovės asmeninių lėšų, iš kurių yra išlaikomi ir nepilnamečiai vaikai. Paskirtos baudos dydis neproporcingas padaryto pažeidimo atžvilgiu. A. P. privalomų supirkti akcijų supirkimo kaina yra 2.475 Lt, o paskira bauda sudaro pusę šios sumos. Be to, pažymėtina, kad kitoje civilinėje byloje dėl baudos skyrimo kito išieškotojo naudai (bylos Nr. 2-10543-391/2013) Vilniaus miesto apylinkės teismas už to paties sprendimo nevykdymą bendrovės vadovei skyrė tik 200 Lt, t.y. dešimt kartų mažesnę baudą (Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-10543-391/2013). To paties teismo sprendimai analogiškose bylose neturi būti prieštaringi ir iš esmės skirtingi.
Atsiliepimas
Išieškotoja atsiliepimu į atskirąjį skundą (II t.,b.l. 33-35 )prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo sprendime bei vykdomuosiuose raštuose buvo nustatyti teismo sprendimo įvykdymo terminai, tačiau, nepaisant jų, skolininkas minėto sprendimo nevykdė, todėl antstolė pilnai turėjo teisę nustatyti skolininkui pakartotiną trumpesnį šio sprendimo įvykdymo terminą (CPK 655 str.l d.). Vietoje atsakymo į antstolės raginimus skolininkas pateikė skundus Vilniaus miesto apylinkės teismui ir apskundė antstolės veiksmus, tikėdamas, kad tai sustabdys minėto sprendimo vykdymą, tačiau pagal CPK 510 str. 3d. skundo padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo. Tokiu būdų skolininko argumentai, jog antstolė neturėjo juridinio pagrindo teikti teismui pareiškimus dėl baudos paskyrimo skolininkui, nepagrįsti ir nereikšmingi.
Skolininkas nepateikė įrodymų jog išieškotojos vykdomasis raštas yra įvykdytas. Faktą, jog skolininkas neįvykdė ir nevykdo minimo teismo sprendimo, patvirtina antstolės surašytas 2013-01-28 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo Aktas. Skolininkų tikslas vilkinti sprendimo vykdymą, kol sueis senaties terminas. UAB„VITI“ turto fondo vadovė yra I. J., kuri atsako už minėto sprendimo vykdymą.
Skolininkas analogiškose civ. bylose tvirtina, kad 2012-04-04 teismo sprendimą nevykdo dėl sunkios finansines būklės. Tai neatitinka tikrovės, nes skolininkų turimo turto vertė viršija už vykdant teismo sprendimą išperkamas akcijas mokėtiną sumą. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2012-12-14 civ. byloje Nr.2-1437-466/2012 išnagrinėjo skolininko prašymus dėl Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo 2012-04-04 sprendimo vykdymo sustabdymo ir skolininkų prašymus atmetė, konstatavęs, kad skolininkas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog per teismo nustatytą terminą teismo sprendimas negalėjo būti vykdomas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo skolininko valios. Šis teismas jau įvertino skolininko pateiktus įrodymus ir Preliminarioji sutartį sudaryta su „R&Capital“ bei skolininko ketinimus parduoti negyvenamas patalpas, esančius žemės sklype Šiaurės g.44, Kaune, todėl pakartotinai nagrinėti šiuos įrodymus netikslinga, nes šias sutartis sudarė ne UAB „VITI“ turto fondas, o AB firma „VITI“. Skolininkas apskundė Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo 2012-12-14 nutartį ir Vilniaus apygardos teismas 2013-04-09 nutartimi civ.byloje Nr.2S-629-661/2013 skolininko atskirąjį skundą atmetė ir savo nutartyje teisingai konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti UAB „VITI“ turto fondas turtinės padėties tokia sunkia, jog būtų pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą.
Neįrodyta, jog lėšos BAB banke „Snoras“ yra UAB „VITI“ turto fondas ir buvo skirtos akcijų supirkimui.
Nesutinka su skolininko teiginiais, kad skolininkas negali supirkti dalimis iš akcininkų AB „Spauda“ akcijas. Šiuo metu skolininkas superka AB „Spauda“ akcijas iš pavienių akcininkų. Skolininko vadovas I. J. nepateikė teismui įrodymų, kad kreipėsi į antstolę, prašydama pratęsti ar atidėti terminus antstolės įpareigojimams vykdyti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-09 teismo nutartimi analogiškoje civ. byloje Nr.2-10513-608/2013 paskyrė UAB „ VITI“ turto fondo vadovei I. J. baudą už įpareigojimo nevykdymą po 830 Lt kiekvienam išieškotojui: N. K., J. V., ir kt.
