- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-17
- Bylos Nr.
- 1-301-733/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Kaltinamasis
- A. S.
- Advokatai
- Rimvidas Valančius
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimais, numatytais BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2018-03-13, apie 23 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini), A. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu tyčia sudavė vieną kartą kumščiu į veido sritį ir kėde ne mažiau penkis kartus į nugaros sritį mamai V. S., taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Be to, 2018-03-13, apie 23 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini), A. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po to, kai prieš mamą V. S. panaudojo fizinį smurtą, žodžiu grasindamas pastarajai nužudyti ir įrankių spintelėje ieškodamas peilio bei žodžiais kartodamas grasinimą nužudyti, taip nukentėjusiajai sukėlė didelį išgąstį, dėl ko V. S. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis A. S., apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį kaltu prisipažino visiškai ir patvirtinimo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 90, 91, 99), kad kaltinimuose nurodytu laiku ir vietoje, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu sudavė savo mamai V. S. vieną kartą kumščiu į veidą ir ne mažiau penkis kartus, tikslaus smūgių skaičiaus neprisimena, kėde į nugarą, o po to žodžiu grasino mamai ją nužudyti, dėl ko ji išbėgo iš namų pas kaimynę. Dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė.
Nukentėjusioji V. S., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2018-03-13, apie 23 val. 30 min., namie kilus konfliktui su neblaiviu sūnumi A. S., šis ją apšaukė ir kumščiu sudavė jai vieną smūgį į veidą, dėl ko pradėjo kraujuoti lūpa, bei virtuvėje buvusia kėde trenkė jai į nugarą ne mažiau kaip penkis kartus, smūgiai sekė vienas paskui kitą. Mušdamas sūnus šaukė „užmušiu“. Po to sūnus numetė nedidelę indaplovę ant kriauklės krano, kuriam nulūžus pasileido vanduo. Išbėgusi į koridorių užsukti krano išgirdo, kaip A. S. ieškodamas po stalčius peilio, šaukė, jog ją nužudys. Išsigandusi pasiėmė namų raktus, telefoną ir išbėgo pas kaimynę V. B., kuriai papasakojo apie sūnaus smurtą prieš ją. Įsitikinusi, jog agresyviai nusiteikęs sūnus A. S. būtų įvykdęs grasinimą nužudyti, jeigu ji nebūtų pabėgusi iš namų. Byloje civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nereiškia (b. l. 31-33, 41).
Analogiškos nukentėjusiosios V. S. nurodytos nusikalstamo įvykio aplinkybės yra užfiksuotos vaizdo įraše ir objektų apžiūros protokole (b. l. 47, 48, žr. skaitmeninę laikmeną - b. l. 51).
Liudytoja V. B., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2018-03-13, apie 23 val. 50 min., į jos namus atėjusi verdama kaimynė V. S., kurios veidas ir rūbai buvo sukruvinti, papasakojo, jog sūnus A. S. kėde sudavė jai smūgius į nugarą ir ieškojo peilio, grasindamas nužudyti. V. S., būdama jos namuose, paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie nusikaltimo įvykį (b. l. 44).
Iš Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijų matyti, kad policijos pareigūnas 2018-03-13, 23 val. 43 min. nukentėjusiajai V. S. nustatė 1,01 promilių girtumą, o 2018-03-14, 00 val. 12 min. A. S. - 1,73 promilių girtumą, kurių pastarieji neginčijo (b. l. 27, 28).
Iš 2018-03-14 įvykio apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad nusikaltimo padarymo vieta yra (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) virtuvėje, kurioje rasta V. S. su akivaizdžiais sužalojimo požymiais ant veido, o taip pat rastos dėmės, panašios į kraują, ant kėdės (b. l. 13-20).
Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad A. S. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis tyčiniais veiksmais 2018-03-13 sukėlė fizinį skausmą V. S. ir jai grasino nužudymu, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gal būti įvykdytas, yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis visiškai prisipažįsta padaręs nusikaltimus, nuoširdžiai gailisi. Jo parodymus patvirtina ir papildo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai.
1) BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis tyčia mušdamas –suduodamas kumščiu vieną kartą į veidą ir kėde ne mažiau penkis kartus į nugaros sritį šeimos nariui - mamai V. S., sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą;
2) BK 145 straipsnio 1 dalį, nes jis žodžiu grasino nužudyti mamą V. S., ją paduriant peiliu, dėl ko nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinės nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2007, 2K-238/2016).
A. S. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
A. S. yra laikomas neteistu, nes ankstesni teistumai yra išnykę įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 77-85), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (b. l. 69-76), yra nedirbantis, padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai bei pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei, nukentėjusiosios atsiprašė.
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, proporcingą atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą, nukentėjusiosios, nereiškiančios byloje civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. S. paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas arešto bausmes, kurios bendrintinos BK 63 straipsnio pagrindu. Arešto bausmę paskiriant atlikti areštinėje.
A. S. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.
A. S. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 straipsnis).
A. S. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento – paso paėmimas - paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus keistinos į kardomąjį kalinimą (suėmimą).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,
nusprendžia:
- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti trisdešimties (30) parų areštą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti šešiasdešimties (60) parų areštą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu A. S. paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki keturiasdešimties (40) parų arešto.
Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką A. S. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-03-13 iki 2018-03-15.
A. S. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento – paso paėmimą - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus pakeisti į kardomąjį kalinimą (suėmimą).
A. S. bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.