Žemesnės instancijos teismas
2007-10-15 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi patenkino R. J. ir T. R. ieškinius civ. byloje Nr.3K-3-360/2007 ir įpareigojo AB firmą „VITI“ ir UAB „VITI“ turto fondą vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 str. ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti oficialų pasiūlymą supirkti AB „Spauda“ privilegijuotąsias vardines akcijas bei vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įgyti šias akcijas. Tačiau skolininkai nuo šio termino nevykdo minėtos nutarties iki šiol, nors nuo 2005-05-01 jam atsirado pareiga išpirkti AB „Spauda“ akcijas. AB „Spauda“ akcininkai priversti ginti savo teises teismuose ir pastoviai bylinėtis su atsakovais.
Nesutinka su skolininko argumentais dėl baudos dydžio ir mano, kad teismai teisingai paskyrė I. J. baudą, nes teismo 2012-04-04 sprendimas nebuvo įvykdytas 121 dieną.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininko vadovui paskirta bauda, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 771 str. 5 d. nustatyta, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą atitinkamą aktą antstolis perduoda vykdymo vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naujai. Pagal to paties straipsnio 7 dalį tuo atveju, kai sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdo juridinis asmuo, priemones, numatytas šio straipsnio 5 ir 6 dalyse, teismas gali pritaikyti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui.
Byloje nėra ginčo dėl to, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-05 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-437-466/2012, AB firma ,,VITI“ ir UAB ,,VITI“ turto fondas buvo įpareigoti supirkti iš ieškovės A. P. AB „Spauda“ privilegijuotąsias vardines su 5 procentų kaupiamuoju dividendu be balsavimo teisės akcijas po 0,55 Lt už vieną akciją ir per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti A. P. už 4.500 turimas AB „Spauda“ privilegijuotąsias vardines akcijas 2.475,00 Lt. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2012-10-05, todėl turėjo būti įvykdytas iki 2012-11-05, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad išieškotojos atžvilgiu šis sprendimas būtų įvykdytas tiek skundžiamos 2013-08-08, tiek šios (2014-01-16) nutarties priėmimo dieną.
VĮ „Registrų centras“ duomenimis, esančiais vykd. byloje Nr. 33-1063/2012, apeliantė UAB „VITI“ turto fondui pradėjo vadovauti nuo 2011-11-21, taigi ji yra atsakinga už 2012-04-05 sprendimo įvykdymą.
Skolininkui UAB „VITI turto fondas“ 2012-11-12 buvo išsiųstas antstolės raštas „Dėl įpareigojimo įvykdymo“, kuriame nurodyta, kad per 5 dienas nuo rašto gavimo dienos antstolei turi būti pateikti įrodymai apie sprendimo įvykdymą. Kaip matyti iš vykd. bylos Nr.33-1063/2012, šis raštas skolininkui įteiktas 2012-11-14. Nustačiusi, kad vykdomasis dokumentas neįvykdytas, antstolė 2013-01-28 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame konstatuotos aplinkybės, kad vykdomasis raštas išieškotojos A. P. atžvilgiu nėra įvykdytas, ir perdavė teismui spręsti skolininko UAB „VITI turto fondas“ vadovės I. J. atsakomybės klausimą už teismo sprendimo nevykdymą, prašydama skirti jai po 1.000 Lt baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną.
Apeliantas teigia, kad teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybes, kad UAB „VITI turto fondas“ apskundė antstolės 2012-11-14 raštą dėl įpareigojimo įvykdymo, 2012-12-10 pateikė patikslintą skundą dėl antstolės veiksmų. Šiuose skunduose UAB „VITI turto fondas“, AB firma „VITI“ nesutinka su antstolės veiksmais, nesant teismo sprendime jo įvykdymo termino, antstolė nesiuntė skolininkams raginimo, o nepagrįstai įpareigojo pateikti įrodymus apie teismo sprendimo įvykdymą. Tačiau skundų antstolė nenagrinėjo ir nepersiuntė nagrinėti teismui, tokiu būdu antstolė padarė esminį LR CPK 510 str. ir 613 str. pažeidimą.
Teismas pažymi, kad skundai dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti skundžiami teismui CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Apelianto teiginiai, kad antstolė nesilaikė CPK 659 str. 1 d. reikalavimo išsiųsti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą yra nepagrįsti, nes CPK 661 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu vykdomajame dokumente nurodyti sprendimo įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas. Šio ginčo atveju Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-24 vykdomajame rašte Nr.2-1437-466/2012 nurodytas teismo sprendimo įvykdymo terminas.
Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, suinteresuotas asmuo UAB „VITI“ turto fondas ir jo vadovė į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad šį įmonė ar jos vadovė ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų, jog įvykdytų Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-05 sprendimą laikotarpiu nuo 2012-11-14 (kai buvo įteiktas raštas dėl įpareigojimo įvykdymo) iki 2012-11-20 (įpareigojimui įvykdyti buvo nustatytas 5 dienų terminas). Visi įmonės pirmosios instancijos teismui kartu su atsiliepimu į antstolio prašymą skirti baudą pateikti paaiškinimai ir įrodymai susiję su AB-F „VITI“ veiksmais, siekiant įvykdyti 2012-04-05 sprendimą. Pažymėtina, kad pateikti įrodymai susiję su AB-F „VITI“ veiksmais neįrodo apeliantės vadovaujamos įmonės aktyvių veiksmų. Aplinkybė, kad abi įmonės yra susijusios, nepanaikina fakto, kad jos turi atskirus vadovus ir turtą.
Pasisakydama dėl sunkios finansinės būklės, apeliantė be kita ko nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2013-04-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-619-661/2013, kurioje teismas konstatavo, kad AB firmos „VITI“ finansinė padėtis nėra sunki, tačiau šioje byloje suinteresuotas asmuo yra būtent UAB „VITI turto fondas“, bet ne AB firma „VITI“. Apeliantė nesutinka ir su teismo išvada, kad skolininkas nesiėmė veiksmų per teismo nustatytą terminą teismo sprendimui įvykdyti, taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino skolininko pateiktų įrodymų turtinei padėčiai pagrįsti.
Civilinio proceso kodeksas numato specialią sprendimų įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo tvarką (CPK 284 str.), kurios skolininkas, dėl turtinės padėties negalintis iš karto įvykdyti viso teismo sprendimo, tačiau siekdamas išvengti neigiamų teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių, privalo laikytis. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, apeliantas šia tvarka buvo pasinaudojęs – kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, tačiau, kai matyti iš Lietuvos teismo informacinės sistemos Liteko duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012-12-14 nutartimi išnagrinėjo skolininko UAB „VITI turto fondas“ prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo dėl sunkios finansinės būklės ir prašymą atmetė nurodęs, kad nėra paneigta, jog skolininkas turėjo ir turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą, tačiau nurodo formalias priežastis tam, kad pasiekti savo tikslą išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas 2013-04-09 nutartyje civilinėje byloje Nr.2S-629-661/2013 taip pat nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti UAB „VITI turto fondas“ turtinės padėties tokia sunkia, jog būtų pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą.
Viena vertus 2013-04-09 nutartyje civilinėje byloje Nr.2S-629-661/2013 yra įvertinta tiek AB-F „VITI“, tiek UAB „VITI turto fondas“ turtinė padėtis.
Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei skolininko UAB „VITI turto fondas“ turtinė padėtis iš esmės pablogėjo palyginti su ta, kuri buvo pateikiant prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą, skolininkas turi teisę kreiptis į teismą su pakartotiniu prašymu dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, išdėstymo ar vykdymo tvarkos pakeitimo (CPK 284 str. 1 d.). Duomenų, kad skolininkas būtų pateikęs teismui naują prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, ir šis būtų patenkintas, byloje nėra, todėl teismo sprendimas privalo būti vykdomas jame nustatyta tvarka (CPK 18 str.). Todėl ir apeliantės nurodytos aplinkybės apie sunkią skolininko turtinę padėtį šio ginčo atveju nėra reikšmingos.
Atmestini, kaip nepagrįsti apeliantės argumentai dėl pareigos supirkti visas akcijas vienu metu. Toks įpareigojimas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-05 sprendime nebuvo nurodytas. Apeliantė savo poziciją dėl pareigos vienu metu supirkti visas akcija įrodinėja cituodamas LR Vertybinių popierių įstatymo 29-37 straipsnių nuostatas. Tačiau minėtos įstatymo normos nenumato pareigos supirkti visas akcijas vienu metu, kai jos superkamos teismo sprendimo pagrindu. Kita vertus, apeliantė pati pateikė įrodymus, jog bendrovė jau yra supirkusi kitų išieškotojų akcijas, todėl tai įrodo, jog UAB „VITI turto fondas“ neišnaudojo visų galimybių laiku įvykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-05 sprendimą A. P. atžvilgiu.
Dėl apeliantės argumento, kad paskirta bauda nėra adekvati padaryto pažeidimo dydžiui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant santykinai nedidelės mokėtinos 2.475,00 Lt sumos dydžio, skolininkas UAB „VITI“ turto fondas šios sumos skundžiamos nutarties priėmimo dieną sumokėjęs visgi nebuvo.
Apeliantės teigimu, pirmos instancijos teismas nevertino to, kad išieškotojui buvo siūloma supirkti akcijas pigiau nei nustatyta teismo sprendimu, t.y. po 0,35 ct. už vienetą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išieškotojo atsisakymas priimti skolininko pasiūlymą supirkti akcijas už mažesnę, nei yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu kaina, t.y. išieškotojui nepriimtinu atsiskaitymo būdu, nepateisina skolininko vykdomojo rašto nevykdymo.
Apeliantė nėra pateikusi įrodymų, pagrindžiančių, kad jos turtinė padėtis yra sunki (nepateikė bankų sąskaitų išrašų, turto ir pajamų deklaracijų, išrašų iš NTR, VĮ „Regitra“ apie turimą registruotiną turtą, valstybinio socialinio draudimo pažymų apie gaunamas pajamas), todėl atmestinas apeliantės argumentas, susijęs su apeliantės turtine padėtimi bei vaikų išlaikymu.
Apeliantės teigimu, pirmos instancijos teismas nevertino skolininko pateiktų dokumentų, kad 2013-05-23 dienos raštu buvo kreiptasi į antstolę N. Š. su prašymu atidėti teismo sprendimo vykdymą civ. byloje Nr. 0033/12/0103-11063 iki 2013-12-02 dienos. Tačiau, kaip matyti iš šio rašto (I t., b.l.171), šiame rašte atsispindi kito skolininko – AB firmos „VITI“ –veiksmai, siekiant atidėti 2012-04-05 sprendimo vykdymą, be to šioje nutartyje jau minėta, kad aplinkybė, jog abi įmonės yra susijusios, nepanaikina fakto, kad jos turi atskirus vadovus ir turtą, bei kiekviena savo teises ir pareigas.
Atskirasis skundas grindžiamas ir ta aplinkybe, kad kitoje civilinėje byloje dėl baudos skyrimo kito išieškotojo naudai (bylos Nr. 2-10543-391/2013) Vilniaus miesto apylinkės teismas už to paties sprendimo nevykdymą bendrovės vadovei skyrė tik 200 Lt, t.y. dešimt kartų mažesnę baudą, o to paties teismo sprendimai analogiškose bylose neturi būti prieštaringi ir iš esmės skirtingi. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir šį apeliantės argumentą, nes kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, kitose civilinėse bylose dėl baudų už teismo sprendimų nevykdymą UAB „VITI turto fondas“ buvo paskirtos daug didesnės nei 200Lt dydžio baudos (pvz., Vilniaus apylinkės teismo civ. byla Nr. 2-15326-790/2012, o Vilniaus apygardos teismo civ. byloje Nr. 2S-624-619/2013 1000Lt bauda UAB „VITI turto fondas“ paskirta dėl to paties sprendimo nevykdymo). Kita vertus, baudos dydžio nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju – teismo diskrecijos teisė, atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą maksimalią 1.000 Lt ribą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną (CPK 771 str. 5 d.). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes ir nustatė tokio dydžio baudą (10 Lt už vieną teismo sprendimo nevykdymo dieną laikotarpiu nuo 2013-04-10 iki 2013-08-08), kuri neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus, teismas vėl pritaiko skolininkui baudą, kadangi baudos sumokėjimas skolininko neatleidžia nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime numatytus veiksmus.
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.